Tauragės žinios logotipas
Kaip valstybė galėtų padėti krizinio nėštumo situacijoje?

„Ryšiai su visuomene“ nuotrauka

Kaip valstybė galėtų padėti krizinio nėštumo situacijoje?

Apie 15 proc. nėštumų nesibaigia gimdymu. Tai teorinis skaičius, nes Lietuvos statistikos duomenimis 2020 m. gimdė 24 396 moterys, o 5 570 nėštumų nutrūko dėl įvairių priežasčių. Vadinasi, 2020 m. nutrūko beveik kas penktas nėštumas – apie 18,98 proc. Beveik pusė iš 5 570 nutrūkusių nėštumų buvo nutraukti moters noru. Trečiadienį vykusioje konferencijoje medikai, teisininkai ir kitų sričių ekspertai, mokslininkai bei visuomeninių organizacijų atstovai apžvelgė probleminius pagalbos moteriai, esančiai krizinio nėštumo situacijoje, aspektus, aptarė kompleksinės pagalbos ir prevencijos paslaugų teikimą užtikrinančios sistemos poreikį ir pristatė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires.Krizinis nėštumas – pirmiausiai žmonių santykių problema.

Kalboje apie nėštumą negatyvą keiskime pozityvu

Trečiadinį vykusią konferenciją aprašo komunikacijos bendrovė „Ryšiai su visuomene“. Kaip renginio metu sakė Seimo narė Asta Kubilienė, krizinio nėštumo tema yra daugialypė: tai – ne tik moraliniai-kultūriniai ar ekonominiai aspektai, bet ir demografinės problemos, ir šalies ateities perspektyvos.

„Lietuva yra kaip niekada sudėtingoje demografinėje situacijoje ir jos perspektyvos kelia nerimą. Situacija nėra paprasta. Šiandien tam tikros jėgos bando mus, kalbančius šia tema, ne tik nutildyti, bet ir sugėdinti, užklijuoti etiketę, siekia mus nukreipti nuo problemos esmės. Juk akivaizdu, kad krizinis nėštumas visų pirma yra žmonių santykių problema: sutuoktinių, šeimos, supančios aplinkos. Kartu tai – kultūrinės, ekonominės, socialinės aplinkos problema, todėl valstybė negali nusišalinti“, – svarstė konferencijoje Seimo narė Asta Kubilienė.

Mokslininkė prof. dr. Birutė Obelenienė kalbėjo apie neigiamų nuostatų nėštumo atžvilgiu ir krizinio nėštumo sąsajas.

„Kalba nėra tik komunikacijos priemonė. Ji kur kas reikšmingesnė, nes kuria tikrovę. Nori pakeisti žmonių sąmonę, vertybes ir pasaulėžiūrą? Pakeisk kalbą. Tai aktualu ir krizinio nėštumo srityje. Neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu yra taip įsitvirtinusi mūsų kasdienėje kalboje (pavyzdžiui, tokie kalbiniai junginiai kaip neplanuotas, nenorimas, nelauktas nėštumas, prevencija nuo nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų), kad nepastebime ją vartojantys. Neplanuoto nėštumo ir panašios rinkodarinės sąvokos sėkmingai įsitvirtino ir ugdymo turinyje bei medikų kalboje“, – dėstė B. Obelenienė.

Mokslininkė atkreipė dėmesį į lytinio švietimo bei lytiškumo ugdymo kalbų skirtumą. „Tai negatyvas nėštumo ir pozityvas aborto atžvilgiu. „Neplanuotas, nelauktas nėštumas, apsisaugoti nuo nėštumo“ ir „saugus abortas“. Bendrojo ugdymo programų turinyje pastebima neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu (kurią sustiprina seksualizuotos masinės kultūros idealizuojami apnuogintos moters vaizdiniai) daro didžiulę žalą moters savivokai, pagarbių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų plėtotei, žmogaus gyvybės vertės suvokimui. Sveikatos priežiūros įstaigų kai kurių darbuotojų kalboje ir žiniasklaidos negatyvi nuostata nėštumo atžvilgiu šią įtaką sustiprina ir moteriai pastojus veda krizinės situacijos link“, – aiškino profesorė.

