Vienatvė per šventes: kaip išsivaduoti iš slegiančių minčių
Įkelta:
2021-12-11
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Asociatyvi nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Psichologė Ina Kalvanienė

Artėja gražiausios metų šventės, deja, džiaugiasi jomis ne visi. Ko gero, šventės atneša ypač daug liūdesio tiems, kurie yra vieniši. Štai trys realių žmonių istorijos, liudijančios, kad dėl įvairių gyvenimo aplinkybių pasijutę vieniši suvokiame, kad šventės, atnešančios, rodos, tiek daug džiaugsmo vieniems, kitus priverčia pasijusti ypač nelaimingais. Kaip išsivaduoti iš slegiančių minčių ir pajusti bent dalelę aplink tvyrančio džiugesio? Pasak psichologės Inos Kalvanienės, svarbu išlaikyti save „čia ir dabar“ akimirkoje ir „įdarbinti“ savo pojūčius.

Daiva:

– Šią vasarą netekau žmogaus, su kuriuo praleidau 30 gyvenimo metų ir kuris buvo tapęs neatsiejama mano gyvenimo dalimi – savo vyro. Praėjo keli ypač sunkūs mėnesiai stengiantis apsiprasti su šia mintimi, tačiau net ir dabar kartais, rodos, net pamirštu, kad jo nebėra. Vis pagaunu save besitikinčią, kad jis kažkur čia, netoli, gal kur išvykęs ir netrukus grįš... O dabar, kai artėja didžiausios metų šventės, darosi baisu, kaip reikės jas ištverti. Štai vaikščiodama po kalėdinę mugę keliskart pastebėjau daiktų, kuriuos norėčiau jam padovanoti per Kalėdas... Visada ruošdavausi šventėms džiugiai, gamindavau visų mėgstamus patiekalus, pakuodavau dovanas, atvažiuodavo vaikai,  o dabar? Negaliu net pagalvoti, kad visi susirinks, o jo vieta liks tuščia. Rodos, neištversiu to vaizdo. Vaikai supranta mane, kviečia švęsti pas save, tačiau man atrodo, kad savo liūdnu veidu, o gal net ašaromis tik gadinsiu visiems šventę. Šių Kalėdų laukiu su baime...

Dalia:

– Kad vyras palieka mane ir du mūsų vaikus, nebuvo didelė staigmena. Nuojauta, kad į mudviejų gyvenimą įsiterpė trečias žmogus, manęs neapgavo. Bet su tuo susitaikiau, kuriu ateitį su vaikais. Bet labai bijau ateinančių švenčių. Visos draugės prie Kūčių, Kalėdų stalo sės su savo vaikais, kai kurios – jau ir su anūkais. Nors šalia yra vaikai, tėvai, bet nerimas nuo to nė kiek nemažėja...

Jonas:

– Mano šeima niekada nebuvo darni – tėvai alkoholikai, todėl jų namuose per didžiąsias metų šventes vyravo ne kalėdinė nuotaika, o išgertuvių tvaikas ir, žinoma, barniai. Iki šiol pamenu per muštynes nuvirstančią kalėdinę eglutę, sudaužytą girliandą, purvą ant grindų. Tai įsirėžė į atmintį taip giliai, kad iki šiol jaučiu kalėdinėms eglutėms šiokią tokią „alergiją“. Išėjęs iš tėvų namų kurį laiką gyvenau su seneliu. Tačiau po mano 18-ojo gimtadienio netikėtai jis mirė – vieną šiltą vasaros rytą užgeso jo širdis. Artėjo nerimo ruduo. Pradėjau eiti į mokyklą ir gyvenau su senelio sūnumi – savo dėde. Patyręs skaudžią tėvo netektį, jis ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, ir namai vis dažniau priminė tuos, kuriuose gyveno mano prasigėrę tėvai. Pabėgau. Dirbau. Mokiausi. Staiga atėjo didžiosios šventės. Ir netikėtai supratau – tai pirmosios Kalėdos, kai praktiškai neturiu artimųjų, su kuriais sėsiu prie bendro stalo. Socialiniuose tinkluose mačiau draugų nuotraukas prie Kūčių stalo. Tuo metu, tą vakarą, mano namai buvo tušti ir tamsūs. Užsidegiau vieną žvakutę. Ir atsigulęs į lovą pajutau tuštumą. Tais metais nepuošiau namų girliandomis, nekabinau kalėdinių žaisliukų, nepirkau niekam dovanų. Jeigu būčiau tai daręs, tikriausiai dar labiau būčiau paaštrinęs savo skausmą. Nenorėjau, kad aplinka kontrastuotų su mano nuotaika. Anksti užmigau. Stengiausi negalvoti apie tai, kad už sienos kaimynų bute susitiko šeimos. Norėjau, kad šventės kuo greičiau pasibaigtų. Grįžtume į įprastą ritmą.

