Tauragės krašto muziejaus „Santaka“/Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Tauragę ir Smalininkus, Viešvilę vienija ne tik panaši geografinė padėtis, bet ir „Amžinosios sienos“ istorija. Per šias vietoves daugiau nei 500 metų ėjo siena, iš pradžių tarp LDK ir Kryžiuočių ordino, vėliau – tarp Rusijos imperijos ir Prūsijos. Siena atskyrė vieną kultūrą nuo kitos, bet tuo pačiu vienijo pasienio gyventojus panašiais rūpesčiais ir aktualijomis. Visi pasienio džiaugsmai ir negandos liko surašyti Tauragės ir Smalininkų krašto kultūriniame ir gamtiniame pavelde. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras pasirašė jungtinės partnerystės sutartį, įsipareigodamas iki 2023 m. kartu įgyvendinti projekto „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ veiklas. O jų išties nemažai.
Dalijosi patirtimi
Kaip gimė šio projekto idėja?
– Gyvenimas „parubežyje“ – neatsiejama Tauragės rajono tapatybės dalis, „Amžinosios taikos“ sienos atspindžiai lig šiol juntami mūsų kultūroje. Todėl svarbu ne tik žinoti istorinį kontekstą, bet ir suprasti, kaip jis veikia mūsų gyvenimus. Melno taikos sutartis – vienas ryškiausių momentų mūsų krašto istorijoje, nulėmusi Žemaitijos raidą, kuomet Lietuva atgavo visą Karšuvą ir šiaurinius Skalvos pakraščius, išsivadavo nuo kryžiuočių agresijos. Tad 600 metų jubiliejus – puiki proga giliau panagrinėti šį istorinį įvykį, ilgainiui tapusį svarbiu kultūriniu reiškiniu, dėl to su kolegomis iš Jurbarko krašto ir paruošėme jungtinį bei tęstinį projektą „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“, – teigė Eglė Červinskaitė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė.
O dr. Arvydas Griškus,Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro vadovas, pasakoja, kad bendrų renginių, bendro darbo su tauragiškiais patirties turėjo ir anksčiau, tad drąsiai atsiliepė į jų kvietimą prisijungti prie šio projekto.
– Projekto pavadinimas „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ atspindi ir istoriją, ir dabartinį gyvenimą, jis tinka ir projektui, ir mūsų bendradarbiavimui, – teigia jis.
Šie metai buvo skirti nuodugniam pasiruošimui, kompetencijų įgijimui ir gerosios praktikos apsikeitimui tarp Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro. Kultūrinių kompetencijų ugdymo „Parubežiaus universitete“ pranešimus skaitė prof. Egdūnas Račius, režisierius Gildas Aleksa, istorikas Darius Kiniulis, meno vadovė Kristina Martinaitytė-Glinskienė, renginių organizatorė Renata Jančiauskienė, dr. Arvydas Griškus, fotografas Juozas Petkevičius. Abiejų institucijų darbuotojai vyko į ekskursiją, kurios metu aplankė Muitinės muziejų, Valstybės pažinimo centrą ir MO muziejų.
Įvyko teatrališkas bendradarbiavimo sutarties pasirašymas ties buvusia siena prie Lauksargių. Renginys buvo įamžintas fotografijomis pagal iš anksto sukurtą scenarijų. Kartu su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru sukurtas „Walk15“ trasos maršrutas, kuris tematiškai apėmė buvusios sienos atkarpą. Paminint Pasaulinę turizmo dieną įvyko teatralizuotas maršruto pristatymo renginys. Buvo sukurtas ir išleistas maršruto lankstinukas.
– Gyvenimas „parubežyje“ – neatsiejama Tauragės rajono tapatybės dalis, „Amžinosios taikos“ sienos atspindžiai lig šiol juntami mūsų kultūroje. Todėl svarbu ne tik žinoti istorinį kontekstą, bet ir suprasti, kaip jis veikia mūsų gyvenimus, – teigė Eglė Červinskaitė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė.
Šis projektas – tęstinis. 2022 metais numatomos bendros veiklos 600-ųjų Melno taikos sutarties pasirašymo sukakties paminėjimui, o 2023 metais – Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui.