B. Obelenienės teigimu, siekiant pakeisti situaciją, pirmiausiai reikėtų ugdymo turinyje pakeisti kalbą ir paauglių nėštumą sieti ne su kontracepcijos nevartojimu, bet su ankstyvais lytiniais santykiais ir ankstyva galimybe tapti mama ir tėčiu. T. y. negatyvą (gąsdinimą nėštumu) pakeisti pozityvu „dėl džiaugsmingos galimybės ateityje tapti mama ir tėčiu tikrai verta laukti“.

Įvaizdinė nuotrauka

Krizinio nėštumo centrų veiklos užtikrinimas – nacionalinis interesas ir žmoniškumo išraiška

Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė doc. dr. Ramunė Jurkuvienė aptarė krizinio nėštumo situacijos kompleksiškumą: „Krizinio nėštumo problema apima įvairias sritis nuo valstybės demografijos iki paauglių ar neplanuoto nėštumo, kai ištikusi santykių krizė, susidariusios nepalankios psichosocialinės aplinkybės, įtariama vaisiaus patologija, kyla grėsmė motinos sveikatai ir t. t.“

R. Jurkuvienės vertinimu, kompleksinė problemos prigimtis reikalauja kompleksinės pagalbos krizinio nėštumo atveju. Todėl valstybė turi pasirūpinti krizinio nėštumo prevencija, padėti sumažinti krizinio nėštumo padarinius, apsaugoti ir užtikrinti vaisingumui ir sklandžiam nėštumui bei gimdymui palankias sąlygas. „Krizinio nėštumo centrų veiklos užtikrinimas – nacionalinis interesas ir žmoniškumo išraiška“, – reziumavo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė.

Stresas nėštumo metu daro žalą, jo priežastis reikia spręsti kompleksiškai

Psichologės, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentės dr. Giedrės Širvinskienės teigimu, dalis besilaukiančių moterų yra atsidūrusios motinystei ir vaiko auginimui nepalankiose aplinkybėse. Jos patiria didelį stresą dėl vaiko tėvo atsitraukimo, pačios tėvų nepalaikymo, jaučia nerimą, baimes dėl ateities, savo ar vaiko sveikatos problemų, materialinių sunkumų.

„Intensyvus, ilgalaikis stresas nėštumo metu daro žalą vaiko raidai ir sveikatai. Todėl būtina valstybiniu mastu sukurti kompleksinės pagalbos sistemą, kuri leistų įvertinti ir atliepti nėščių moterų pagalbos poreikius, teikti tiek skubią pagalbą su nėštumu susijusių krizių įveikai, tiek ilgalaikę pagalbą auginant vaikus“, – teigė nėščiosios emocinę būseną, iššūkius ir pagalbos galimybes aptarusi psichologė.

Apie su nėštumu susijusias krizes ir pagalbos galimybes

Akušerė-ginekologė Dalia Deksnienė kalbėjo apie su nėštumu susijusias krizes ir pagalbos galimybes.

Moterys patiria krizes, susijusias ne tik su jau nutrūkusiu nėštumu, bet ir kylant grėsmei nutrūkti nėštumui, atsiradus nėštumo komplikacijoms, įtariant vaisiaus apsigimimus ir kt.. Krizes patiria ne tik pati nėščioji, bet ir medikas, kuris atsiduria kitoje problemos pusėje. Medikai nėra ruošiami pacientėms pasakyti blogą žinią, o ir ne kiekvienas, turintis teorinių žinių, moka tai padaryti. Medikai yra įsprausti į vizito laiko limitą, o ir patekimas pas juos šiuo metu yra sudėtingas. Neretai medikas patiria psichologinį spaudimą ne tik iš nėščiosios, bet ir jos artimųjų.

„Šiuo metu Lietuvoje veikia tik medicininė algoritminė pagalba, t. y. diagnozavus ligą elgtis pagal tam tikrą veiklos planą, kiek stebėti, kur siųsti, kaip gydyti. Visi priežasties-pasekmės emociniai faktoriai paliekami pacientės ir mediko sąžinei“, – sakė D. Deksnienė.

