Laisvalaikis

Ruošiame lietuvišką rudens derlių žiemai: geriausi apdorojimo būdai, dažniausios klaidos ir specialus receptas

• Pranešimas spaudai
• Spalio 10, 2021

Statistinis lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg dar tinkamo vartoti maisto, o kiekvienas europietis jo atsikrato beveik tris kartus daugiau. Tokią nedžiuginančią statistiką skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai ypač aktualu rudenį, kai į šiukšliadėžes neretai iškeliauja nespėtos suvalgyti sodo ir daržo gėrybės. Savo ruožtu lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skelbia: to išvengti itin paprasta – tereikia vaisius ir daržoves tinkamai paruošti. Drauge su dietiste Vaida Kurpiene atskleidžiami naudingi patarimai apie derliaus gėrybių šaldymą, konservavimą, rauginimą bei džiovinimą. Taip pat dalijamasi dažniausiomis klaidomis, kurių galima lengvai išvengti.

Opi, bet išsprendžiama problema

Maisto švaistymas yra vienas didžiausių iššūkių, lydinčių šių dienų gyvenimą. Todėl „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pabrėžia – norint situaciją keisti, būtinas tvarumo bei atsakingo vartojimo skatinimas.

„Beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto yra prarandamas arba išmetamas. Tokius duomenis skelbia visuomeninės organizacijos. Todėl kiekvienas privalome rūpintis sąmoningu, atsakingu, tvariu vartojimu. Tokiu prioritetu paremta ir mūsų veikla. Vykdydami socialinės atsakomybės strategiją, kurios tikslas – iki 2025-ųjų maisto atliekų kiekį sumažinti 30 proc. – ypač daug dėmesio skiriame šios problemos sprendimui, remiame sunkiau gyvenančius šalies gyventojus. Todėl jau 16 metų bendradarbiaujame su „Maisto banku“. Be to, pernai iš viso perdirbimui atidavėme 11,5 tūkst. tonų maisto atliekų“, – pažymi E. Dapkienė.

Minėtą problematiką įžvelgia ir V. Kurpienė. Anot mitybos ekspertės, rudenį maisto švaistymo klausimas yra ypač aktualus, kadangi savo užsiaugintas ar nusipirktas derliaus gėrybes suvalgyti spėja ne visi.

„Tuomet jos pradeda gesti, tampa nebetinkamos vartoti ir keliauja į šiukšliadėžes. Tačiau tokio likimo vaisiai bei daržovės galėtų labai lengvai išvengti. Užtenka žinoti, kaip derliaus gėrybes tinkamai paruošti, ir jos džiugins ilgai. Tam yra kelios gudrybės“, – sako dietistė.

Šaldymas – derliaus paruošimo favoritas

Šaldymas yra pats pagrindinis, naudingiausias ir daugiausia derliaus naudingųjų savybių išsaugantis jo paruošimo būdas. Geresnio už pastarąjį, V. Kurpienės teigimu, kol kas išrasta nėra. Visgi, anot jos, vaisius ir daržoves šaldant, yra svarbios kelios taisyklės.

„Pirmiausia, derlių užšaldyti būtina kuo greičiau – tik nuskynus arba parsinešus iš parduotuvės. Ko gero, namuose beveik niekas neturi greitai šaldančių pramoninių šaldytuvu, tačiau tokiam apdorojimui puikiai tinka ir įprasti šaldikliai. Vaisius ar daržoves juose reiktų dėti plonu sluoksniu. Tada sušaldyti, kloti kitą. Svarbu priminti – kuo greičiau derlius užšals, tuo daugiau vertingųjų medžiagų išsaugos. Todėl – bus sveikesnis, skanesnis, o ir gražiau atrodys“, – pasakoja V. Kurpienė.

Ji priduria: šaldymui tinka visos daržovės bei vaisiai. Pavyzdžiui, kubeliais supjaustytas ir taip paruoštas moliūgas taps puikiu užkandžiu norint greito ir sveiko maisto.

Konservavimo klaidos, lydinčios daugelį

Kitas populiarus būdas ruošti derlių ilgesniam vartojimui yra konservavimas. Tačiau, imantis jo, tikina V. Kurpienė, tik retas neišvengia dažnai daromų klaidų. Didžiausia, anot mitybos ekspertės, yra per ilgas daržovių virimas.

„Tai daroma valandomis, nors nereikėtų. Užtenka tik pasterizuoti – trumpai pakaitinti, taip panaikinat bakterijas. Kita klaida – per didelis naudojamo acto, druskos ir cukraus kiekis. Tuomet sakoma, kad konservuoti produktai nėra sveiki. Tačiau actas – gali būti naudingas sveikatai, kai vartojamas šaukštais, o ne šimtais mililitrų. Jį rinktis derėtų nefiltruotą ir, svarbiausia, saikingai. Tai galioja ir druskai. Tuo tarpu cukrus dabar yra demonizuojamas, keičiamas medumi ir kitomis alternatyvomis, kurios, dažniausiai, organizmą veikia labai panašiai. Visgi jų vartoti reikėtų kuo mažiau“, – kalba mitybos ekspertė.

