Dažniausios šiuolaikinės vaikų psichologinės problemos – ne psichologinės kilmės
Įkelta:
2022-01-09
Nuotrauka
vaikai
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi pexels.com nuotrauka

Anksčiau dažniausiai aptikdavau, kad vaiko elgesio problemų, emocinių sunkumų, susikaupimo bėdų atsiranda dėl kokių nors nepalankių psichosocialinių veiksnių jį supančioje aplinkoje, kai tai nėra įgimti dalykai. Išties, dažnai taip ir yra. Neretai vaiko elgesio, emociniai, akademiniai sunkumai gali rastis dėl sudėtingų tėvų tarpusavio santykių, įvairiapusio smurto šeimoje ar mokykloje, dėl netekčių, ilgalaikio atsiskyrimo nuo tėvų, nelaimingos meilės ir kitų lėtinių arba stiprių trumpalaikių gyvenimo sukrėtimų. Tačiau per savo netrumpą psichologės praktiką teko stebėti vaikų psichologinių problemų raidą darbuojantis įvairiose švietimo institucijose. Vis dažniau  atkreipiu dėmesį, kad daugelio vaikų psichologinių problemų priežastis nėra tiesiogiai psichologinė. Tai mūsų visuomenėje įsišaknijančios žalingos gyvensenos padarinys. Jeigu šeimoje formuojasi tam tikri netinkami vaiko gyvensenos įpročiai, psichologinės problemos ateityje tiesiog neišvengiamos. Kartais suaugusiesiems atrodo keista, kad psichologas jų paklausia apie vaiko mitybą. Tėvai gali nustebti: „Juk mes atėjome pasikalbėti apie tai, kodėl vaikas mūsų neklauso ir nuolat ginčijasi, o ne apie tai, ką pusryčiams valgo“. Tačiau šiandien sau leidžiu tvirtai teigti, kad stipriausi vaikų psichinės sveikatos kenkėjai yra netinkami gyvensenos įpročiai šeimoje ir visuomenės kultūroje. Išskirčiau penkis pagrindinius blogus įpročius. 

Nesveika mityba

Vienas įtakingiausių neigiamų veiksnių vaiko asmenybės raidai yra nesveika mityba. Nesveikos mitybos samprata apima daug dalykų: ir nereguliari mityba, ir dažikliai, kvapikliai, hidrinti riebalai ar glitimas, bet labiausiai noriu akcentuoti cukrų ir jo pakaitalus. Skyriau nemažai laiko domėtis įvairia literatūra ir žymiais autoriais, studijuojančiais cukraus poveikį ne tik žmogaus fizinei sveikatai, bet ypač jo psichinei veiklai. Saldžių gaminių industrija pasaulyje yra turtinga ir galinga priešintis mokslinių tyrimų išvadoms, jog cukrus sukelia priklausomybę. Tiesą sakant, oficialiai ji dar nėra klasifikuojama tarp priklausomybių, nors tokį statusą jau seniai turi narkotikai, tabakas, kofeinas ar alkoholis. Vis dėlto cukrus mūsų psichikoje beveik identiškai manipuliuoja laimės hormonu dopaminu kaip ir kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos. Graudžiausia yra ne tai, ką tėvai sako vaikams apie cukrų, jog dantukai skaudės ir pajuoduos, bet dar graudžiau, kad cukrus sukelia begalę pavojingesnių ligų, įskaitant cukrinį diabetą, širdies ir kraujotakos sutrikimus, ląstelių mutacijas, sąlygojančias onkologinius susirgimus. Tačiau faktai, kurie mane labiausiai neramina profesiniame darbe – tai tėvų didelė tolerancija vaikų saldžiai nekontroliuojamai mitybai, pradedant nuo saldainių, gazuotų gėrimų, kasrytinių sausų pusryčių baigiant mėsa su saldžiais pagardais, saldžiais miltiniais patiekalais, mėsainiais ir pan. Cukrus yra kai kas daugiau nei baltas ar rudas cukrus, dedamas į arbatą arba randamas saldainiuose. Šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje suaugusiesiems ne visada lieka laiko surinkti reikalingą informaciją, tačiau supratimas, kaip cukrus atima iš besivystančios asmenybės psichines jėgas, yra be galo svarbus. Tikėtis iš vaiko akademinių pastangų, elgesio savikontrolės ir teigiamų emocijų tokiu atveju yra tiesiog saviapgaulė. Ne vieni moksliniai tyrimai patvirtina išvadas, jog cukrus pažeidžia amono ragą smegenyse, o tai reiškia, kad silpnina atminties procesus. Cukrus ir dalis jo pakaitalų žaloja savikontrolės centrus kaktinėje smegenų srityje, ardo smegenų ląstelių dangalą mieliną, sinaptinį ryšį tarp neuronų, kas lemia elektros impulsų ir cheminių medžiagų perdavimo sutrikimus, o tai savo ruožtu sutrikdo žmogaus gebėjimą susikaupti, apsunkina mąstymą, kūrybiškumą. Cukrus, karaliaudamas virškinimo trakte ir smegenyse, sutrikdo laimės hormonų pusiausvyrą mūsų organizme, todėl tokia mityba asmenybę gali privesti prie nerimo sutrikimų ir depresijos ar netgi gyvenimo bėgyje ankstinti senatvinę demenciją. Kai psichologas nori su tėvais pasikalbėti apie mitybą, jis nori suprasti, kas gali nulemti vaiko vienokį ar kitokį mąstymą, elgesį ar emocijas. Netgi tuomet, kada vaikas klasėje įsivėlė į konfliktą ir išgyveno įtūžį, privedusį jį prie agresyvaus elgesio protrūkio, man vis tiek rūpi, ką jis valgo. Kodėl? Todėl, kad žmogus, kuris maitinasi sveikiau, tikėtina, lengviau reaguoja į stresines situacijas kasdienybėje. Tose pačiose aplinkybėse vaikas, kurio mityba yra „rami“, turi daugiau šansų ramiau sureaguoti į kasdienį konfliktą nei vaikas, kurio psichikoje ir virškinimo trakte parazituoja nesveiki maisto ingredientai.