Sveikatos priežiūros specialistai – krizinio nėštumo pagalbos teikimo pinklėse

Lietuvos akušerių sąjungos valdybos narė Inga Drūteikienė atkreipė dėmesį į tai, kad nėra krizinio nėštumo paslaugų teikimą reglamentuojančių dokumentų.

„Kaip ir nėra aiškaus, specialistams ir visuomenei vienodai suprantamo krizinio nėštumo apibrėžimo. Krizinis nėštumas ir pagalba krizinio nėštumo atveju vis dar tapatinama su aborto ir (ar) nėštumo nutraukimo problematika bei su tuo susijusiomis pasekmėmis. Krizinio nėštumo problematikos suvokimo ribotumą sąlygoja įsitikinimai, nuostatos, moralinės vertybės, informuotumo stoka. Tas pasakytina tiek apie sveikatos priežiūros specialistus, tiek apie visuomenės atstovus. Dėl reglamentavimo spragų specialistai linkę likti neutralūs, o moterys paliekamos su savo problemomis“, – kalbėjo akušerė.

I. Drūteikienės teigimu, siektina, kad krizinio nėštumo apibrėžimas būtų patvirtintas ir vienareikšmiškai suprantamas bei priimtinas tiek specialistams, tiek visuomenei. „Tai turėtų tapti pagrindu, ant kurio kuriama kompleksinė krizinio nėštumo pagalbos sistema. Pilnavertis kompleksinės pagalbos sistemos funkcionavimas neatsiejamas nuo daugiadalykės (pagal poreikį) specialistų komandos sutelkimo, specialistų ruošimo į mokymo turinį įtraukiant krizinio nėštumo problematiką, sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančių dokumentų peržiūros ir papildymo reikalingomis kompetencijomis, siūlomo paslaugų paketo sukūrimo“, – teigė I. Drūteikienė.

Metas krizinio nėštumo klausimus spręsti ne privačiomis iniciatyvomis, o nacionaliniu lygmeniu

Teisininkas Vytis Turonis aptarė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires, paaiškino koncepcijos tikslus, struktūrą ir perspektyvas. Jis pabrėžė, kad iki šiol krizinio nėštumo klausimai Lietuvoje sprendžiami daugiausiai privačių iniciatyvų pagrindu, o valstybė nevykdo efektyvios krizinio nėštumo prevencijos politikos, daugelio moterų nepasiekia informacija apie prieinamą pagalbą, bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir krizinio nėštumo centrų yra grindžiamas vien gera šalių valia. Todėl koncepcijos gairės gali būti pirmasis žingsnis į efektyvios krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos sukūrimą nacionaliniu lygiu.

Konferencija organizuota įgyvendinant SADM finansuojamą nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas 2021“.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Pirmieji šiais metais: daugiau nei 500 jaunuolių pradeda tarnybą Lietuvos kariuomenėje

Šios savaitės pradžioje į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) Lietuvos kariuomenėje išvyko pirmieji šių metų karo prievolininkai – daugiau nei 500 jaunuolių, kurie tarnaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos ir Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Rad

Savivaldybės administracijoje darbą pradėjo užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Vytautė Sudeikienė

Tauragės rajono savivaldybėje darbą pradėjo Socialinės paramos skyriaus specialistė (užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė) Vytautė Sudeikienė. Specialistė telks įvairias institucijas, įstaigas, organizacijas bendram darbui užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos srityje, vykdys integracijos procesų stebėseną savival

Reportažas iš maršrutinio autobuso: vaikams paerzinti vairuotoją – malonumas

Su žiniasklaida susisiekęs Tauragės maršrutinio autobuso vairuotojas sunerimęs: kaip bendrauti su  jaunimu, mat suaugusiojo žodis mažai jiems ką reiškia. Per gatvę eidami nesidairo, naudoja išmanųjį, davus pastabą nesiklauso, o paprašius nuskanuoti keleivio kortelę dar pasišaipo. Kita vertus, ką čia stebėtis:

