Asmeninio albumo nuotrauka
Šunis Justė pamilo dar vaikystėje. Dabar ji – Tauragės šunų mylėtojų klubo LOJA prezidentė ir Bordo dogų veislyno „Tylioji Kalva“ savininkė. Neseniai Justė Nausėdienė įsigijo ir į Tauragę atvežė dar mažai kam matytos veislės augintinį – kinų buldogą, kuris jau spėjo užkariauti mikrorajono šuniukų ir jų šeimininkų širdis.
Justė pasakoja šunimis „užsikrėtusi“ septintoje klasėje, tad jie lydi ją per gyvenimą jau 25 metus. Per tą laiką, pasak jos, buvo visko: daug įvairių veislių šunų, daug globos, rūpinimosi benamiais šuminis, darbo su žmonėmis, šunų dresūros, išklausyta begalė įvairių seminarų, aplankyta galybė parodų.
Šunų mylėtojų klubą ji įkūrė prieš 12 metų, tiek laiko pati jam ir vadovauja. Šiuo metu klubas vienija 123 narius.
– Klubas LOJA vienija kilmingų šunų augintojus, kurie nori dalyvauti šunų parodose, veisti šunis, – pasakoja J. Nausėdienė. – Mes tvarkome dokumentus, padedame užsiregistruoti į parodas. Klube esame komanda, kuri dirba ties parodų organizavimu, nemažai turime teisėjų asistentų. Žmonės mūsų klube – ne vien iš Tauragės, jie iš visos Lietuvos. Keli nariai šiuo metu gyvena užsienyje. Nariai mūsų klube keičiasi, vieni ateina, kiti išeina. Vieni su kinologija pasilieka ilgiau, kiti pabando ir pamato, kad tai – ne jiems.
2007 metais J. Nausėdienė įkūrė ir savo šunų veislyną „Tylioji Kalva“, veisė vokiečių aviganius, Bordo dogus.
– Veisėjo darbas atsakingas ir labai sunkus tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tu į gyvenimą paleidi mažus šuniukus, po to esi už juos atsakingas visą likusį gyvenimą, – įsitikinusi ji.
Justė pasakoja, kad šunys nuo pat pradžių užėmė beveik visą jos gyvenimą, po to atsirado vaikai, veiklą truputį teko pristabdyti, prilėtinti tempą. Bet dukrytės auga, tad ji tikisi vėl kuo toliau, tuo daugiau sugrįžti į šį pasaulį. Nes, pasak Justės, jis traukia kaip magnetas, čia kaip narkotikas: vieną kartą paragavęs nebegali sustoti.
O visai neseniai Justė įsigijo naują šuniuką, mūsų šalyje dar labai retą.
– Tai kinų buldogas, arba Kinijos Čongčingo šuo – visiškai nauja veislė Lietuvoje. Mūsų šalyje Lietuvoje ši veislė dar tik ketverius metus, ir tokių šunų kol kas tik 10, – pasakoja veisėja.
Ji teigia šią veislę per internetą stebėjusi jau porą metų, tačiau niekur nebuvo jų mačiusi gyvai, tad kai sužinojo, kad Vilniuje yra šių šuniukų vada, iš karto pasiskambino ir susitarė nuvažiuoti – bent pamatyti, pačiupinėti, kaip jie atrodo gyvai.
– Šiuo metu gyvenu bute su dviem mažomis mergaitėmis, ir didelis šuo sukeltų šiek tiek nepatogumų. Pamačiusi „čiongiukus“ supratau, kad tai bus nauja mano veislė. Kaip aš sakau, lieku ištikima „ryžiems“ ir raukšlėtiems, čia tik sumažintas „bordukų“ variantas, – pasakoja Justė. – Nors šie šunys ir nedideli, tačiau rimti. Nepatariama auginti pradedančiajam. Tai šuo asmenybė, individualistas su labai stipriai išreikštomis dominavimo savybėmis. Tai ir medžiotojas, ir sargas, ir kompanionas viename.
Pasak J. Nausėdienės, kinų buldogai ypatingos priežiūros nereikalauja, nors suaugęs šuo turėtų būti pusiau plikas. Tik juos reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, be to, jie nepakelia šalčio.
– Anksčiau 15 metų laikiau Bordo dogus, tai dideli šunys. O „čiongiukas“ – kompaktiškas šuo bute: suaugę šunys sveria maždaug apie 20 kilogramų, ūgis – šiek tiek žemiau kelių. Man, pripratusiai prie Bordo dogų dydžio (suaugę šunys sveria 60–80 kg), jis – mažytis šuniukas. Savo šeimą šios veislės šunys labai myli ir gina, dėl stipriai išreikštų dominavimo savybių ne visada gali būti draugiški su kitais šunimis. Nors mano kalytė atvirkščiai – pasižymi dideliu draugiškumu. Tačiau teko skaityti užsienio portaluose, kad kelių šios veislės šunų kartu nepalaikysi, nes jie kovoja iki mirties. Todėl dideliuose užsienio veislynuose dauguma šunų vaikšto randuoti.
Pasak Justės, jos kalytė dar labai jauna, dar tik 7 mėnesių, tačiau jau spėjo užkariauti savo rajono šuniukų ir jų šeimininkų širdis, o nuo pavasario bandys laimę šunų parodų ringuose.
