Kaip valstybė galėtų padėti krizinio nėštumo situacijoje?
Įkelta:
2021-11-18
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
„Ryšiai su visuomene“ nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Apie 15 proc. nėštumų nesibaigia gimdymu. Tai teorinis skaičius, nes Lietuvos statistikos duomenimis 2020 m. gimdė 24 396 moterys, o 5 570 nėštumų nutrūko dėl įvairių priežasčių. Vadinasi, 2020 m. nutrūko beveik kas penktas nėštumas – apie 18,98 proc. Beveik pusė iš 5 570 nutrūkusių nėštumų buvo nutraukti moters noru. Trečiadienį vykusioje konferencijoje medikai, teisininkai ir kitų sričių ekspertai, mokslininkai bei visuomeninių organizacijų atstovai apžvelgė probleminius pagalbos moteriai, esančiai krizinio nėštumo situacijoje, aspektus, aptarė kompleksinės pagalbos ir prevencijos paslaugų teikimą užtikrinančios sistemos poreikį ir pristatė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires.Krizinis nėštumas – pirmiausiai žmonių santykių problema.

Kalboje apie nėštumą negatyvą keiskime pozityvu

Trečiadinį vykusią konferenciją aprašo komunikacijos bendrovė „Ryšiai su visuomene“. Kaip renginio metu sakė Seimo narė Asta Kubilienė, krizinio nėštumo tema yra daugialypė: tai – ne tik moraliniai-kultūriniai ar ekonominiai aspektai, bet ir demografinės problemos, ir šalies ateities perspektyvos.

 

„Lietuva yra kaip niekada sudėtingoje demografinėje situacijoje ir jos perspektyvos kelia nerimą. Situacija nėra paprasta. Šiandien tam tikros jėgos bando mus, kalbančius šia tema, ne tik nutildyti, bet ir sugėdinti, užklijuoti etiketę, siekia mus nukreipti nuo problemos esmės. Juk akivaizdu, kad krizinis nėštumas visų pirma yra žmonių santykių problema: sutuoktinių, šeimos, supančios aplinkos. Kartu tai – kultūrinės, ekonominės, socialinės aplinkos problema, todėl valstybė negali nusišalinti“, – svarstė konferencijoje Seimo narė Asta Kubilienė.   

Mokslininkė prof. dr. Birutė Obelenienė kalbėjo apie neigiamų nuostatų nėštumo atžvilgiu ir krizinio nėštumo sąsajas.

„Kalba nėra tik komunikacijos priemonė. Ji kur kas reikšmingesnė, nes kuria tikrovę. Nori pakeisti žmonių sąmonę, vertybes ir pasaulėžiūrą? Pakeisk kalbą. Tai aktualu ir krizinio nėštumo srityje. Neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu yra taip įsitvirtinusi mūsų kasdienėje kalboje (pavyzdžiui, tokie kalbiniai junginiai kaip neplanuotas, nenorimas, nelauktas nėštumas, prevencija nuo nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų), kad nepastebime ją vartojantys. Neplanuoto nėštumo ir panašios rinkodarinės sąvokos sėkmingai įsitvirtino ir ugdymo turinyje bei medikų kalboje“, – dėstė B. Obelenienė. 

Mokslininkė atkreipė dėmesį į lytinio švietimo bei lytiškumo ugdymo kalbų skirtumą. „Tai negatyvas nėštumo ir pozityvas aborto atžvilgiu. „Neplanuotas, nelauktas nėštumas, apsisaugoti nuo nėštumo“ ir „saugus abortas“. Bendrojo ugdymo programų turinyje pastebima neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu (kurią sustiprina seksualizuotos masinės kultūros idealizuojami apnuogintos moters vaizdiniai) daro didžiulę žalą moters savivokai, pagarbių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų plėtotei, žmogaus gyvybės vertės suvokimui. Sveikatos priežiūros įstaigų kai kurių darbuotojų kalboje ir žiniasklaidos negatyvi nuostata nėštumo atžvilgiu šią įtaką sustiprina ir moteriai pastojus veda krizinės situacijos link“, – aiškino profesorė.

