Kaip valstybė galėtų padėti krizinio nėštumo situacijoje?
Įkelta:
2021-11-18
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
„Ryšiai su visuomene“ nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Apie 15 proc. nėštumų nesibaigia gimdymu. Tai teorinis skaičius, nes Lietuvos statistikos duomenimis 2020 m. gimdė 24 396 moterys, o 5 570 nėštumų nutrūko dėl įvairių priežasčių. Vadinasi, 2020 m. nutrūko beveik kas penktas nėštumas – apie 18,98 proc. Beveik pusė iš 5 570 nutrūkusių nėštumų buvo nutraukti moters noru. Trečiadienį vykusioje konferencijoje medikai, teisininkai ir kitų sričių ekspertai, mokslininkai bei visuomeninių organizacijų atstovai apžvelgė probleminius pagalbos moteriai, esančiai krizinio nėštumo situacijoje, aspektus, aptarė kompleksinės pagalbos ir prevencijos paslaugų teikimą užtikrinančios sistemos poreikį ir pristatė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires.Krizinis nėštumas – pirmiausiai žmonių santykių problema.

Kalboje apie nėštumą negatyvą keiskime pozityvu

Trečiadinį vykusią konferenciją aprašo komunikacijos bendrovė „Ryšiai su visuomene“. Kaip renginio metu sakė Seimo narė Asta Kubilienė, krizinio nėštumo tema yra daugialypė: tai – ne tik moraliniai-kultūriniai ar ekonominiai aspektai, bet ir demografinės problemos, ir šalies ateities perspektyvos.

 

„Lietuva yra kaip niekada sudėtingoje demografinėje situacijoje ir jos perspektyvos kelia nerimą. Situacija nėra paprasta. Šiandien tam tikros jėgos bando mus, kalbančius šia tema, ne tik nutildyti, bet ir sugėdinti, užklijuoti etiketę, siekia mus nukreipti nuo problemos esmės. Juk akivaizdu, kad krizinis nėštumas visų pirma yra žmonių santykių problema: sutuoktinių, šeimos, supančios aplinkos. Kartu tai – kultūrinės, ekonominės, socialinės aplinkos problema, todėl valstybė negali nusišalinti“, – svarstė konferencijoje Seimo narė Asta Kubilienė.   

Mokslininkė prof. dr. Birutė Obelenienė kalbėjo apie neigiamų nuostatų nėštumo atžvilgiu ir krizinio nėštumo sąsajas.

„Kalba nėra tik komunikacijos priemonė. Ji kur kas reikšmingesnė, nes kuria tikrovę. Nori pakeisti žmonių sąmonę, vertybes ir pasaulėžiūrą? Pakeisk kalbą. Tai aktualu ir krizinio nėštumo srityje. Neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu yra taip įsitvirtinusi mūsų kasdienėje kalboje (pavyzdžiui, tokie kalbiniai junginiai kaip neplanuotas, nenorimas, nelauktas nėštumas, prevencija nuo nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų), kad nepastebime ją vartojantys. Neplanuoto nėštumo ir panašios rinkodarinės sąvokos sėkmingai įsitvirtino ir ugdymo turinyje bei medikų kalboje“, – dėstė B. Obelenienė. 

Mokslininkė atkreipė dėmesį į lytinio švietimo bei lytiškumo ugdymo kalbų skirtumą. „Tai negatyvas nėštumo ir pozityvas aborto atžvilgiu. „Neplanuotas, nelauktas nėštumas, apsisaugoti nuo nėštumo“ ir „saugus abortas“. Bendrojo ugdymo programų turinyje pastebima neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu (kurią sustiprina seksualizuotos masinės kultūros idealizuojami apnuogintos moters vaizdiniai) daro didžiulę žalą moters savivokai, pagarbių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų plėtotei, žmogaus gyvybės vertės suvokimui. Sveikatos priežiūros įstaigų kai kurių darbuotojų kalboje ir žiniasklaidos negatyvi nuostata nėštumo atžvilgiu šią įtaką sustiprina ir moteriai pastojus veda krizinės situacijos link“, – aiškino profesorė.

