Projektas „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“: įprasminta „Amžinosios taikos“ istorija
Įkelta:
2021-12-25
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“/Juozo Petkevičiaus nuotrauka

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Tauragę ir Smalininkus, Viešvilę vienija ne tik panaši geografinė padėtis, bet ir „Amžinosios sienos“ istorija. Per šias vietoves daugiau nei 500 metų ėjo siena, iš pradžių tarp LDK ir Kryžiuočių ordino, vėliau – tarp Rusijos imperijos ir Prūsijos. Siena atskyrė vieną kultūrą nuo kitos, bet tuo pačiu vienijo pasienio gyventojus panašiais rūpesčiais ir aktualijomis. Visi pasienio džiaugsmai ir negandos liko surašyti Tauragės ir Smalininkų krašto kultūriniame ir gamtiniame pavelde. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras pasirašė jungtinės partnerystės sutartį, įsipareigodamas iki 2023 m. kartu įgyvendinti projekto „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ veiklas. O jų išties nemažai.

Dalijosi patirtimi

Nuotrauka
akimirka 

Kaip gimė šio projekto idėja? 

– Gyvenimas „parubežyje“ – neatsiejama Tauragės rajono tapatybės dalis, „Amžinosios taikos“ sienos atspindžiai lig šiol juntami mūsų kultūroje. Todėl svarbu ne tik žinoti istorinį kontekstą, bet ir suprasti, kaip jis veikia mūsų gyvenimus. Melno taikos sutartis – vienas ryškiausių momentų mūsų krašto istorijoje, nulėmusi Žemaitijos raidą, kuomet Lietuva atgavo visą Karšuvą ir šiaurinius Skalvos pakraščius, išsivadavo nuo kryžiuočių agresijos. Tad 600 metų jubiliejus – puiki proga giliau panagrinėti šį istorinį įvykį, ilgainiui tapusį svarbiu kultūriniu reiškiniu, dėl to su kolegomis iš Jurbarko krašto ir paruošėme jungtinį bei tęstinį projektą „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“, – teigė Eglė Červinskaitė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė. 

O dr. Arvydas Griškus,Mažosios Lietuvos  Jurbarko krašto kultūros centro vadovas, pasakoja, kad bendrų renginių, bendro darbo su tauragiškiais patirties turėjo ir anksčiau, tad drąsiai atsiliepė į jų kvietimą prisijungti prie šio projekto. 

Nuotrauka
nuotrauka

– Projekto pavadinimas „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ atspindi ir istoriją, ir dabartinį gyvenimą, jis tinka ir projektui, ir mūsų bendradarbiavimui, – teigia jis.  

Šie metai buvo skirti nuodugniam pasiruošimui, kompetencijų įgijimui ir gerosios praktikos apsikeitimui tarp Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro. Kultūrinių kompetencijų ugdymo „Parubežiaus universitete“ pranešimus skaitė prof. Egdūnas Račius, režisierius Gildas Aleksa, istorikas Darius Kiniulis, meno vadovė Kristina Martinaitytė-Glinskienė, renginių organizatorė Renata Jančiauskienė, dr. Arvydas Griškus, fotografas Juozas Petkevičius. Abiejų institucijų darbuotojai vyko į ekskursiją, kurios metu aplankė Muitinės muziejų, Valstybės pažinimo centrą ir MO muziejų. 

Įvyko teatrališkas bendradarbiavimo sutarties pasirašymas ties buvusia siena prie Lauksargių. Renginys buvo įamžintas fotografijomis pagal iš anksto sukurtą scenarijų. Kartu su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru sukurtas „Walk15“ trasos maršrutas, kuris tematiškai apėmė buvusios sienos atkarpą. Paminint Pasaulinę turizmo dieną įvyko teatralizuotas maršruto pristatymo renginys. Buvo sukurtas ir išleistas maršruto lankstinukas. 

– Gyvenimas „parubežyje“ – neatsiejama Tauragės rajono tapatybės dalis, „Amžinosios taikos“ sienos atspindžiai lig šiol juntami mūsų kultūroje. Todėl svarbu ne tik žinoti istorinį kontekstą, bet ir suprasti, kaip jis veikia mūsų gyvenimus, – teigė Eglė Červinskaitė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė.