B. Obelenienės teigimu, siekiant pakeisti situaciją, pirmiausiai reikėtų ugdymo turinyje pakeisti kalbą ir paauglių nėštumą sieti ne su kontracepcijos nevartojimu, bet su ankstyvais lytiniais santykiais ir ankstyva galimybe tapti mama ir tėčiu. T. y. negatyvą (gąsdinimą nėštumu) pakeisti pozityvu „dėl džiaugsmingos galimybės ateityje tapti mama ir tėčiu tikrai verta laukti“.

Nuotrauka
a
Įvaizdinė nuotrauka

Krizinio nėštumo centrų veiklos užtikrinimas – nacionalinis interesas ir žmoniškumo išraiška

Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė doc. dr. Ramunė Jurkuvienė aptarė krizinio nėštumo situacijos kompleksiškumą: „Krizinio nėštumo problema apima įvairias sritis nuo valstybės demografijos iki paauglių ar neplanuoto nėštumo, kai ištikusi santykių krizė, susidariusios nepalankios psichosocialinės aplinkybės, įtariama vaisiaus patologija, kyla grėsmė motinos sveikatai ir t. t.“

R. Jurkuvienės vertinimu, kompleksinė problemos prigimtis reikalauja kompleksinės pagalbos krizinio nėštumo atveju. Todėl valstybė turi pasirūpinti krizinio nėštumo prevencija, padėti sumažinti krizinio nėštumo padarinius, apsaugoti ir užtikrinti vaisingumui ir sklandžiam nėštumui bei gimdymui palankias sąlygas. „Krizinio nėštumo centrų veiklos užtikrinimas – nacionalinis interesas ir žmoniškumo išraiška“, – reziumavo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė.

Nuotrauka
a

Stresas nėštumo metu daro žalą, jo priežastis reikia spręsti kompleksiškai

Psichologės, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentės dr. Giedrės Širvinskienės teigimu, dalis besilaukiančių moterų yra atsidūrusios motinystei ir vaiko auginimui nepalankiose aplinkybėse. Jos patiria didelį stresą dėl vaiko tėvo atsitraukimo, pačios tėvų nepalaikymo, jaučia nerimą, baimes dėl ateities, savo ar vaiko sveikatos problemų, materialinių sunkumų.

„Intensyvus, ilgalaikis stresas nėštumo metu daro žalą vaiko raidai ir sveikatai. Todėl būtina valstybiniu mastu sukurti kompleksinės pagalbos sistemą, kuri leistų įvertinti ir atliepti nėščių moterų pagalbos poreikius, teikti tiek skubią pagalbą su nėštumu susijusių krizių įveikai, tiek ilgalaikę pagalbą auginant vaikus“, – teigė nėščiosios emocinę būseną, iššūkius ir pagalbos galimybes aptarusi psichologė.

Apie su nėštumu susijusias krizes ir pagalbos galimybes

Akušerė-ginekologė Dalia Deksnienė kalbėjo apie su nėštumu susijusias krizes ir pagalbos galimybes.

Moterys patiria krizes, susijusias ne tik su jau nutrūkusiu nėštumu, bet ir kylant grėsmei nutrūkti nėštumui, atsiradus nėštumo komplikacijoms, įtariant vaisiaus apsigimimus ir kt.. Krizes patiria ne tik pati nėščioji, bet ir medikas, kuris atsiduria kitoje problemos pusėje. Medikai nėra ruošiami pacientėms pasakyti blogą žinią, o ir ne kiekvienas, turintis teorinių žinių, moka tai padaryti. Medikai yra įsprausti į vizito laiko limitą, o ir patekimas pas juos šiuo metu yra sudėtingas. Neretai medikas patiria psichologinį spaudimą ne tik iš nėščiosios, bet ir jos artimųjų.

„Šiuo metu Lietuvoje veikia tik medicininė algoritminė pagalba, t. y. diagnozavus ligą elgtis pagal tam tikrą veiklos planą, kiek stebėti, kur siųsti, kaip gydyti. Visi priežasties-pasekmės emociniai faktoriai paliekami pacientės ir mediko sąžinei“, – sakė D. Deksnienė.