B. Obelenienės teigimu, siekiant pakeisti situaciją, pirmiausiai reikėtų ugdymo turinyje pakeisti kalbą ir paauglių nėštumą sieti ne su kontracepcijos nevartojimu, bet su ankstyvais lytiniais santykiais ir ankstyva galimybe tapti mama ir tėčiu. T. y. negatyvą (gąsdinimą nėštumu) pakeisti pozityvu „dėl džiaugsmingos galimybės ateityje tapti mama ir tėčiu tikrai verta laukti“.

Nuotrauka
a
Įvaizdinė nuotrauka

Krizinio nėštumo centrų veiklos užtikrinimas – nacionalinis interesas ir žmoniškumo išraiška

Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė doc. dr. Ramunė Jurkuvienė aptarė krizinio nėštumo situacijos kompleksiškumą: „Krizinio nėštumo problema apima įvairias sritis nuo valstybės demografijos iki paauglių ar neplanuoto nėštumo, kai ištikusi santykių krizė, susidariusios nepalankios psichosocialinės aplinkybės, įtariama vaisiaus patologija, kyla grėsmė motinos sveikatai ir t. t.“

R. Jurkuvienės vertinimu, kompleksinė problemos prigimtis reikalauja kompleksinės pagalbos krizinio nėštumo atveju. Todėl valstybė turi pasirūpinti krizinio nėštumo prevencija, padėti sumažinti krizinio nėštumo padarinius, apsaugoti ir užtikrinti vaisingumui ir sklandžiam nėštumui bei gimdymui palankias sąlygas. „Krizinio nėštumo centrų veiklos užtikrinimas – nacionalinis interesas ir žmoniškumo išraiška“, – reziumavo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė.

Nuotrauka
a

Stresas nėštumo metu daro žalą, jo priežastis reikia spręsti kompleksiškai

Psichologės, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentės dr. Giedrės Širvinskienės teigimu, dalis besilaukiančių moterų yra atsidūrusios motinystei ir vaiko auginimui nepalankiose aplinkybėse. Jos patiria didelį stresą dėl vaiko tėvo atsitraukimo, pačios tėvų nepalaikymo, jaučia nerimą, baimes dėl ateities, savo ar vaiko sveikatos problemų, materialinių sunkumų.

„Intensyvus, ilgalaikis stresas nėštumo metu daro žalą vaiko raidai ir sveikatai. Todėl būtina valstybiniu mastu sukurti kompleksinės pagalbos sistemą, kuri leistų įvertinti ir atliepti nėščių moterų pagalbos poreikius, teikti tiek skubią pagalbą su nėštumu susijusių krizių įveikai, tiek ilgalaikę pagalbą auginant vaikus“, – teigė nėščiosios emocinę būseną, iššūkius ir pagalbos galimybes aptarusi psichologė.

Apie su nėštumu susijusias krizes ir pagalbos galimybes

Akušerė-ginekologė Dalia Deksnienė kalbėjo apie su nėštumu susijusias krizes ir pagalbos galimybes.

Moterys patiria krizes, susijusias ne tik su jau nutrūkusiu nėštumu, bet ir kylant grėsmei nutrūkti nėštumui, atsiradus nėštumo komplikacijoms, įtariant vaisiaus apsigimimus ir kt.. Krizes patiria ne tik pati nėščioji, bet ir medikas, kuris atsiduria kitoje problemos pusėje. Medikai nėra ruošiami pacientėms pasakyti blogą žinią, o ir ne kiekvienas, turintis teorinių žinių, moka tai padaryti. Medikai yra įsprausti į vizito laiko limitą, o ir patekimas pas juos šiuo metu yra sudėtingas. Neretai medikas patiria psichologinį spaudimą ne tik iš nėščiosios, bet ir jos artimųjų.

„Šiuo metu Lietuvoje veikia tik medicininė algoritminė pagalba, t. y. diagnozavus ligą elgtis pagal tam tikrą veiklos planą, kiek stebėti, kur siųsti, kaip gydyti. Visi priežasties-pasekmės emociniai faktoriai paliekami pacientės ir mediko sąžinei“, – sakė D. Deksnienė.

Sveikatos priežiūros specialistai – krizinio nėštumo pagalbos teikimo pinklėse

Lietuvos akušerių sąjungos valdybos narė Inga Drūteikienė atkreipė dėmesį į tai, kad nėra krizinio nėštumo paslaugų teikimą reglamentuojančių dokumentų.

