Jungtinėse Amerikos Valstijose išpopuliarėjusi „juodojo penktadienio“ diena jau prigijo ir Lietuvoje – nors oficialiai šiemet ji minima lapkričio 26 d., didžiules akcijas ir nuolaidas mūsų šalies prekybininkai gyventojams siūlo jau nuo mėnesio vidurio. Tiesa, smagių išpardavimų nuotaiką gali sugadinti internetiniai sukčiai, kurie šiomis dienomis dar įnirtingiau medžioja potencialias aukas. Bankas „Luminor“ palijasi patarimais, kaip atpažinti sukčius.
Elektroninėse parduotuvėse apsiperkantys gyventojai vis dažniau susiduria su tobulėjančiomis finansinių nusikaltėlių schemomis. Sukčiai be vargo sukuria gražiai atrodančią e. parduotuvę ar socialinių tinklų paskyrą ir taip vilioja galimas aukas. Netikrose svetainėse ar paskyrose dažniausiai žadamos didžiulės nuolaidos ir akcijos, tad skaitmeninėje erdvėje svarbu nuolat sau priminti – ar tai nėra per gerai, kad būtų tikra?
„Jeigu socialiniame tinkle ar internetinėje svetainėje pastebite prabangos prekę ar elektroninį įrenginį, kurie yra išskirtinai pigūs – būkite atsargūs, nes tai gali būti sukčių jaukas. Jeigu juvelyrinis dirbinys, laikrodis ar telefonas, kainavę 1000 EUR, yra siūlomi už penkis kartus mažesnę sumą, akivaizdu, jog būtina atidžiau pasidomėti pardavėjo patikimumu“, - sakė „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Ekspertas sako, kad perkant internetu reikia atidžiai vertinti asmens ar įmonės, kuriai pateikiate savo asmeninius ar mokėjimo kortelių duomenis, patikimumą. Taip pat svarbu nepamiršti, jog sukčiai nuolat mokosi iš nepavykusių apgavysčių ir tobulėja. Jie ne tik sukuria gerai atrodančias internetines svetaines, bet ir nukopijuoja bendrovių logotipus, įdiegia netikrų funkcijų, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai įprastai. Sukčiai įgudo rinkti gyventojų duomenis ir socialiniuose tinkluose – platinami įrašai apie tariamus prizų laimėjimus – įrašų nuorodas paspaudę vartotojai sutinka galimam nusikaltėliui atskleisti savo duomenis vardan išsvajoto prizo. Taip pat gali būti siunčiami suklastoti elektroniniai laiškai ar SMS žinutės, kuriuose siūloma sekti tariamai gautą siuntą. Paspaudus tokiame pranešime esančią nuorodą gyventojo įrenginyje įdiegiama kenkėjiška, duomenis kopijuojanti programa.
Pasak L. Sadecko, apsisaugoti nuo tokių atakų galime tik suprasdami, jog nusikaltėlių taikiniu gali būti kiekvienas iš mūsų, todėl internetinėje erdvėje reikia būti kritiškiems. Apsipirkinėkite tik patikimose elektroninėse parduotuvėse ir tam naudokite atskirą mokėjimo kortelę. Šioje kortelėje nelaikykite santaupų – internetiniai sukčiai negalės pasinaudoti jūsų finansais, jei iš anksto užkirsite tam kelią. Vis dėlto, jeigu supratote, kad įvykdėte neaiškų sandorį ir galėjote patekti į sukčių pinkles – nedelsiant kreipkitės į policiją ir savo banką.
Ženklai, išduodantys, kad galėjote susidurti su sukčiais:
· Elektroninėje parduotuvėje ar socialiniuose tinkluose jums siūloma itin gera kaina nusipirkti produktų, kurie kitur jau yra išparduoti.
· Išskirtinai geros nuolaidos. Jei nuolaida nereali – tikėtina, jog tai melas.
· Jei gaunate pranešimą apie prekę ar dovaną, kurios nepirkote ar nedalyvavote konkurse jai laimėti.
· Jei e. parduotuvė veikia nestabiliai, kelia įtarimus arba jūs negalite rasti jokios informacijos apie prekės grąžinimo sąlygas, pačią parduotuvę ar bendrovę, kuriai ji priklauso. Verta pasitikrinti ir parduotuvės buveinės adresas – sukčiai gali nurodyti realiai neegzistuojantį adresą.
· Internetinė svetainė buvo sukurta neseniai. Pasitikrinti, kada buvo sukurta svetainė, galite viešai prieinamuose šaltiniuose.