Šis projektas – tęstinis. 2022 metais numatomos bendros veiklos 600-ųjų Melno taikos sutarties pasirašymo sukakties paminėjimui, o 2023 metais – Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui. 

Maršrutas pristatytas teatralizuotai

Sukurtas bendras turistinis maršrutas Smalininkai–Viešvilė–Žukai–Tauragė–Lauksargiai. Maršrutas sukurtas bendradarbiaujant su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru. Spalio 14 d. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyko teatralizuotas naujo turistinio maršruto Smalininkai–Viešvilė–Žukai–Tauragė–Lauksargiai pristatymo renginys. Susirinkusius į renginį tauragiškius ir svečius pasitiko Tauragės pilies caro muitininkai ir gražioji menių dama. Pilies menėse buvo galima pajusti XIX amžiaus dvasią. Renginio dalyviai autobusu iš Tauragės vyko iki Viešvilės ir Smalininkų. Viešvilėje laukė trumpa edukacinė programa, buvo vaišinama kareiviška koše. Smalininkuose renginio dalyviai buvo supažindinti su tapytojos Lidijos Meškaitytės asmenybe ir darbais, kurie eksponuojami galerijoje, įrengtoje istoriniame pastate – buvusioje lietuviškoje Smalininkų pradinėje mokykloje. 

Maršrute – 25 objektai

Visą maršrutą galima rasti mobiliojoje vaikščiojimo programėlėje „Walk15“ pavadinimu „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“. Bendras maršruto ilgis – 64 km. Maršrute pažymėti dvidešimt penki Smalininkų, Viešvilės, Žukų, Tauragės ir Lauksargių apylinkių lankytini objektai.

Nuotrauka
nuotrauka

Bendrame Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro sukurtame turistiniame maršrute viso pažymėti dvidešimt penki Smalininkų, Viešvilės, Žukų, Tauragės ir Lauksargių apylinkių lankytini kultūriniai, istoriniai ir gamtiniai objektai. 

Smalininkuose tai buvusi mokykla, paštas, buvęs uostas, buvusi muitinė, buvusi geležinkelio stotis, tiltelis, skiriantis Mažąją ir Didžiąją Lietuvą, Augustino Povilaičio sodyba, paminklas Augustinui Povilaičiui, Lidos (Lidijos) Meškaitytės sodyba. Viešvilėje – buvusi mokykla, buvę teismo rūmai, buvusio siaurojo geležinkelio tilto liekanos, žuvitakis, buvęs paštas, Kristaus atsimainymo bažnyčia ir lurdas. Žukuose – senoji pradinė mokykla, evangelikų liuteronų bažnyčia. Tauragės lankytini objektai – pilies pastatų kompleksas, paštas, Tauragės dvaro teritorija, Konvencijos paminklas, Melno taikos stendas prie Lauksargių. Lauksargiuose siūloma aplankyti patį miestelį, evangelikų liuteronų bažnyčią, geležinkelio stoties pastatų kompleksą.

Planai 2022 metams

Kitąmet planuojama maršrutą „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ pristatyti gidams, taip populiarinant kultūrinį turizmą Tauragės apskrityje, supažindinant kitų miestų gidus su nauju turistiniu maršrutu ir skatinant siūlyti jį turistams. 

Bus surengta ir edukacija „Amžinasis pasienis“ – gegužę Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras atvyks į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ ir plačiajai visuomenei pristatys paruoštą teatralizuotą edukacinę programą pasienio tematika. Edukatoriai bus apsirengę istoriniais pasienieniečių rūbais. 

Planuojama ir atvirukų paroda iš Muitinės muziejaus. Balandžio–rugsėjo mėnesiais Smalininkuose, Tauragėje ir Viešvilėje bus eksponuojama Muitinės muziejaus paroda. Parodos pristatymo dienomis Tauragėje lankytojai bus kviečiami į muitinės kinologo edukacinę programą su šunimis, Smalininkuose pranešimą skaitys KU prof. dr. Vygantas Vareikis, Viešvilėje – KU doc. dr. Silva Pocytė.