Mažas fizinis aktyvumas

Tai dar viena mūsų laikmečio nelaimė. Pietaudama mokykloje kažkada paklausiau fizinį ugdymą dėstančių kolegų, ar jie pastebi kokių nors fizinio aktyvumo pokyčių vaikuose per savo patirtį. Statistiškai stebėdami fizinių pajėgumų rodiklius metai iš metų, mokytojai patikina, kad atėjo gūdūs laikai, kalbant apie vaikų fizinę sveikatą ir fizinę motyvaciją. Turbūt pasaulyje tomų tomai prirašyti apie tai, kad nejudančio kūno smegenys taip pat nejuda. Todėl besivystančių vaikų fizinis sąstingis beatodairiškai priveda prie psichinio sąstingio, kas dažniausiai atveda suaugusiuosius prie klausimų: kodėl mano vaikas nemotyvuotas, apatiškas, liūdnas, piktas ar pan.

Telefonai mokykloje

Nesulaukiu tos dienos, kai bus įgyvendinamas visuotinis draudimas naudotis telefonais mūsų šalies mokyklose. Manau, kad ta diena turėjo ateiti jau seniai. Vis daugiau šalių seka Prancūzijos pavyzdžiu, kuri 2018 m. priėmė įstatymą, draudžiantį švietimo įstaigose naudotis telefonais mokiniams iki 15 metų. Jau šiandien pastebima, kad vaikų akademiniai rezultatai gerėja ir jie daugiau įsitraukia į gyvą bendravimą. Tuo keliu palaipsniui žengia Graikija, Jungtinė Karalystė, Ispanija ir kitos šalys. O mes vis draskomės ir plėšomės, kaip tik išmanome, kovodami su kasmet gilėjančiomis pasekmėmis. Galbūt technologijos savaime nėra blogis. Bet tai, ką mes ir vaikai su jomis dažniausiai darome, kelia daugiau problemų negu atneša naudos. Tenepyksta tėvai už atvirumą, bet tame, ką telefonai daro trimečių vaikučių akytėse ir rankytėse, niekada nepajėgsiu įžvelgti teigiamos vertės ir gėrio. Šiek tiek daugiau apie tai, kaip technologijose esantis turinys įtraukia vaikus į bendraamžių kultūrą, suprasti padėjo Gordono Niufeldo knyga „Nepraraskime savo vaikų“. Technologijose paskendusių vaikų akivaizdoje suaugusieji greitai praranda autoritetą. Bendraamžių kultūra sujaukia jaunųjų vartotojų emocijas ir sušluoja vertybes į didelį sąvartyną. Knygos pavadinimas pats savaime iškalbingas – arba vaikus užaugina tėvai, arba įtėviais tampa technologijos. Autorius drąsina tėvus neatiduoti per anksti savo vaikų šiam galingam priklausomybę sukeliančiam monstrui, kuris greitai pasiglemžia trapią vaiko sąmonę, o tėvus ilgainiui palieka bejėgiškai žvalgytis į visas puses ir klausti – „kodėl su juo nebesusikalbu?“, „kodėl manęs negerbia?“, „kodėl jam rūpi tik telefonas?“ Tėvai turi daug galios ankstyvame vaiko gyvenime telefono naudojimą kontroliuoti pagal savo taisykles. Bet jeigu suaugęs dažnai renkasi susikurti sau patogią aplinką, įduodant atžalai ekraną, tuomet neišvengiamai teks su dažnais nepatogumais susitaikyti vėliau, ypač paauglystėje. 

