Laisvalaikis

Šią liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Tauragės ratukų sąjungos nariai neįgalieji įsimins ilgam – jie turėjo galimybę pasivažinėti motociklais. Daugeliui tai buvo sena svajonė. 

Vidurdienį prie Pilies susirinko neįprasta kompanija – baikeriai su galingais motociklais ir ratukuose sėdintys neįgalieji. Palikę savo ratukus net 10 jų sėdo ant motociklų. 

Vienas baikerių Arūnas Stonys papasakojo, kad jie yra draugų būrys, pasivadinę laisvamaniais:

– Paprastai taip vadinami bedieviai, bet mes ne tie. Mes tie laisvamaniai, kurie yra laisvi, važiuoja kada nori, kur nori ir su kuo nori. Vos ne kiekvieną savaitgalį susirenkam ir važiuojam, kur nusprendžiam. Štai praėjusį savaitgalį Anykščius aplankėm.   

Į tokią pat kelionę su neįgaliaisiais jie išsiruošė ir pernai, o paklaustas, kieno tai sumanymas, parodė į ratukuose sėdinčią Kristiną Liolaitę.

– Pralėkti motociklu buvo mano sena svajonė, – atskleidė Kristina. – Kai papasakojau apie tai sūnui, jis paragino organizuoti daugiau norinčių pasivažinėti motociklais ir svajonę įgyvendinti. 

Ji pasakoja, kad pernai baikeriai neįgaliuosius pavėžino iki Pagėgių, ten pailsėjo, užkando ir grįžo atgal. Kelionė visiems padovanojo neužmirštamų įspūdžių, tad šiemet nuspręsta ją pakartoti. Tik maršrutas pasirinktas kitas, kad įspūdžių būtų daugiau. Jei pernai važiuota beveik vien tiesiu keliu, tai šiemet ryžtasi kelionę šiek tiek paįvairinti – važiuoti vingiuotesniu keliu. Motociklų kolona pasuko link Šilalės, paskui link Upynos ir per Kryžkalnį, Skaudvilę grįžo į Tauragę. Nors Šilalėje keliautojus užklupo nemenkas lietus, tai jų neišgąsdino. 

– Šiandien į žygį važiavo ir dviratininkai, jie numynė 100 kilometrų. Panašų atstumą įveikėm ir mes, o Skaudvilėje su jais susitikom. Kartu pailsėjom, pasifotografavom, – pasakojo Arūnas.

Paklaustas, ir nebaisu vežti motociklu neįgalų žmogų, jis teigė, kad motociklininkai supranta savo atsakomybę, tad važiuoja saugiai, nelekia, o keleiviai laikosi tvirtai įsikibę.   

– Malonu, kad galim suteikti tokią pramogą. Visi patenkinti, – paklaustas, kaip sekėsi, po kelionės reziumavo Arūnas, o neįgaliųjų veiduose švietė šypsenos.

– Įspūdžiai patys geriausi! Super! Net nesinori nulipti nuo motociklo, važiuočiau ir važiuočiau... – kalbėjo jie vienas per kitą.   

Prieš išsiskirstydami visi sustojo bendrai nuotraukai, o neįgalieji atsidėkodami baikeriams įteikė dovanėlę.