Maršrutas pristatytas teatralizuotai
Sukurtas bendras turistinis maršrutas Smalininkai–Viešvilė–Žukai–Tauragė–Lauksargiai. Maršrutas sukurtas bendradarbiaujant su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru. Spalio 14 d. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyko teatralizuotas naujo turistinio maršruto Smalininkai–Viešvilė–Žukai–Tauragė–Lauksargiai pristatymo renginys. Susirinkusius į renginį tauragiškius ir svečius pasitiko Tauragės pilies caro muitininkai ir gražioji menių dama. Pilies menėse buvo galima pajusti XIX amžiaus dvasią. Renginio dalyviai autobusu iš Tauragės vyko iki Viešvilės ir Smalininkų. Viešvilėje laukė trumpa edukacinė programa, buvo vaišinama kareiviška koše. Smalininkuose renginio dalyviai buvo supažindinti su tapytojos Lidijos Meškaitytės asmenybe ir darbais, kurie eksponuojami galerijoje, įrengtoje istoriniame pastate – buvusioje lietuviškoje Smalininkų pradinėje mokykloje.
Maršrute – 25 objektai
Visą maršrutą galima rasti mobiliojoje vaikščiojimo programėlėje „Walk15“ pavadinimu „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“. Bendras maršruto ilgis – 64 km. Maršrute pažymėti dvidešimt penki Smalininkų, Viešvilės, Žukų, Tauragės ir Lauksargių apylinkių lankytini objektai.
Bendrame Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro sukurtame turistiniame maršrute viso pažymėti dvidešimt penki Smalininkų, Viešvilės, Žukų, Tauragės ir Lauksargių apylinkių lankytini kultūriniai, istoriniai ir gamtiniai objektai.
Smalininkuose tai buvusi mokykla, paštas, buvęs uostas, buvusi muitinė, buvusi geležinkelio stotis, tiltelis, skiriantis Mažąją ir Didžiąją Lietuvą, Augustino Povilaičio sodyba, paminklas Augustinui Povilaičiui, Lidos (Lidijos) Meškaitytės sodyba. Viešvilėje – buvusi mokykla, buvę teismo rūmai, buvusio siaurojo geležinkelio tilto liekanos, žuvitakis, buvęs paštas, Kristaus atsimainymo bažnyčia ir lurdas. Žukuose – senoji pradinė mokykla, evangelikų liuteronų bažnyčia. Tauragės lankytini objektai – pilies pastatų kompleksas, paštas, Tauragės dvaro teritorija, Konvencijos paminklas, Melno taikos stendas prie Lauksargių. Lauksargiuose siūloma aplankyti patį miestelį, evangelikų liuteronų bažnyčią, geležinkelio stoties pastatų kompleksą.
Planai 2022 metams
Kitąmet planuojama maršrutą „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ pristatyti gidams, taip populiarinant kultūrinį turizmą Tauragės apskrityje, supažindinant kitų miestų gidus su nauju turistiniu maršrutu ir skatinant siūlyti jį turistams.
Bus surengta ir edukacija „Amžinasis pasienis“ – gegužę Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras atvyks į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ ir plačiajai visuomenei pristatys paruoštą teatralizuotą edukacinę programą pasienio tematika. Edukatoriai bus apsirengę istoriniais pasienieniečių rūbais.
Planuojama ir atvirukų paroda iš Muitinės muziejaus. Balandžio–rugsėjo mėnesiais Smalininkuose, Tauragėje ir Viešvilėje bus eksponuojama Muitinės muziejaus paroda. Parodos pristatymo dienomis Tauragėje lankytojai bus kviečiami į muitinės kinologo edukacinę programą su šunimis, Smalininkuose pranešimą skaitys KU prof. dr. Vygantas Vareikis, Viešvilėje – KU doc. dr. Silva Pocytė.