Mažai miega arba miegas nekokybiškas

Medikai atkreipia dėmesį, kad šių dienų vaikai labai mažai miega arba jų miegas nekokybiškas. Savaime suprantama, kad to priežastis gali būti ir blogi mitybos įpročiai, ir technologijų naudojimas prieš miegą. Problemos ima lipdytis į sniego gniūžtę. Šiandien susiduriu, kad vis dažniau tėvai renkasi mažyliams leisti užmigti su animuotais video klipais telefone nei sekdami jiems pasaką ar paleisdami raminantį garso įrašą. Tačiau prieš vos keletą metų pasauliui pristatytas mokslininkų atradimas skelbia, kad dirbtinė mėlynoji šviesa, sklindanti iš ekranų, per regos nervą sutrikdo miego hormoną melatoniną, o tai priveda prie miego-budrumo ritmų išsiderinimo. Prastas miegas sąlygoja vaikų emocinius sutrikimus, silpstančią mokymosi motyvaciją. Vilniaus universiteto mokslininkai teigia, kad tik trečdalis 7–14 metų Lietuvos vaikų kokybiškai miega. Jau nekalbant apie tai, kad paaugliams vartoti kavą pasidarė daug populiariau nei kada nors anksčiau, šalia to jų prastėjančią miego kokybę lemia blogi mitybos ir technologijų vartojimo įpročiai. Miego deficitas neginčijamai žaloja vaikų psichinę raidą.

Vartotojiška elgsena

Ir dar vienas pavojingas veiksnys vaiko asmenybės brandai – tai vartotojiška tėvų elgsena ir, sakyčiau, kompulsyvus žaislų bei pramogų pirkimas. Nesiplėtosiu aptarinėti pasaulinių tyrimų apie tai, kaip dažni materialūs apdovanojimai sužaloja vaikų motyvacinę sistemą ir atbukina susidomėjimą bei smalsumą aplinka. Vis dėlto noriu trumpai papasakoti apie vieną eksperimentą, kuriame JAV mokslininkė A. Metz dviem dar šliaužiojančių mažylių grupėms leido manipuliuoti skirtingu skaičiumi žaislų. Vieni savo regos lauke turėjo vos keturis žaisliukus, o kiti – šešiolika. Vaikų elgesio su žaislais stebėsena parodė, kad tie mažyliai, kurie turėjo savo aplinkoje mažiau žaislų, rečiau patyrė nesėkmių, pamesdami juos iš rankų, ilgiau išlaikė dėmesį į vieną daiktą ir atliko daugiau įvairiapusių tyrinėtojiškų veiksmų su vienu žaisliuku. Vaikai žaislų gausoje greitai praranda dėmesio patvarumą, smalsumą į vieną objektą ir nesiugdo gebėjimo kūrybiškai žaisti ir mąstyti. Peršasi paprasta išvada: vaikams reikia daug žaisti, bet nereikia turėti daug žaislų. 

Tėvų įdirbis

Jeigu suaugusieji į bent vieną iš išvardintų rizikų gali atsakyti „Taip, mūsų šeimoje tai būdinga“, tuomet jie turi būti pasirengę galimiems neigiamiems psichologiniams padariniams. Jeigu į daugiau arba netgi į visus juos tėvai gali atsakyti „Taip, viskas būdinga mano vaikui“, liūdna pranešti, bet psichologiniai sunkumai dabar ar vėliau neišvengiami. 