Anot pašnekovės, taipogi verta prisiminti, kad konservuoti produktus geriausia į mažesnes pakuotes. Tuomet jie bus suvalgomi greičiau ir išmesti užsistovėjusių šaldytuve neprireiks.

Rauginami ne tik kopūstai

Turimą rudens derlių V. Kurpienė siūlo ir rauginti. Tačiau, anot jos, Lietuvoje jau įprasta daržoves raugti į dideles talpas – kubilus ar kibirus, nors tai daryti nėra būtina.

„Šį daržovių paruošimo būdą galima atlikti paprasčiau. Rauginimui nereikia rūsio, namo ar dengtos terasos. Tai daryti paranku netgi mažame bute, nedideliuose stiklainiuose. Nebūtina ir derliaus užsiraugti visam šaltajam sezonui. Geriausia daržoves sutarkuoti šiaudeliais, supjaustyti kubeliais ar mažesniais gabaliukais, sudėti į stiklainius sluoksniais, netgi daržo gėrybes maišyti. Taip bus galima mėgautis skirtingais skoniais, paįvairinti savo mityba, gauti daug naudos, kuria rauginimas gali tiesiog didžiuotis“, – šypsosi pašnekovė.

Ji taip pat rekomenduoja tokiu būdu apdoroti ne tik kopūstus ar agurkus. Rauginimui, V. Kurpienės teigimu, puikiai tinka ir morkos, cukinijos, moliūgai, pomidorai.

Kaip tinkamai džiovinti ir kada viską suvalgyti?

Kalbėdama apie džiovinimą, mitybos ekspertė, pirmiausia, atkreipia dėmesį į temperatūrą. Ji, anot V. Kurpienės, neturėtų viršyti 42 laipsnių, antraip produktuose esančių vertingų medžiagų kiekis sumažės. Norint to išengti, pašnekovė pataria ir pastaruosius džiovinti tik kokybiškus, šviežius, be pirmųjų sugedimo požymių.

„Džiovintų produktų laikymui vertėtų rinktis sandarias pakuotes, kurios neatsidarytų. Taip pat apsaugotų nuo drėgmės bei pelėsio patekimo. Kartu ir užtikrintų skonio bei išvaizdos išlaikymą. Pabrėžtina, kad daržovės, paruoštos visais minėtais būdais, yra vertingiausios tuomet, kai suvalgomos iki kito derliaus. Geriausia – ne ilgiau pavasario vidurio. Tuo tarpu grybų galiojimo laikas yra tik šeši mėnesiai. Todėl uždelsus, produktai ima gesti, gali susidaryti pelėsis. Pastarąjį pastebėjus, nereiktų jo nugrėbti ir valgyti. Pelėsis yra grybelis, į maistą išskiriantis toksinus. Dar nuodingesnius už jį patį“, – perspėja V. Kurpienė.

Pašnekovė priduria, kad taip pat veikia ir puvėsis. Jei, pavyzdžiui, obuolys jau įpuvęs, pažeista yra didžioji dalis vaisiaus, nors ir to plika akimi galima nepamatyti. Dėl to patartina vengti dėti į konservuojamas mišraines ir uogienes išpjaustytas derliaus gėrybes. Jau net nekalbant apie išsipūtusius indelių su daržovėmis dangtelius – tai signalizuoja, kad produktai yra sugedę.

Todėl, pasidalinusi gudrybėmis, kaip tinkamai paruošti rudens derlių tolimesniam vartojimui, ji siūlo išbandyti receptą, kuris pravers norintiems įvairesnės kasdienės mitybos.

Skanu, lengva ir naudinga: šaldytos pomidorų sultys

Reikės: tik pomidorų tyrės

Paruošti labai paprasta. Pirmiausia, pomidorų tyrę pasterizuokite – pakaitinkite. Tada atvėsinkite ir sušaldykite į ledo kubelius arba supilkite į 100 ml šaldymui skirtus maišelius. Juos sandariai uždarykite, laikykite šaldiklyje.

„Taip paruošta pomidorų tyrė puikiai tiks greitai ruošiant maistą. Ją pakaitinus, šiose daržovėse esantis likopenas – stiprus antioksidantas – pasisavinamas šešis kartus geriau. Taigi produktas yra skanus, sveikas ir natūralus. Tyrės kubelius galima dėti į padažus, gardinti troškinius, sriubas, grūdų bei makaronų patiekalus. Todėl toks pagardas tikrai įkvėps naujiems potyriams virtuvėje“, – pažada mitybos specialistė.