Vicemero pareigas pradeda eiti Romualdas Vaitkus

Vasario 17 dieną, Tauragės rajono savivaldybės vicemero pareigas pradeda eiti Romualdas Vaitkus. Vicemeras kuruos turizmo, kultūros, žaliojo kurso, energetikos, civilinės saugos ir mobilizacijos sritis. „Esu pasiruošęs atiduoti visas savo jėgas bei panaudoti sukauptas kompetencijas ir žinias tolimesniam geram darbui“, – p

5 paskolos refinansavimo mitai: ekspertas atsakė, kaip yra iš tiesų

Būsto paskolos refinansavimas gali palengvinti finansinę kasdienybę, ypač kai esamos paskolos sąlygos nebetenkina. Tačiau dažnas apie refinansavimą tebeturime klaidingų įsitikinimų. Kokie jie, pasakoja „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius. Klaidinga: „refinansavimas neigiamai paveiks mano kredito istorij

Kur rasti patikimą kosmetologę Vilniuje? Štai ką būtina žinoti prieš vizitą!

Graži ir sveika oda – ne atsitiktinumas. Tai kasdienės priežiūros ir tinkamų procedūrų rezultatas. Tačiau net geriausia kosmetika ne visada gali išspręsti viską – kartais reikia profesionalo rankos. Kosmetologės Vilniuje siūlo daugybę skirtingų paslaugų, tačiau kaip išsirinkti tinkamą specialistę? Nesvarbu, ar tai pirmas

Kaip „Eurovizijos“ stebėjimas suvienija lietuvius: pavyzdžiai ir priežastys

Kiekvienais metais Lietuvoje vienu pagrindinių įvykių tampa „Eurovizijos“ dainų konkursas. Daugybės diskusijų ir nuomonių sulaukia ne tik šalies nacionalinė atranka, bet ir didysis konkurso finalas, jų metu draugų grupės ir šeimos nariai mėgsta susirinkti, vertinti dainas ir bandyti atspėti, kas laimės „Euroviziją&ld

„Matilda“: šviesos ir drąsos kupina muzikinė kelionė visai šeimai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą papildė pasaulinio pripažinimo sulaukęs Timo Minchino ir Denniso Kelly dviejų veiksmų miuziklas „Matilda“, sukurtas pagal skaitytojų pamėgtą Roaldo Dahlio romaną. Šis visai šeimai skirtas spektaklis sulaukė didelio publikos susidomėjimo ir gausių aplodismentų.  Įspūdi

Mokytojus apmokantis lektorius iš Izraelio: „gabūs vaikai ne visada pasižymi geru elgesiu“

Pirmadienį Tauragės pilyje miesto ir rajono mokytojai mokėsi, kaip atpažinti ir mokyti gabius vaikus. Seminarą jiems vedė Dr. Gadi Itai, Jeruzalės hebrajų universiteto mokslininkas. Pasak lektoriaus, mokytojus būtina informuoti, mat ne visada gabūs vaikai pasižymi geru elgesiu. Kuo pasižymi gabus vaikas?  – Gabūs vaikai pasižymi i&scar

Šiandien paskutinė diena deklaruoti ir sumokėti komercinio NT mokestį

2025 m. vasario 17 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiandien yra paskutinė diena komercinio nekilnojamojo turto (NT) savininkams deklaruoti bei sumokėti komercinio NT mokestį už 2024 m. 47,6 tūkst. gyventojų ir įmonių jau deklaravo apie 135 mln. eurų, o preliminariais duomenis apie 8 tūkst. įmonių ir 20 tūkst

Vasario 16-osios autoslalomas: pirmasis Microcar‘ų slalomas ir įspūdingi rezultatai

Vasario 16-ąją įvyko autoslalomas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, su naujiena – pirmą kartą surengtas Microcar‘ų slalomas Šių metų Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, įvyko jau tradicija tapęs autoslalomas, tačiau šiemet renginys pasižymėjo viena ypatinga naujiena – pirmą