Pakomentuoti šias istorijas paprašėme psichologės Inos Kalvanienės. Ji sako, kad Kalėdų laikas turėtų būti džiaugsmo laikas, tačiau nemažai daliai žmonių tai yra nerimo, streso, nusivylimo ir vienišumo laikas. Prieš Kalėdas padidėja lūkesčiai sau, savo šeimai, nes aplink matome gražius paveiksliukus, socialiniai tinklai mirga nuo laimingų veidų, šventinių akimirkų. 

Nuotrauka
nuotrauka

– Viskas aplink tarsi šaukia: „Būk laimingas! Visomis išgalėmis privalai būti laimingas!“. Tačiau nepamirškime, socialinių tinklų paveikslėliai labai skiriasi nuo tikro gyvenimo. O turėdami padidintų lūkesčių Kalėdoms ir artimiesiems sukeliame sau papildomą stresą. Pasimetus tarp pirkinėjimų, dekoracijų, Kalėdos daugeliui gali asocijuotis su nesibaigiančiu darbų sąrašu, ir tikroji prasmė dingsta arba jau nebeturime jėgų jos pamatyti.

Tiems, kas neseniai prarado artimą žmogų, Kalėdos gali suintensyvinti jų netekties jausmus, atsiranda pirmieji kartai be mylimo žmogaus, pirmoji Kūčių vakarienė be jo, Kalėdų rytas nebe toks. Vien tik mintis apie Kalėdas be artimojo gali būti didžiulio liūdesio, beviltiškumo šaltinis, vėl atsinaujina praradimo skausmas. Tiek mirtis, tiek skyrybos yra netektis.

Kalėdos taip pat blogiausias laikas tiems, kurie kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo. Vieni susiduria su šeimos nariais, kurie ir yra traumos šaltinis, kiti apsupa save toksiškais žmonėmis, kurie yra nepalaikantys ir nevertina jų kaip asmenybės. Kitiems Kalėdos yra savotiškos jų praeities trauminių įvykių sukaktuvės. Įvairios trauminės patirtys turi vadinamuosius „trigerius“ – tai gali būti garsai, kvapai, kurie paleidžia visą išgyvenimą vėl iš naujo.

Svarbu išlaikyti save „čia ir dabar“ akimirkoje. Išsakyti savo jausmus. Aplinkiniai žmonės gali nejučiomis versti lygiai taip pat jus jaustis laimingais, todėl ir vėl atsiranda grėsmė likti nesuprastam. Gali prireikti ieškoti profesionalios pagalbos. „Čia ir dabar“ akimirkoje lengviau bus išbūti, jei „įdarbinsite“ savo pojūčius – išeikite į gryną, šaltą orą, pajuskite temperatūrų kaitą, likite fiziškai aktyvūs. Suplanuokite kuo detaliau šventes, tai padės jums pasiruošti, išlikti stabiliam. Pagalvokite, ką konkrečiai veiksite, pasiruoškite konkrečius receptus (jei yra noro gaminti), skambučių sąrašą, kam norėtumėte paskambinti ir svarbiausia – nepamirškite savęs, įtraukite tas veiklas, kurios jums būtų malonios. Svarbu nepamiršti bazinių fiziologinių poreikių: gerai išsimiegoti, gerti vandenį, tinkamai maitintis. Šių poreikių nustūmimas padaro žmogų pažeidžiamesnį. Galiausiai, leiskite sau gedėti. Leiskite sau būti liūdnam, piktam. Galima susiplanuoti laiką, kada šiuos jausmus išjausite dienoje, tuomet vėliau mintys bus laisvesnės ir jūs lengviau galėsite priimti šventes. Tačiau jei nesinori veikti nieko šventiško, galima turėti savo dienos rutiną, ją vertėtų irgi susiplanuoti iš anksto, kad dienos nebūtų vien tik slegiantis laiko stūmimas. Artimiesiems svarbu išklausyti kenčiančius žmones, negėdinti ir nenuvertinti jų jausmų, tačiau pokalbyje palikti vietos vilčiai. Išklausę padėkite atitraukti dėmesį nuo slegiančių jausmų pasiūlydami malonią veiklą.