Nuo ankstyvos vaikystės labai svarbus tėvų įdirbis formuojant šiuos penkis svarbiausius įpročius: 1) mityba be blogųjų angliavandenių ir kitos kenksmingos chemijos; 2) mankštos kultūra šeimoje; 3) griežtos ribos technologijoms; 4) miego režimas ir derama veikla prieš miegą; 5) retas žaislų ir pramogų pirkimas, pakeičiamas įvairiapusiška veikla su vaiku, parodant jam platesnes žaislo ar žaidimo naudojimo galimybes.

Filosofai, futuristai, ateities projektuotojai prognozuoja, kad per pastaruosius dešimt metų žmonijos laukia didesni iššūkiai, kuomet reikės rasti savo vietą visuomenėje ir įrodyti savo vertę dar atkakliau. Didžiausiais žmonių konkurentais vis sparčiau tampa dirbtinis intelektas, robotai, pakeisiantys daug funkcijų, kurias dabar vis dar atlieka žmogus. Kils reikalavimai asmenybei. Šiandien mes, suaugusieji, turime atsakingai pagalvoti, kokius įpročius ir kokias perspektyvas per juos suteikiame augančiam žmogučiui. Galime pykti, nesutikti, liūdėti, dejuoti, kad nėra laiko, nėra jėgų, galime rasti, kaip neigti visa tai ir bandyti save pateisinti, tačiau laikas ir gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas. Visos priežastys turi pasekmes, visi veiksmai turi atoveiksmius. Raginu nusistatyti prioritetus šeimoje ir linkiu neprarasti savo vaikų šiuolaikinėje kultūroje!

 