Sveikatos priežiūros specialistai – krizinio nėštumo pagalbos teikimo pinklėse

Lietuvos akušerių sąjungos valdybos narė Inga Drūteikienė atkreipė dėmesį į tai, kad nėra krizinio nėštumo paslaugų teikimą reglamentuojančių dokumentų.

„Kaip ir nėra aiškaus, specialistams ir visuomenei vienodai suprantamo krizinio nėštumo apibrėžimo. Krizinis nėštumas ir pagalba krizinio nėštumo atveju vis dar tapatinama su aborto ir (ar) nėštumo nutraukimo problematika bei su tuo susijusiomis pasekmėmis. Krizinio nėštumo problematikos suvokimo ribotumą sąlygoja įsitikinimai, nuostatos, moralinės vertybės, informuotumo stoka. Tas pasakytina tiek apie sveikatos priežiūros specialistus, tiek apie visuomenės atstovus. Dėl reglamentavimo spragų specialistai linkę likti neutralūs, o moterys paliekamos su savo problemomis“, – kalbėjo akušerė. 

I. Drūteikienės teigimu, siektina, kad krizinio nėštumo apibrėžimas būtų patvirtintas ir vienareikšmiškai suprantamas bei priimtinas tiek specialistams, tiek visuomenei.  „Tai turėtų tapti pagrindu, ant kurio kuriama kompleksinė krizinio nėštumo pagalbos sistema. Pilnavertis kompleksinės pagalbos sistemos funkcionavimas neatsiejamas nuo daugiadalykės (pagal poreikį) specialistų komandos sutelkimo, specialistų ruošimo į mokymo turinį įtraukiant krizinio nėštumo problematiką, sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančių dokumentų peržiūros ir papildymo reikalingomis kompetencijomis, siūlomo paslaugų paketo sukūrimo“, – teigė I. Drūteikienė.

Metas krizinio nėštumo klausimus spręsti ne privačiomis iniciatyvomis, o nacionaliniu lygmeniu

Teisininkas Vytis Turonis aptarė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires, paaiškino koncepcijos tikslus, struktūrą ir perspektyvas. Jis pabrėžė, kad iki šiol krizinio nėštumo klausimai Lietuvoje sprendžiami daugiausiai privačių iniciatyvų pagrindu, o valstybė nevykdo efektyvios krizinio nėštumo prevencijos politikos, daugelio moterų nepasiekia informacija apie prieinamą pagalbą, bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir krizinio nėštumo centrų yra grindžiamas vien gera šalių valia. Todėl koncepcijos gairės gali būti pirmasis žingsnis į efektyvios krizinio nėštumo prevencijos ir  kompleksinės pagalbos sistemos sukūrimą nacionaliniu lygiu.

Konferencija organizuota įgyvendinant SADM finansuojamą nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas 2021“.