Ketinama surengti ir konferenciją „Parubežiaus universitetas“, į kurią bus kviečiamos Tauragės ir Jurbarko krašto bendruomenės. Lektorius Gediminas Kulikauskas skaitys pranešimą „Sienos apsauga ir kova su kontrabanda Tauragės apylinkėse iki I pasaulinio karo“, VŠĮ Archeologijos centro atstovai – „Melno taikos sienos atkarpa tarp Baltijos ir Nemuno: sienos ženklų paieška ir tyrimų rezultatai“, Indrė Skablauskaitė – „Lietuvininkų papročiai, gyvensena, tradicijos“, Klaipėdos teritorinės muitinės specialistas – „Lietuvos muitinės istorija 1990–2021“.

Tęsiant projektą bus iškilmingai paminėta Melno taikos sutarties pasirašymas 600 metų jubiliejus. Viešvilėje rugpjūčio pradžioje vyks šventė tema „Amžinasis pasienis“, veiks  kiemeliai, susiję su pasienio  gyvenimu  (šių dienų pasieniečiai, Tauragės krašto muziejaus „Santakos“  istoriniai muitininkai, Smalininkų istoriniai pasieniečiai, tarpukario gyvenimo rekonstruktoriai, pasienyje gyvenę amatininkai), vyks koncertas. Smalininkų kultūros centre gegužės mėnesį vyks teatralizuotas pasienio vachmistro priėmimas, skirtas Melno sutarčiai paminėti, kurio programoje – profesoriaus Vygando  Vareikio pranešimas, senųjų atvirukų paroda, tarpukario gyvenimo rekonstruktoriai, koncertas (koncertuos retro grupė), vachmistro vaišės. Šiems renginiams bus gaminamos riboženklių reprodukcijos, kurios bus panaudotos ir 2023 metų „Gyvenimas šiapus ir anapus gyvenimas“ veiklose.   

Nauda – įvairiapusė

– Projektas „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ muziejininkams ne tik tapo nuotykiu, kuriuo metu ne tik įprasminame „Amžinosios taikos“ istoriją ir dalijamės ja su lankytojais, bet ir patys praturtėjome – keldami kvalifikaciją ir gilindami tiek istorines, tiek antropologines žinias apie pasienio gyvenimą ir kultūrą. Bendradarbiavimas tarp kaimyninių rajonų įstaigų neša įvairiapusę naudą tiek jų darbuotojams, tiek gyventojams, nes dalydamiesi patirtimi ir idėjomis galime atrasti daug bendro istorinio konteksto, įdomesnių būdų įtraukti gyventojus į pažinimo procesą. Suvieniję jėgas su  Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru įsikūnijome į muitininkų ir pasieniečių vaidmenis, kad pristatytume istoriją įdomiai, patraukliai bei įtraukiančiai. Kitais metais pakviesime patirti šį bendrumo jausmą abiejų rajonų gyventojus per teatralizuotas veiklas, parodas, paskaitas, edukacijas. Kaip mums sekasi atspindėti pasienio kultūrinį tapatumą, galėsite įsitikinti patys, tad sekite naujienas, – kalbėjo E. Červinskaitė. 

Kad projektas visapusiškai naudingas, įsitikinęs ir Mažosios Lietuvos  Jurbarko krašto kultūros centro vadovas Arvydas Griškus. 

– Kai idėja gera, tai viskas ir sekasi, – teigia jis. – Projekto sėkmė dar ir tai, kad prie jo įgyvendinimo prisidėjo abi savivaldybės, taigi finansavimas dvigubėjo, tad buvo galima surengti daugiau užsiėmimų, mokymų, kurie savo ruožtu skatina gimdo idėjas. Į ministeriją jau iškeliavo dar vienas projektas. Taigi nauda išties didelė: yra naujas maršrutas, įsigijom kai kurių reikalingų dalykų, pasidarėm gerų renginių, du kolektyvai tapo draugais. Taigi nauda ir visuomenei, ir mums. 