„Kaip ir nėra aiškaus, specialistams ir visuomenei vienodai suprantamo krizinio nėštumo apibrėžimo. Krizinis nėštumas ir pagalba krizinio nėštumo atveju vis dar tapatinama su aborto ir (ar) nėštumo nutraukimo problematika bei su tuo susijusiomis pasekmėmis. Krizinio nėštumo problematikos suvokimo ribotumą sąlygoja įsitikinimai, nuostatos, moralinės vertybės, informuotumo stoka. Tas pasakytina tiek apie sveikatos priežiūros specialistus, tiek apie visuomenės atstovus. Dėl reglamentavimo spragų specialistai linkę likti neutralūs, o moterys paliekamos su savo problemomis“, – kalbėjo akušerė. 

I. Drūteikienės teigimu, siektina, kad krizinio nėštumo apibrėžimas būtų patvirtintas ir vienareikšmiškai suprantamas bei priimtinas tiek specialistams, tiek visuomenei.  „Tai turėtų tapti pagrindu, ant kurio kuriama kompleksinė krizinio nėštumo pagalbos sistema. Pilnavertis kompleksinės pagalbos sistemos funkcionavimas neatsiejamas nuo daugiadalykės (pagal poreikį) specialistų komandos sutelkimo, specialistų ruošimo į mokymo turinį įtraukiant krizinio nėštumo problematiką, sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančių dokumentų peržiūros ir papildymo reikalingomis kompetencijomis, siūlomo paslaugų paketo sukūrimo“, – teigė I. Drūteikienė.

Metas krizinio nėštumo klausimus spręsti ne privačiomis iniciatyvomis, o nacionaliniu lygmeniu

Teisininkas Vytis Turonis aptarė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires, paaiškino koncepcijos tikslus, struktūrą ir perspektyvas. Jis pabrėžė, kad iki šiol krizinio nėštumo klausimai Lietuvoje sprendžiami daugiausiai privačių iniciatyvų pagrindu, o valstybė nevykdo efektyvios krizinio nėštumo prevencijos politikos, daugelio moterų nepasiekia informacija apie prieinamą pagalbą, bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir krizinio nėštumo centrų yra grindžiamas vien gera šalių valia. Todėl koncepcijos gairės gali būti pirmasis žingsnis į efektyvios krizinio nėštumo prevencijos ir  kompleksinės pagalbos sistemos sukūrimą nacionaliniu lygiu.

Konferencija organizuota įgyvendinant SADM finansuojamą nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas 2021“.