Nuotrauka
barsukas
Momentinė vaizdo įrašo nuotrauka 
Įkelta:
2022-11-21
Apie žiemos pradžią bei pabaigą kasmet praneša barsukai. Žiemą esant minusinei temperatūrai užmiega, pavasarį esant teigiamai keliasi. Tai tarsi žiemos ir pavasario pranašas. Žiemos metu esant temperatūros svyravimams arti nulio laipsnių barsukai užmiega negiliu miegu ir retkarčiais išlenda iš savo urvų.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-11-06
Šikšnių kaime gimusi ir augusi augalininkyste besiverčianti Kristina Galminienė visą šiltąjį sezoną darbo turėjo apsčiai – jei ne darže, tai virtuvėje. Dviejų dukrų mama džiaugiasi galėdama jas palepinti įvairiais desertais. Anksčiau auginusi galvijus Kristina apsisprendė pakeisti darbo pobūdį ir laiką skirti daržininkystei. Bet tai ne tik darbas – sukiodamasi tarp augalų moteris mėgaujasi tuo, ką daro. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-10-28
Nuo šiol ilsėtis Balskuose bus dar smagiau – poilsiavietėje prie Balskų užtvankos įrengtos dvi naujos pavėsinės bei apšvietimas. Apie tai skelbia rajono savivaldybė.
Nuotrauka
grybai
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-25
Pradėjus dygti grybams, miškuose pasipila pulkai grybautojų, tačiau šiemet grįžti pilnomis pintinėmis pavyksta ne visiems. Kalbinti grybavimo mėgėjai vieningi: šiemet – ne grybų metai. Ankstesniais metais rudeniui atėjus grybų nuotraukos užtvindydavo feisbuko paskyras, skelbimais, kad parduodami grybai, feisbuko grupės mirgėte mirgėdavo. Šiemet to nėra.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-10-23
Keliolika minučių, truputis fantazijos ir keli papildomi ingredientai įprastus pusryčių, pietų ar vakarienės sumuštinius gali paversti gardžiu, sušildančiu ir nebrangiu patiekalu. Sumuštinių kokybė priklauso nuo pasirinktų priedų, juos drąsiai galima gardinti daržovėmis, vaisiais, kiaušiniais, žuvimi ir rinktis pilno grūdo duoną. Karšti sumuštiniai lengvai gali virsti sočiu ir subalansuotu patiekalu. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad sumuštiniams puikiai tinkančių duonų pasirinkimas parduotuvėse yra nuolat plečiamas, o pirkėjai gali rinktis nuo tradicinio prancūziško batono iki sveikuoliškos baltyminės duonos.
Nuotrauka
aikstele kartu parkas
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-18
Tauragės rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl lauko treniruoklių pirkimo ir montavimo. Kartų parko treniruoklių aikštelėje (laisvoje jos dalyje) iki metų pabaigos konkursą laimėjusi UAB „Patikimas turtas“ įsipareigojo nupirkti ir sumontuoti 7 treniruoklius. Sutarties kaina – beveik 10 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
vaikai
Tauragės bendruomenių namų nuotrauka
Įkelta:
2022-10-18
Nuo spalio 10-osios Tauragės bendruomenių namai kviečia dalintis informacija apie naują paslaugą – atidaromą žaidimų kambarį vaikams. Atvėsus orams mamos su mažais vaikais gali atvykti į Bendruomenių namus – tai proga išeiti iš namų, bendrauti, ieškoti naujų pažinčių tiek mamoms, tiek vaikučiams.
Nuotrauka
kopūstas
Įkelta:
2022-10-09
Baltagūžis kopūstas – regis, neįmantri daržovė, tačiau joje glūdi gausios vitaminų bei kitokių organizmui naudingų medžiagų atsargos. Rudenį nuimtas kopūstų derlius ilgai išsaugo vertingas maistines savybes, todėl ši daržovė nuo seno tarnavo kaip vitaminų bankas šaltuoju sezonu. Be to, tai universali daržovė kulinarijoje, kurią galima valgyti ne tik šviežią ar raugintą, bet ir kepti, troškinti ar virti. Maisto specialistė dalinasi idėjomis, kaip įtraukti kopūstus į kasdienę mitybą.
Nuotrauka
arkliai
Įkelta:
2022-10-04
Pasaulis kasmet spalio mėnesio 4-ąją pažymi Gyvūnų dieną. Ši diena skirta pagerbti visus gyvūnus, padėkoti jiems už jų didžiulę svarbą žmonių gyvenime. Juk jie suteikia gyvenimui daugiau spalvų, džiaugsmo ir prasmės.
Nuotrauka
Įkelta:
2022-09-09
Aukščiausia temperatūra šią savaitę laikysis apie 17 laipsnių šilumos, trumpas lietus prognozuojamas šeštadienį.
Nuotrauka
tarailiai
Įkelta:
2022-09-08