Išanalizavus lankytojų skirtumus įžvelgtas poreikis į projektines veiklas įtraukti jaunimą, skatinant jį labiau domėtis savo krašto istorija ir kultūriniu-gamtiniu turizmu. Bus bendradarbiaujama su Tauragės jaunimo organizacija „Atvira jaunimo erdvė“. Taip projektas taps atviras ir dar labiau prieinamas jaunimui.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Tauragės ir Jurbarko rajonų savivaldybės.

Užs. Nr. 97

Nuotrauka
kulturos taryba
Nuotrauka
orai
Įkelta:
prieš 1 dieną
Antroje savaitės pusėje ir toliau netrūks permainų, kurios nebus labai malonios. Vis labiau stiprės vėjas, vieną kritulių porciją keis kita. Pagal dabartinius duomenis, savaitgalį numatomi išties vėjuoti orai.
Nuotrauka
viešvilė
Įkelta:
2022-01-25
Kas yra šlapžemė? Ar žinote, kokių pelkių būna? Kas yra Ramsaro konvencija? Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia Šlapžemių dieną paminėti Artosios pelkėje ir visa tai sužinoti.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-24
Artimiausiomis dienomis orai primins amerikietiškus kalnelius – bus tai šilčiau, tai šalčiau. Keliuose teks būti atidiems, nes dažnai tykos plikledis, vyraus mišrūs krituliai.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
​​​​​​​Tauragėje gimusio Lietuvos teatro ir kino aktoriaus, knygų autoriaus Juozo Gaižausko miesto gatvėse kraštiečiai kasdien nesutiks – meno kūrėjas jau 35-erius metus gyvena sostinėje. Šiandien aktorių galima pamatyti teatre, lietuviškuose filmuose ar serialuose, paklausyti jo kuriamų dainų, įgarsintų filmų, audioknygų ar paskaityti jo paties kurtose knygose išspausdintas mintis. Teatras, muzikavimas ir knygų rašymas aktoriui mylimiausi, o naujausią knygą – „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ jis išleido šių metų pradžioje. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-23
Šiandien sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą.
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-22
Šunis Justė pamilo dar vaikystėje. Dabar ji – Tauragės šunų mylėtojų klubo LOJA prezidentė ir Bordo dogų veislyno „Tylioji Kalva“ savininkė. Neseniai Justė Nausėdienė įsigijo ir į Tauragę atvežė dar mažai kam matytos veislės augintinį – kinų buldogą, kuris jau spėjo užkariauti mikrorajono šuniukų ir jų šeimininkų širdis. 
Nuotrauka
mazi
Įkelta:
2022-01-21
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Gamtos ekspozicija tampa mažųjų išradėjų eksperimentų erdve. Kaip atsiranda muilas, kaip pasigaminti „šlykštuką“, kaip susidaro vaivorykštė, kodėl išsiveržia ugnikalnis – šias ir kitas užduotis eksperimentuodami, tyrinėdami ir žaisdami bando išsiaiškinti patys vaikai. 
Nuotrauka
bijotai
Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-21
Šiais metais Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbti Bijotai – visai netoli Tauragės įsikūręs miestelis. Be jau tradicinių Bijotų dvaro festivalio, kraštiečių šventės, numatyta ir visiškai naujų, iki šiol Bijotuose nematytų renginių. Kaimyninio Šilalės rajono miestelio seniūnas Ignas Gužauskis pasidalino savo mintimis apie artėjančius renginius.
Nuotrauka
vėjas
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2022-01-17
Savaitė startuos ypač vėjuotais orais, daug kur eismo sąlygas apsunkins ir mišrūs krituliai. Gūsingas vėjas išsilaikys ir kitomis dienomis, kritulių jau bus mažiau. Visgi, antroje savaitės pusėje vėl daug kur snigs, vietomis kris šlapdriba, orai bus šiek tiek šaltesni.
Nuotrauka
principas
Įkelta:
2022-01-14
