Bijotuose numatyta ir visiškai naujų, iki šiol nematytų renginių.
Šiais metais Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbti Bijotai – visai netoli Tauragės įsikūręs miestelis. Be jau tradicinių Bijotų dvaro festivalio, kraštiečių šventės, numatyta ir visiškai naujų, iki šiol Bijotuose nematytų renginių. Kaimyninio Šilalės rajono miestelio seniūnas Ignas Gužauskis pasidalino savo mintimis apie artėjančius renginius.
Ne tik prestižas
Sostinės vardas – ne tik prestižas, bet ir sunkus darbas. Projekto iniciatoriai tikisi, kad šis statusas sustiprins tarpinstitucinį ir kultūrinį bendradarbiavimą, sutelks Bijotų krašto kūrėjus ir menininkus, aplinkines bendruomenes bei organizacijas, o įgyvendinant tradicines ir naujas iniciatyvas, bus kuriamas patrauklus Bijotų krašto įvaizdis, skatinama kultūrinio turizmo plėtra.
Paklaustas, kaip kilo mintis siekti Mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulo, Bijotų seniūnas pasakoja, kad šį klausimą seniūnija kartu su bendruomene pradėjo gvildenti vos pradėjus jam eiti seniūno pareigas.
– Vis mąstėm, kaip galėtume dar labiau garsinti savo nuostabų kraštą – Bijotus, – sako jis. – Kultūrine prasme Bijotai žinomi ne tik visame regione, bet, manau, ir didžiojoje dalyje Lietuvos. Mūsų siekis – būti pastebėtiems ir įvertintiems, turiu omenyje ne planuojamų veiklų sėkmę, o tai, kad kuo daugiau svečių atvyktų į Bijotus ir pamatytų, kokie nuostabūs ir darbštūs žmonės čia gyvena. Ne veltui yra sakoma, kad Bijotai – Šilalės rajono veidas: vos įvažiavus į Šilalės rajoną nuo sostinės pasitinka nuostabus Bijotų kraštas su tvarkingomis sodybomis ir nuolat besišypsančiais žmonėmis. Manau, pats garsiausias ir gražiausias mūsų simbolis yra Dionizo Poškos Baubliai, todėl negalėjome pamiršti ir šios vietos, juolab, kad šiemet ir Baubliai švęs 210 m. jubiliejų.
Jis įsitikinęs, kad didžioji dalis sėkmės priklausys nuo to, kokį biudžetą pavyks surinkti. Seniūnija yra gavusi įsipareigojimą iš Šilalės rajono savivaldybės skirti 20 tūkst. eurų, tačiau dalyvauja visuose projektuose, iš kurių gauna finansavimą.
Gausu renginių
O kokie bus svarbiausi rengiamų programų akcentai, renginiai? Pasak seniūno, planuojant šių metų veiklas stengtasi atsižvelgti į kuo platesnės lankytojų auditorijos poreikius:
– Vieni mėgsta dalyvauti populiarios muzikos koncerte, kitiems įdomi etnokultūra, todėl ir veiklos yra numatytos labai skirtingos. Vienas pirmųjų didesnio masto renginių planuojamas gegužės–birželio mėnesiais. Baigiama rengti knyga apie Bijotus, vyks mokslinė konferencija, į kurią yra pakviesti keletas profesorių, tarp kurių – ir garsūs iš Bijotų kilę žmonės. Šį renginį planuojame viešinti nacionaliniu mastu.
Pasak jo, būtina pasidžiaugti ir jau tradicija tapusiu Bijotų dvaro festivaliu, kuris šiemet suskambės dar garsiau.
Planuojama organizuoti ir medžio, akmens bei tapybos plenerą. Šio renginio metu norima sukurti dirbinius, kurie dar ilgai primins apie šio gražaus titulo laimėjimą.
– Esame numatę tikrai labai daug ir įvairių renginių, į kuriuos bus įtraukti senyvi žmonės, vaikai ir šeimos. Negalime pamiršti ir mūsų kraštą garsinančios „Bijotaičių“ kapelos, todėl jų iniciatyva rugsėjo mėnesį planuojame kapelų šventę. Bijotų dvaro festivalis ir kraštiečių šventė pritraukia žiūrovų ir iš kitų miestų, jo renginiai skirti visai šeimai. Plenerai, konferencijos ar kapelų šventė skirti tikslinėms auditorijoms, jais siekiama atskleisti krašto savitumą. Parengtas ir „#Walk15“ maršrutas. Jei nepavyktų ištrūkti iš pandemijos gniaužtų, dalį renginių būtų galima perkelti į virtualią erdvę, – teigė seniūnas.
Renginiai, plenerai ir dalyvavimas juose kurs šiltesnę, draugiškesnę atmosferą, o vietos gyventojų kultūrinis aktyvumas, kūrybingumas padės įtraukti skirtingo amžiaus ir socialinių grupių žmones. Ir, žinoma, aktualizuos vertingąsias Bijotų krašto kultūrinio bei gamtinio paveldo vertybes.
Beje, projekto rengėjai tikisi, kad Mažosios kultūros sostinės vardas turės ir ekonominį poveikį – Baublių muziejus bus intensyviau lankomas. O pritraukus daugiau lankytojų viliamasi labiau išplėtoti turizmo paslaugas.
Seniūno manymu, inauguruoti Mažąsias kultūros sostines labai svarbu:
– Mažųjų kultūros sostinių vėliavų įteikimo šventėje buvo išreikšta labai graži mintis – Mažosios sostinės su didele širdimi. Šie žodžiai, manau, puikiai atspindi mūsų – kaimo žmonių norą būti tais, kurių gerus darbus matytų daugelis ir jais didžiuotųsi. Mažosios sostinės titulas – tai ne kas kita, kaip gražių darbų ir idėjų įvertinimas ir skatinimas kurti kaimuose, puoselėti juos ir stiprinti bendruomeniškumą. Pasirengimas tokiam projektui suburia labai didelį entuziastų ir savo krašto patriotų būrį, mes juos labai vertiname, norėtųsi, kad tokių projektų būtų kuo daugiau. Visų mažųjų sostinių organizatoriams linkiu kantrybės, pasisekimo bei supratimo, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turintis savo nuomonę, o visi priimti sprendimai yra geri, jei jie veda link vieno bendro tikslo.
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos inicijuota Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių programa suteikia galimybę stiprinti vietos bendruomenių kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoja kultūrinį turizmą, įvairina kultūrinį gyvenimą regionuose, stiprina kultūros lauko kūrėjų tinklą. Šie projektai padeda užmegzti prasmingus kultūrinius mainus tarp pačių mažųjų kultūros sostinių Lietuvos apskrityse, skatina naujas kūrybines iniciatyvas. Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių 2022 m. projektų atrankos komiteto sprendimu šis garbingas vardas suteiktas devyniems šalies miesteliams: Tauragės apskrityje – Bijotams, Šilalės r., Alytaus apskrityje – Leipalingiui, Druskininkų sav., Kauno apskrityje – Nemakščiams, Raseinių r., Marijampolės apskrityje – Sangrūdai, Kalvarijos sav., Panevėžio apskrityje – Panemunėliui, Rokiškio r., Šiaulių apskrityje – Šakynai, Šiaulių r., Telšių apskrityje – Alsėdžiams, Plungės r., Vilniaus apskrityje – Vieviui, Elektrėnų sav., Utenos apskrityje – Kavarskui, Anykščių r.