Tarailiškiai su vasara atsisveikino „žaliai“ – lenktyniavo baidarėmis, irklentėmis ir savadarbiais plaustais – taip jie taikė į žaliąjį Tauragės kursą. Žinoma, šventėje netrūko ir muzikos, dainų, šėlionių batute ir skanios košės bei cukraus vatos.
Nuotrauka
gamta orams
Įkelta:
2022-09-06
Aukščiausia temperatūra šią savaitę laikysis apie 19 laipsnių šilumos, lietaus neprognozuojama.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-09-04
Aktyviai besirūpinantys buitimi ir mėgstantys suktis prie puodų žino, jog actas yra itin universali priemonė, todėl visuomet turi jo savo virtuvėje. Labiau patyrę ekspertai priduria, jog actas vertas net daugiau nei nepamainomo pagardo titulo – tai ir puiki valymo bei dezinfekavimo priemonių alternatyva. Tačiau kaip išsirinkti iš daugybės rūšių ir ar visos jos pasižymi vienodu universalumu?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-09-03
​​​​​​​Naujajam sezonui RKL besiruošianti „Tauragė“ į aikštelę spalio mėnesį žengs stipriai pasikeitusi. Nuo praėjusio sezono finalo įvyko daug permainų – atnaujintas trenerių štabas, pasitraukė ilgamečiai žaidėjai. Vis dėlto ekipos branduolį išlaikyti pavyko, jį papildžius pajėgiais žaidėjais iš aukštesnės lygos vadovų siekis lieka maksimalus – išsilaikyti stipriausių ketverte.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-08-31
Rugpjūčio 27-ąją Norkaičiuose surengta tradicinė kaimo šventė „Šypsausi savo kaimui“, kurioje netrūko pramogų ir veiklos tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems.
Nuotrauka
saje
Įkelta:
2022-08-31
Skaudvilėje veikianti atvira jaunimo erdvė (SAJE) atnaujinama, o joje vykstančios veiklos vis tobulinamos. Kaip pasakojo Skaudvilės atviros jaunimo erdvės koordinatorė–jaunimo darbuotoja Agnė Gailienė, prie pasikeitimų jaunimo erdvėje prisideda ne tik darbuotojai, bet ir jaunimas, norintis susikurti sau gražesnę aplinką. 
Nuotrauka
jazz
Įkelta:
2022-08-29
Tarptautinis Tauragės džiazo festivalis, turbūt vienintelis regione vykstančių festivalių, gali pasigirti atlikėjų geografija. Festivalio programoje, per aštuonerius metus koncertavo Armėnijos, Estijos, Gruzijos, Lenkijos, Latvijos, Airijos, Prancūzijos, Vokietijos, Malio, JAV ir dar daugelio kitų šalių džiazo profesionalai. Kitą trečiadienį festivalio programoje koncertuos spalvinga trijulė iš Lietuvos, JAV ir Puerto Riko. 
Nuotrauka
vasara gamta orams
Įkelta:
2022-08-26
Aukščiausia temperatūra šią savaitę laikysis apie 31 laipsnį šilumos, trumpas lietus prognozuojamas pirmadienį.
Nuotrauka
biuras
Įkelta:
2022-08-24
Gerinant gyventojų sveikatą, mitybą bei skatinant rinkoje atsirasti daugiau sveikatai palankesnių maisto produktų, Lietuvoje 2014 m. buvo įsteigta valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ sistema. Kaip rašoma Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Karolinos Preikšaitienės straipsnyje, simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Tai įprasti produktai, tačiau juose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.
Nuotrauka
vasara
Įkelta:
2022-08-23
Lietuvą šiandien pasiekė ne tik labai šilta oro masė iš pietryčių, tačiau ir nešvarus oras savyje turintis daug dulkių bei dūmų.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-08-21
Dailios pakeltos lysvės ir jaukus šiltnamiukas, kuriame daržovių nedaug, užtat daug vietos poilsiui ir geram laikui – šventėms su smagia kompanija, filmų žiūrėjimui ir vakarui su knyga. Tokią stilingą erdvę dar pernai savo kieme sukūrė dvi seserys Jovita ir Lina ir iki šiol negali ja atsidžiaugti. Kaip gimė šis gražus kampelis, kas pavyko, o ką galima buvo padaryti geriau? 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-08-21
Tauragės rajone, ketinant sutvarkyti poilsiavietę prie Balskų užtvankos, čia turėtų išdygti lauko pavėsinė ir stoginė. Savivaldybė paskelbė viešąjį konkursą ieškodama darbus atliksiančios įmonės. Nors terminas, iki kada įmonės galėjo siūlyti savo darbų paslaugas, jau baigėsi, nugalėtojas kol kas neskelbiamas – vyksta pirkimo vertinimas.