Nuotrauka
svari vasara
Įkelta:
2022-08-08
Antroji „Misija: švari vasara '22“ kryptis Žemaitijoje – Pagramančio regioninis parkas. Renginio dalyviai turėjo progą pabūti jaukiame, gamtos kurtame ir žmogaus patobulintame Lakštingalų slėnyje. Jie ne tik rinko šiukšles, bet ir puikiai praleido laiką. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-08-06
​​​​​​​Japonai įrodė, kad 2 val. nors kartą per savaitę pasivaikščiojus miške poveikio užtenka visai savaitei. Japonų gydytojai išrašo tokio tipo terapiją savo pacientams. Miško maudynės – pojūčius, sąmoningumą, atsipalaidavimą žadinanti Japonijoje gimusi terapija shinrin-yoku, pamažu įsitvirtinanti ir Lietuvoje. „Tauragės žinių“ skaitytojams apie miško maudynes papasakojo psichologė, miško maudynių gidė Ina Kalvanienė. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-08-06
Vasara, be abejonės, yra tas laikas, kai namų virtuvė iškeliauja į lauką ir vakarienė ar pietūs dažniau garuoja ant grilio. Nors lietuviai ypatingai prieraišūs šašlykams ir dažnai lepinasi seniai pamėgtais mėsainiais, grilio sezonui pagavus įkarštį, maisto ekspertai kviečia pasinerti į kulinarines improvizacijas lauko virtuvėje. Išbandykite gurmaniškus sumuštinius, kurie mėgstami užsienyje, bet dar mažai atrasti Lietuvoje.
Nuotrauka
gamta
Įkelta:
2022-08-05
Aukščiausia temperatūra šią savaitę laikysis apie 30 laipsnių šilumos, lietaus prognozuojama šeštadienį.
Nuotrauka
gamta orams
Įkelta:
2022-07-29
Savaitgalį šiluma dienomis kils iki 21 laipsnio šilumos, nedidelis lietus prognozuojamas tik sekamdienį.
Nuotrauka
svarivasara
Įkelta:
2022-07-29
Pagramančio regioninis parkas kviečia prisijungti prie „Misija: švari vasara‘22“ iššūkio „Vasarok. Žingsniuok. Rūšiuok“ rugpjūčio 5 d., penktadienį, nuo 10 iki 15 valandos, dalyvaujant nemokamame renginyje Pagramančio regioniniame parke, stovyklavietėje „Lakštingalų slėnis“.
Nuotrauka
Uogienė
Įkelta:
2022-07-24
​​​​​​​Mamos ir močiutės iš kartos į kartą perduoda tradiciją iš vasaros gėrybių virti uogienes, tačiau dažnam tai asocijuojasi su ilgu ir varginančiu gamybos procesu. Maisto ekspertai primena, kad uogienės nebūtinai turi būti verdamos. Sutrintos ir užšaldytos šviežios uogos išsaugo daugiau vitaminų bei suteikia įspūdį tarsi valgytumėte tik ką nuskintą vasaros derlių. 
Nuotrauka
Jogurtai
Įkelta:
2022-07-23
​​​​​​​Jogurtas puikiai tinka pusryčiams, desertams, salotų padažams ar gaiviems pietų patiekalams gardinti. Be žarnynui palankių probiotinių savybių, jogurtas pasižymi mineralų, baltymų ir vitaminų gausa. Graikiški, islandiški ir sojų jogurtai išsiskiria ne tik maistinėmis savybėmis, bet ir universalumu. Maisto ekspertė pasakoja, kuo skiriasi šie jogurtai ir kaip juos panaudoti, kai norisi mėgautis gaiviais bei nesudėtingais patiekalais.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-07-19
Trečius metus iš eilės viešojoje bibliotekoje sėkmingai įgyvendintas projektas  –  vaikų vasaros stovykla „Pozityvumo tiltas“. Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje ir Žygaičių kaimo bibliotekoje savaitės trukmės dienos stovykloje iš viso dalyvavo net 96 vaikai.
Nuotrauka
gamta orams
Įkelta:
2022-07-19
Aukščiausia temperatūra šią savaitę laikysis apie 27 laipsnius šilumos, lietaus neprognozuojama.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-07-17
Jau devintus metus su šeima Kęsčių kaime gyvenančiai Sandrai Pakalniškienei kovo viduryje buvo pasiūlyta tapti kaimelio bendruomenės „Elbenta“ pirmininke. Ir anksčiau bendruomenės veikloje dalyvavusi moteris teigė, kad bendruomenei svarbu, kas jai atstovaus, bet dar svarbiau – kiekvieno bendruomenės nario indėlis, nes vieninga bendruomenė gali padaryti kur kas daugiau. 
Nuotrauka
gamta orams
Įkelta:
2022-07-15
Savaitgalį šiluma dienomis kris iki 16 laipsnių šilumos, lietus prognozuojamas visą savaitgalį.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-07-08
Jeigu kuris nors iš jūsų draugų mėgsta būti žvejų draugijoje, ragauti šviežiai pagautos žuvies žuvienę  ir tuo pačiu mėgautis ramybe arba aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje prie vandens, tam tikrai verta rinktis poilsį Drevernoje. Tik kad ši svajonė taptų tikrove, reikia pasitelkti į pagalbą beta.lt, ir išsirūpinti poilsinės dovanos čekį. Tiesa, tokią dovaną galite paskirti ir sau su šeima, ir patikimiems bei ištikimiems draugams, kad visi kartu galėtumėte praleisti savaitgalį ar atostogų dienas žaviame žvejų kaimelyje.
Nuotrauka
gamta orams
Įkelta:
2022-07-08
Savaitgalį šiluma dienomis pakils iki 21 laipsnių šilumos, lietus prognozuojamas tik šiandienos rytui.
Nuotrauka
zygis
Įkelta:
2022-07-07
Jau šeštus metus iš eilės laisvalaikio centras „Fortūna“ liepos 6-ąją, Lietuvos valstybės ir karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, kvietė paminėti sportiškai – metant sau iššūkį įveikti 100 km kartu su bendraminčiais. Tarp 90-ies žygio dalyvių būta kaip niekad daug svečių Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Šiaulių, Raseinių, Šilalės, Vilniaus ir, žinoma, viso Tauragės regiono.