Ketinama surengti ir konferenciją „Parubežiaus universitetas“, į kurią bus kviečiamos Tauragės ir Jurbarko krašto bendruomenės. Lektorius Gediminas Kulikauskas skaitys pranešimą „Sienos apsauga ir kova su kontrabanda Tauragės apylinkėse iki I pasaulinio karo“, VŠĮ Archeologijos centro atstovai – „Melno taikos sienos atkarpa tarp Baltijos ir Nemuno: sienos ženklų paieška ir tyrimų rezultatai“, Indrė Skablauskaitė – „Lietuvininkų papročiai, gyvensena, tradicijos“, Klaipėdos teritorinės muitinės specialistas – „Lietuvos muitinės istorija 1990–2021“.
Tęsiant projektą bus iškilmingai paminėta Melno taikos sutarties pasirašymas 600 metų jubiliejus. Viešvilėje rugpjūčio pradžioje vyks šventė tema „Amžinasis pasienis“, veiks kiemeliai, susiję su pasienio gyvenimu (šių dienų pasieniečiai, Tauragės krašto muziejaus „Santakos“ istoriniai muitininkai, Smalininkų istoriniai pasieniečiai, tarpukario gyvenimo rekonstruktoriai, pasienyje gyvenę amatininkai), vyks koncertas. Smalininkų kultūros centre gegužės mėnesį vyks teatralizuotas pasienio vachmistro priėmimas, skirtas Melno sutarčiai paminėti, kurio programoje – profesoriaus Vygando Vareikio pranešimas, senųjų atvirukų paroda, tarpukario gyvenimo rekonstruktoriai, koncertas (koncertuos retro grupė), vachmistro vaišės. Šiems renginiams bus gaminamos riboženklių reprodukcijos, kurios bus panaudotos ir 2023 metų „Gyvenimas šiapus ir anapus gyvenimas“ veiklose.
Nauda – įvairiapusė
– Projektas „Gyvenimas šiapus ir anapus sienos“ muziejininkams ne tik tapo nuotykiu, kuriuo metu ne tik įprasminame „Amžinosios taikos“ istoriją ir dalijamės ja su lankytojais, bet ir patys praturtėjome – keldami kvalifikaciją ir gilindami tiek istorines, tiek antropologines žinias apie pasienio gyvenimą ir kultūrą. Bendradarbiavimas tarp kaimyninių rajonų įstaigų neša įvairiapusę naudą tiek jų darbuotojams, tiek gyventojams, nes dalydamiesi patirtimi ir idėjomis galime atrasti daug bendro istorinio konteksto, įdomesnių būdų įtraukti gyventojus į pažinimo procesą. Suvieniję jėgas su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru įsikūnijome į muitininkų ir pasieniečių vaidmenis, kad pristatytume istoriją įdomiai, patraukliai bei įtraukiančiai. Kitais metais pakviesime patirti šį bendrumo jausmą abiejų rajonų gyventojus per teatralizuotas veiklas, parodas, paskaitas, edukacijas. Kaip mums sekasi atspindėti pasienio kultūrinį tapatumą, galėsite įsitikinti patys, tad sekite naujienas, – kalbėjo E. Červinskaitė.
Kad projektas visapusiškai naudingas, įsitikinęs ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro vadovas Arvydas Griškus.
– Kai idėja gera, tai viskas ir sekasi, – teigia jis. – Projekto sėkmė dar ir tai, kad prie jo įgyvendinimo prisidėjo abi savivaldybės, taigi finansavimas dvigubėjo, tad buvo galima surengti daugiau užsiėmimų, mokymų, kurie savo ruožtu skatina gimdo idėjas. Į ministeriją jau iškeliavo dar vienas projektas. Taigi nauda išties didelė: yra naujas maršrutas, įsigijom kai kurių reikalingų dalykų, pasidarėm gerų renginių, du kolektyvai tapo draugais. Taigi nauda ir visuomenei, ir mums.
Išanalizavus lankytojų skirtumus įžvelgtas poreikis į projektines veiklas įtraukti jaunimą, skatinant jį labiau domėtis savo krašto istorija ir kultūriniu-gamtiniu turizmu. Bus bendradarbiaujama su Tauragės jaunimo organizacija „Atvira jaunimo erdvė“. Taip projektas taps atviras ir dar labiau prieinamas jaunimui.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Tauragės ir Jurbarko rajonų savivaldybės.
Užs. Nr. 97