 

Nuotrauka
orai
Įkelta:
prieš 1 dieną
Antroje savaitės pusėje ir toliau netrūks permainų, kurios nebus labai malonios. Vis labiau stiprės vėjas, vieną kritulių porciją keis kita. Pagal dabartinius duomenis, savaitgalį numatomi išties vėjuoti orai.
Nuotrauka
viešvilė
Įkelta:
2022-01-25
Kas yra šlapžemė? Ar žinote, kokių pelkių būna? Kas yra Ramsaro konvencija? Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia Šlapžemių dieną paminėti Artosios pelkėje ir visa tai sužinoti.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-24
Artimiausiomis dienomis orai primins amerikietiškus kalnelius – bus tai šilčiau, tai šalčiau. Keliuose teks būti atidiems, nes dažnai tykos plikledis, vyraus mišrūs krituliai.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
​​​​​​​Tauragėje gimusio Lietuvos teatro ir kino aktoriaus, knygų autoriaus Juozo Gaižausko miesto gatvėse kraštiečiai kasdien nesutiks – meno kūrėjas jau 35-erius metus gyvena sostinėje. Šiandien aktorių galima pamatyti teatre, lietuviškuose filmuose ar serialuose, paklausyti jo kuriamų dainų, įgarsintų filmų, audioknygų ar paskaityti jo paties kurtose knygose išspausdintas mintis. Teatras, muzikavimas ir knygų rašymas aktoriui mylimiausi, o naujausią knygą – „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ jis išleido šių metų pradžioje. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
Šiandien sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą.
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-22
Šunis Justė pamilo dar vaikystėje. Dabar ji – Tauragės šunų mylėtojų klubo LOJA prezidentė ir Bordo dogų veislyno „Tylioji Kalva“ savininkė. Neseniai Justė Nausėdienė įsigijo ir į Tauragę atvežė dar mažai kam matytos veislės augintinį – kinų buldogą, kuris jau spėjo užkariauti mikrorajono šuniukų ir jų šeimininkų širdis. 
Nuotrauka
mazi
Įkelta:
2022-01-21
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Gamtos ekspozicija tampa mažųjų išradėjų eksperimentų erdve. Kaip atsiranda muilas, kaip pasigaminti „šlykštuką“, kaip susidaro vaivorykštė, kodėl išsiveržia ugnikalnis – šias ir kitas užduotis eksperimentuodami, tyrinėdami ir žaisdami bando išsiaiškinti patys vaikai. 
Nuotrauka
bijotai
Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-21
Šiais metais Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbti Bijotai – visai netoli Tauragės įsikūręs miestelis. Be jau tradicinių Bijotų dvaro festivalio, kraštiečių šventės, numatyta ir visiškai naujų, iki šiol Bijotuose nematytų renginių. Kaimyninio Šilalės rajono miestelio seniūnas Ignas Gužauskis pasidalino savo mintimis apie artėjančius renginius.
Nuotrauka
vėjas
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-17
Savaitė startuos ypač vėjuotais orais, daug kur eismo sąlygas apsunkins ir mišrūs krituliai. Gūsingas vėjas išsilaikys ir kitomis dienomis, kritulių jau bus mažiau. Visgi, antroje savaitės pusėje vėl daug kur snigs, vietomis kris šlapdriba, orai bus šiek tiek šaltesni.
Nuotrauka
principas
Įkelta:
2022-01-14
Iš principo visi turi principus. Iš principo - principai yra svarbu. Visais laikais. Buvo, yra ir, turbūt, bus. Kartais tie principai virsta absurdiškai komiškomis situacijomis ir išprovokuoja dramatiškus konfliktus. Ypač – riboti, buki, beprasmiški, ne vietoje ir ne laiku. O ten, kur prasideda žmonių santykiai, na, patys suprantate... atsiranda tinkama erdvė emocijų amplitudei – nuo meilės iki neapykantos, pavydo ir kilnumo, nuoširdumo ir pozos, esmės ir smulkmeniškumo. Ir, štai, komedija virsta tragedija...
