Asociatyvi Freepik.com nuotrauka
Atėjus pavasariui pradeda busti erkės, primenančios, kad laikas ne tik pasiskiepyti patiems, bet pasirūpinti ir savo augintinių apsauga. Erkės gyvūnams gali perduoti sunkias ligas, tokias kaip babeziozė. Deja, bet praleidus pro akis erkę augintiniui gali grėsti ir mirtinas pavojus.
Kaip nuo erkių ir jų sukeliamų ligų apsaugoti savo augintinius, pataria KIKA veterinarijos gydytoja Rasa Bičiulaitienė.
Geriausia apsauga – prevencija
Visai nesvarbu, ar išsiruošėte į pasivaikščiojimą gamtoje ar mieste – erkės tyko ne tik pievose ar laukuose, bet ir parkuose, kitose miesto vietose, todėl apžiūrėti augintinį ir pasirūpinti jo apsauga reikia kaskart. Iš gausios apsisaugojimo nuo erkių priemonių pasiūlos išsirinkti tinkamiausią šeimininkams gali būti sunku, todėl veterinarijos gydytoja pristato 5 lygių apsaugą ir rekomenduoja jas naudoti kompleksiškai, derinant tarpusavyje.
„Penkių lygių apsauga susideda iš eterinių aliejų ir kosmetikos, antiparazitinių antkaklių ir lašų, ultragarsinių pakabukų bei antiparazitinių purškalų. Derindami šias priemones tarpusavyje, kiek įmanoma sumažinsite tikimybę, kad į jūsų augintinį įsisiurbs erkė“, – pristato R. Bičiulaitienė.
Pasak jos, viena populiariausių apsauginių priemonių nuo erkių yra antiparazitiniai antkakliai, veikiantys natūraliu arba cheminiu pagrindu ir skleidžiantys erkes atbaidantį kvapą (nebūtinai juntamą žmogui). Taip pat veiksmingai veikia ir antiparazitiniai lašai – galite rinktis naikinančius arba naikinančius ir atbaidančius, kurie kartu apsaugo nuo pakartotinio įsisiurbimo, naikindami suaugusias erkes ir jų lervas. Specialios apsaugai nuo erkių skirtos nenuplaunamos putos kailiui su dimetikonu veikia kaip spąstai, kurie sugauna parazitus, todėl jie nebegali judėti ir galiausiai nukrenta arba yra pašalinami šukuojant kailį.
Priemonės, kurios tinka ir žmonėms
Veterinarė pastebi, kad kai kurios apsauginės priemonės yra tinkamos ir žmonėms.
„Purškalai ir eteriniai aliejai yra natūralios, tiek augintiniams, tiek jų šeimininkams saugios priemonės. Daugelyje jų naudojami citrusiniai kvapai, kurie maloniai kvepia žmonėms, tačiau jų kvapas apsaugo nuo erkių, blusų ir kitų vabzdžių, nes yra jiems nemalonus“, – teigia R. Bičiulaitienė ir atkreipia dėmesį, kad galima rinktis lašinamą eterinį aliejų iš kurio yra nesunku pasidaryti purškalą nuo erkių. Taip pat galima naudoti tepamą eterinį aliejų, kuris turi rutulinį aplikatorių, tad jį itin patogu tepti tiesiai ant augintinio keteros, papilvės ar pėdučių, o sau – riešo ar kaklo.
„Taip pat ne tik augintiniams, bet ir įvairaus amžiaus žmonėms tinka ultragarsiniai pakabukai, kuriais itin lengva naudotis, – pristato veterinarė ir priduria, kad jie veikia skleisdami ultragarso impulsus, nepastebimus ir nekenksmingus žmonėms bei gyvūnams, tačiau trikdančius erkes, blusas. – Taip jos praranda koordinaciją ir gebėjimą surasti auką.“
Derinkite atbaidančią ir nuodijančią priemones
Anot R. Bičiulaitienės, veiksmingiausias apsauginių priemonių derinys yra atbaidančios ir naikinančios priemonės.
„Įprastai siūlau rinktis parazitus naikinantį antkaklį ir kartu ultragarsinį pakabutį ar kitą atbaidančią, natūralią priemonę“, – kalba veterinarė ir priduria, kad naudojant cheminę priemonę kartu drąsiai galima kompleksiškai naudoti dar net iki 5 natūralių priemonių.