Nuotrauka
orai
Įkelta:
prieš 1 dieną
Antroje savaitės pusėje ir toliau netrūks permainų, kurios nebus labai malonios. Vis labiau stiprės vėjas, vieną kritulių porciją keis kita. Pagal dabartinius duomenis, savaitgalį numatomi išties vėjuoti orai.
Nuotrauka
viešvilė
Įkelta:
2022-01-25
Kas yra šlapžemė? Ar žinote, kokių pelkių būna? Kas yra Ramsaro konvencija? Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia Šlapžemių dieną paminėti Artosios pelkėje ir visa tai sužinoti.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-24
Artimiausiomis dienomis orai primins amerikietiškus kalnelius – bus tai šilčiau, tai šalčiau. Keliuose teks būti atidiems, nes dažnai tykos plikledis, vyraus mišrūs krituliai.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
​​​​​​​Tauragėje gimusio Lietuvos teatro ir kino aktoriaus, knygų autoriaus Juozo Gaižausko miesto gatvėse kraštiečiai kasdien nesutiks – meno kūrėjas jau 35-erius metus gyvena sostinėje. Šiandien aktorių galima pamatyti teatre, lietuviškuose filmuose ar serialuose, paklausyti jo kuriamų dainų, įgarsintų filmų, audioknygų ar paskaityti jo paties kurtose knygose išspausdintas mintis. Teatras, muzikavimas ir knygų rašymas aktoriui mylimiausi, o naujausią knygą – „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ jis išleido šių metų pradžioje. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
Šiandien sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą.
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-22
Šunis Justė pamilo dar vaikystėje. Dabar ji – Tauragės šunų mylėtojų klubo LOJA prezidentė ir Bordo dogų veislyno „Tylioji Kalva“ savininkė. Neseniai Justė Nausėdienė įsigijo ir į Tauragę atvežė dar mažai kam matytos veislės augintinį – kinų buldogą, kuris jau spėjo užkariauti mikrorajono šuniukų ir jų šeimininkų širdis. 
Nuotrauka
mazi
Įkelta:
2022-01-21
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Gamtos ekspozicija tampa mažųjų išradėjų eksperimentų erdve. Kaip atsiranda muilas, kaip pasigaminti „šlykštuką“, kaip susidaro vaivorykštė, kodėl išsiveržia ugnikalnis – šias ir kitas užduotis eksperimentuodami, tyrinėdami ir žaisdami bando išsiaiškinti patys vaikai. 
Nuotrauka
bijotai
Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-21
Šiais metais Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbti Bijotai – visai netoli Tauragės įsikūręs miestelis. Be jau tradicinių Bijotų dvaro festivalio, kraštiečių šventės, numatyta ir visiškai naujų, iki šiol Bijotuose nematytų renginių. Kaimyninio Šilalės rajono miestelio seniūnas Ignas Gužauskis pasidalino savo mintimis apie artėjančius renginius.
Nuotrauka
vėjas
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-17
Savaitė startuos ypač vėjuotais orais, daug kur eismo sąlygas apsunkins ir mišrūs krituliai. Gūsingas vėjas išsilaikys ir kitomis dienomis, kritulių jau bus mažiau. Visgi, antroje savaitės pusėje vėl daug kur snigs, vietomis kris šlapdriba, orai bus šiek tiek šaltesni.
Nuotrauka
principas
Įkelta:
2022-01-14
Iš principo visi turi principus. Iš principo - principai yra svarbu. Visais laikais. Buvo, yra ir, turbūt, bus. Kartais tie principai virsta absurdiškai komiškomis situacijomis ir išprovokuoja dramatiškus konfliktus. Ypač – riboti, buki, beprasmiški, ne vietoje ir ne laiku. O ten, kur prasideda žmonių santykiai, na, patys suprantate... atsiranda tinkama erdvė emocijų amplitudei – nuo meilės iki neapykantos, pavydo ir kilnumo, nuoširdumo ir pozos, esmės ir smulkmeniškumo. Ir, štai, komedija virsta tragedija...
Nuotrauka
lietus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Antroje savaitės pusėje ne tik plūstels šiluma, bet ir sustiprės vėjas.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Ilgųjų savaitgalių gerbėjams 2022-ieji metai bus tikrai neblogi. Šiais metais dirbančiųjų laukia net penki ilgieji savaitgaliai, du iš jų – vasarą, ilgesnis bus ir Kalėdų savaitgalis. Su savaitgalio diena sutaps tik gegužės 1-oji.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ jau netrukus grįš seniausia muziejaus turima knyga – 1611 m. išleista „Kronika“. Ją muziejui padovanojo Eugenija ir Antanas Stravinskai, išsaugoję šią vertybę net ištremti į Sibiro lagerius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Naujieji metai yra puiki proga duoti pasižadėjimą sau keisti senus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau. Tai pradėti daryti galima jau šventinę naktį, ją sutinkant be alkoholio bei namuose gaminant nealkoholinius kokteilius. Juolab, kad pastarieji išties stebina skonių įvairove, yra sveikesnė alternatyva klasikiniams gėrimams ir leidžia rytą sutikti be galvos skausmo. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi šventinių nealkoholinių kokteilių receptais bei siūlo jais nustebinti bičiulius, taip į 2022-uosius drauge žengiant ir linksmai, ir pasiryžus pokyčiams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Netrukus minėsime įžengimą į 2022-uosius metus. Ruošdami stalą Naujųjų metų šventei, galime būti dar kūrybiškesni nei per Kalėdas ir pagaminti naujus, o ne klasika namuose tapusius receptus. O štai duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vyriausiasis technologas Darius Anelauskas dalijasi kaip papildyti savo patiekalų sąrašą paprastai pagaminamų užtepėlių ar pašteto pagalba.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Baigiantis gruodžiui Lomių kultūros namuose sureng šilta ir jauki šventinė kalėdinė popietė jauniesiems saviveiklininkams ir Vaikų dienos centro (VDC) ugdytiniams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-25
Tauragę ir Smalininkus, Viešvilę vienija ne tik panaši geografinė padėtis, bet ir „Amžinosios sienos“ istorija. Per šias vietoves daugiau nei 500 metų ėjo siena, iš pradžių tarp LDK ir Kryžiuočių ordino, vėliau – tarp Rusijos imperijos ir Prūsijos. Siena atskyrė vieną kultūrą nuo kitos, bet tuo pačiu vienijo pasienio gyventojus panašiais rūpesčiais ir aktualijomis. Visi pasienio džiaugsmai ir negandos liko surašyti Tauragės ir Smalininkų krašto kultūriniame ir gamtiniame pavelde. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras pasirašė jungtinės partnerystės sutartį, įsipareigodamas iki 2023 m. kartu įgyvendinti projekto „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ veiklas. O jų išties nemažai.