Nuotrauka
lietus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Antroje savaitės pusėje ne tik plūstels šiluma, bet ir sustiprės vėjas.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Ilgųjų savaitgalių gerbėjams 2022-ieji metai bus tikrai neblogi. Šiais metais dirbančiųjų laukia net penki ilgieji savaitgaliai, du iš jų – vasarą, ilgesnis bus ir Kalėdų savaitgalis. Su savaitgalio diena sutaps tik gegužės 1-oji.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-09
Anksčiau dažniausiai aptikdavau, kad vaiko elgesio problemų, emocinių sunkumų, susikaupimo bėdų atsiranda dėl kokių nors nepalankių psichosocialinių veiksnių jį supančioje aplinkoje, kai tai nėra įgimti dalykai. Išties, dažnai taip ir yra. Neretai vaiko elgesio, emociniai, akademiniai sunkumai gali rastis dėl sudėtingų tėvų tarpusavio santykių, įvairiapusio smurto šeimoje ar mokykloje, dėl netekčių, ilgalaikio atsiskyrimo nuo tėvų, nelaimingos meilės ir kitų lėtinių arba stiprių trumpalaikių gyvenimo sukrėtimų. Tačiau per savo netrumpą psichologės praktiką teko stebėti vaikų psichologinių problemų raidą darbuojantis įvairiose švietimo institucijose. Vis dažniau atkreipiu dėmesį, kad daugelio vaikų psichologinių problemų priežastis nėra tiesiogiai psichologinė. Tai mūsų visuomenėje įsišaknijančios žalingos gyvensenos padarinys. Jeigu šeimoje formuojasi tam tikri netinkami vaiko gyvensenos įpročiai, psichologinės problemos ateityje tiesiog neišvengiamos. Kartais suaugusiesiems atrodo keista, kad psichologas jų paklausia apie vaiko mitybą. Tėvai gali nustebti: „Juk mes atėjome pasikalbėti apie tai, kodėl vaikas mūsų neklauso ir nuolat ginčijasi, o ne apie tai, ką pusryčiams valgo“. Tačiau šiandien sau leidžiu tvirtai teigti, kad stipriausi vaikų psichinės sveikatos kenkėjai yra netinkami gyvensenos įpročiai šeimoje ir visuomenės kultūroje. Išskirčiau penkis pagrindinius blogus įpročius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ jau netrukus grįš seniausia muziejaus turima knyga – 1611 m. išleista „Kronika“. Ją muziejui padovanojo Eugenija ir Antanas Stravinskai, išsaugoję šią vertybę net ištremti į Sibiro lagerius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Naujieji metai yra puiki proga duoti pasižadėjimą sau keisti senus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau. Tai pradėti daryti galima jau šventinę naktį, ją sutinkant be alkoholio bei namuose gaminant nealkoholinius kokteilius. Juolab, kad pastarieji išties stebina skonių įvairove, yra sveikesnė alternatyva klasikiniams gėrimams ir leidžia rytą sutikti be galvos skausmo. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi šventinių nealkoholinių kokteilių receptais bei siūlo jais nustebinti bičiulius, taip į 2022-uosius drauge žengiant ir linksmai, ir pasiryžus pokyčiams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Netrukus minėsime įžengimą į 2022-uosius metus. Ruošdami stalą Naujųjų metų šventei, galime būti dar kūrybiškesni nei per Kalėdas ir pagaminti naujus, o ne klasika namuose tapusius receptus. O štai duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vyriausiasis technologas Darius Anelauskas dalijasi kaip papildyti savo patiekalų sąrašą paprastai pagaminamų užtepėlių ar pašteto pagalba.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Baigiantis gruodžiui Lomių kultūros namuose sureng šilta ir jauki šventinė kalėdinė popietė jauniesiems saviveiklininkams ir Vaikų dienos centro (VDC) ugdytiniams.