Iš principo visi turi principus. Iš principo - principai yra svarbu. Visais laikais. Buvo, yra ir, turbūt, bus. Kartais tie principai virsta absurdiškai komiškomis situacijomis ir išprovokuoja dramatiškus konfliktus. Ypač – riboti, buki, beprasmiški, ne vietoje ir ne laiku. O ten, kur prasideda žmonių santykiai, na, patys suprantate... atsiranda tinkama erdvė emocijų amplitudei – nuo meilės iki neapykantos, pavydo ir kilnumo, nuoširdumo ir pozos, esmės ir smulkmeniškumo. Ir, štai, komedija virsta tragedija...
Nuotrauka
lietus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Antroje savaitės pusėje ne tik plūstels šiluma, bet ir sustiprės vėjas.
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Ilgųjų savaitgalių gerbėjams 2022-ieji metai bus tikrai neblogi. Šiais metais dirbančiųjų laukia net penki ilgieji savaitgaliai, du iš jų – vasarą, ilgesnis bus ir Kalėdų savaitgalis. Su savaitgalio diena sutaps tik gegužės 1-oji.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-01-09
Anksčiau dažniausiai aptikdavau, kad vaiko elgesio problemų, emocinių sunkumų, susikaupimo bėdų atsiranda dėl kokių nors nepalankių psichosocialinių veiksnių jį supančioje aplinkoje, kai tai nėra įgimti dalykai. Išties, dažnai taip ir yra. Neretai vaiko elgesio, emociniai, akademiniai sunkumai gali rastis dėl sudėtingų tėvų tarpusavio santykių, įvairiapusio smurto šeimoje ar mokykloje, dėl netekčių, ilgalaikio atsiskyrimo nuo tėvų, nelaimingos meilės ir kitų lėtinių arba stiprių trumpalaikių gyvenimo sukrėtimų. Tačiau per savo netrumpą psichologės praktiką teko stebėti vaikų psichologinių problemų raidą darbuojantis įvairiose švietimo institucijose. Vis dažniau atkreipiu dėmesį, kad daugelio vaikų psichologinių problemų priežastis nėra tiesiogiai psichologinė. Tai mūsų visuomenėje įsišaknijančios žalingos gyvensenos padarinys. Jeigu šeimoje formuojasi tam tikri netinkami vaiko gyvensenos įpročiai, psichologinės problemos ateityje tiesiog neišvengiamos. Kartais suaugusiesiems atrodo keista, kad psichologas jų paklausia apie vaiko mitybą. Tėvai gali nustebti: „Juk mes atėjome pasikalbėti apie tai, kodėl vaikas mūsų neklauso ir nuolat ginčijasi, o ne apie tai, ką pusryčiams valgo“. Tačiau šiandien sau leidžiu tvirtai teigti, kad stipriausi vaikų psichinės sveikatos kenkėjai yra netinkami gyvensenos įpročiai šeimoje ir visuomenės kultūroje. Išskirčiau penkis pagrindinius blogus įpročius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ jau netrukus grįš seniausia muziejaus turima knyga – 1611 m. išleista „Kronika“. Ją muziejui padovanojo Eugenija ir Antanas Stravinskai, išsaugoję šią vertybę net ištremti į Sibiro lagerius.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Naujieji metai yra puiki proga duoti pasižadėjimą sau keisti senus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau. Tai pradėti daryti galima jau šventinę naktį, ją sutinkant be alkoholio bei namuose gaminant nealkoholinius kokteilius. Juolab, kad pastarieji išties stebina skonių įvairove, yra sveikesnė alternatyva klasikiniams gėrimams ir leidžia rytą sutikti be galvos skausmo. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi šventinių nealkoholinių kokteilių receptais bei siūlo jais nustebinti bičiulius, taip į 2022-uosius drauge žengiant ir linksmai, ir pasiryžus pokyčiams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-31
Netrukus minėsime įžengimą į 2022-uosius metus. Ruošdami stalą Naujųjų metų šventei, galime būti dar kūrybiškesni nei per Kalėdas ir pagaminti naujus, o ne klasika namuose tapusius receptus. O štai duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vyriausiasis technologas Darius Anelauskas dalijasi kaip papildyti savo patiekalų sąrašą paprastai pagaminamų užtepėlių ar pašteto pagalba.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Baigiantis gruodžiui Lomių kultūros namuose sureng šilta ir jauki šventinė kalėdinė popietė jauniesiems saviveiklininkams ir Vaikų dienos centro (VDC) ugdytiniams.