Ji pastebi, kad dalis šeimininkų nuogąstauja, jog antkaklis nėra veiksminga priemonė, nes jį nesunku pamesti, tačiau, anot R. Bičiulaitienės, tai nėra tiesa. „Antkaklis veikia išskirdamas veikliąją medžiagą, kuri palaipsniui patenka į gyvūno odos riebalinį sluoksnį, todėl jį pametus, dar kurį laiką apsauga yra veiksminga“, – ramina ekspertė.
Natūralios priemonės – patikimos ir saugios visiems augintiniams
Nors cheminės apsaugos priemonės yra veiksmingos, veterinarė perspėja, kad jos tinka ne visiems augintiniams, todėl šeimininkai rinktis turėtų atsakingai.
„Cheminių apsaugos priemonių nuo erkių nerekomenduojama naudoti jauniems šuniukams ir sveriantiems mažiau nei 2 kg. Taip pat jos nėra tinkamos sergantiems kepenų, inkstų ligomis, turintiems nervinių sutrikimų. Besilaukiančioms ar maitinančioms kalėms ir katėms taip pat būtina naudoti tik natūralias priemones, tokias kaip eteriniai aliejai“, – vardija R. Bičiulaitienė.
Ji pasakoja, kad pasigaminti natūralų purškalą, padedantį apsisaugoti nuo parazitų, galite ir namuose, į 60 ml šarminio vandens (daugiafunkcinė gyvūnų priežiūros priemonė, kurios pH – 11,3) įpylę 10–20 lašų specialaus, atbaidančio, eterinio aliejaus. Šunims rekomenduojama rinktis citrinžolių, kvapiųjų citrinžolių, arbatmedžio, levandų, eukaliptų, rozmarinų, pelargonijų arba citrinų kvapus. Visi jie, išskyrus citrinų ir arbatmedžio, tinka ir katėms.
„Jei naudojate tik natūralias priemones, siūlau su savimi po ranka visuomet turėti tokį purškalą. Jį galima pakartotinai panaudoti, jei augintinis maudėsi, vaikščiojo po šlapią žolę ar užklupo lietus“, – siūlo R. Bičiulaitienė ir priduria, jog svarbu, kad purškalas nepatektų į akis ir nosį.
Veterinarė atkreipia dėmesį, kad erkės gali tykoti ir namų kieme, todėl apsauga būtina pasirūpinti ir terasoje, sode ar netgi balkone: „Atbaidančių eterinių aliejų garinimas ultragarsiniu difuzoriumi padės atgrasyti ne tik erkes, bet ir įkyrius uodus, muses bei kitus vabzdžius, o kartu pasimėgauti aromaterapija.“
Ką daryti, jei erkė visgi įsisiurbė?
Laiku pastebėjus erkę galima išvengti jos keliamų komplikacijų, todėl svarbu kiekvieną kartą grįžus iš lauko, net ir naudojant priemones, būtina atidžiai patikrinti augintinį, o aptikus erkę – kuo greičiau ją ištraukti: įsisiurbusią erkę suimkite pincetu kuo arčiau odos, o kad ji atsikabintų, rekomenduojama pajudinti į šalis ir lėtai ištraukti, sukant erkę prieš laikrodžio rodyklę. Įkandimo vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu.
Pasak R. Bičiulaitienės, mėgstamiausi erkių įsisiurbimo plotai – kaklas, kirkšnys ar pažastys bei kitos vietos, kuriose oda yra plonesnė, tačiau svarbu nuodugniai patikrinti visą augintinio kūną.
„Jei naudojote apsaugines chemines priemones ir erkė visgi įsisiurbė, skubėti pas veterinarą nereikia – užtenka paprasčiausiai ją ištraukti, o veikliosios medžiagos padarys savo darbą, tačiau vertėtų maždaug mėnesį laiko augintinį stebėti. Jei gyvūno elgesyje kažkas pasirodys neįprasta, tuomet būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytojus, nes laiku nustačius ligą ir ėmus ją gydyti, gyvūnai beveik visada pasveiksta ir toliau gyvena įprastą gyvenimą“, – ramina veterinarė.
