Pamėgtam šaudymo sportui šovinius kalvis gaminasi pats
Įkelta:
2021-10-22
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Tauragiškis Kęstutis Plyskaitis (antras iš kairės) dalyvauja Širvintų rajone rengiamose šaudymo varžybose

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
Aprašymas

Kalvio Kęstučio Plyskaičio pertaisomi panaudoti šoviniai

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
Aprašymas

Šaudymo sportas – laisvalaikio užsiėmimas

Kalbinant menine kalvyste užsiimantį tauragiškį Kęstutį Plyskaitį išryškėja ir puokštė kiek labiau nuo kalvystės amato nutolusių laisvalaikio užsiėmimų. Tampa aišku, kodėl klientas, dėl užsakymo Kęstučiui paskambinęs jau kiek vakarop, gali išgirsti žvarbiai pučiantį vėją – šis ypač gerai girdisi medžioklės bokštelyje. Medžiokle ir šaudymo sportu besidomintis tauragiškis pasakoja, kad būtent lavindamas šaudymo įgūdžius atrado Lietuvoje dar nedidelio susidomėjimo sulaukusį graižtvinių šovinių pertaisymą.

– Poreikis pertaisyti jau panaudotus šovinius kilo pradėjus užsiiminėti tolimojo bei snaiperinio šaudymo sportu. Snaiperinio arba kitaip precizinio šaudymo tikslas – pataikyti tiksliai ten, kur nori šaulys, nesvarbu, iš kokio atstumo ir kokiomis sąlygomis. O norint pasiekti precizinį taiklumą reikia ne tik įgūdžių ar taiklaus ginklo, bet ir tam tinkamo šovinio, kuris kiekvienam ginklui yra parenkamas individualiai. Galima įsigyti daugybę skirtingų rūšių, gamintojų ar svorio kulkų, važiuoti į šaudyklą ir bandymų būdu iššaunant po keletą šūvių skirtingais šoviniais rasti tokius, kurie pasiekia taikinį mažiausiai nutolę vienas nuo kito. Tačiau galima daryti ir daug paprasčiau – pasigaminti šovinį pačiam, – pasakojo Kęstutis.

Tauragiškio teigimu, šovinių pertaisymas suteikia galimybę pasigaminti pigesnių šovinių už parduodamus parduotuvėje. O svarbiausia – kartu įgyjama galimybė daugiau šaudyti bei tobulinti įgūdžius.

Kam išmesti, jei gali panaudoti ir vėl?

Kęstutis sako, kad norint pertaisyti šovinį reikia turėti jo sudedamųjų dalių, specialios įrangos ir žinių, kaip išgauti norimą rezultatą. Kiekvienas šovinys susideda iš tūtelės (arba gilzės), į kurią įstatoma kapsulė, reikalinga parakui padegti šūvio metu. Į tūtelę pilamas tam tikras kiekis parako ir įstatoma kulka, bendrai šie komponentai ir vadinami šoviniu. Būtent šovinio tūtelės gali būti naudojamos daug kartų.

– Tai lyg savotiškas ekologijos siekis. Kam išmesti, jei galima panaudoti vėl ir vėl? Po šūvio tūtelė išsiplečia, jos išmatavimai šiek tiek pasikeičia, ji prisitaiko prie to šautuvo šovinio lizdo, iš kurio buvo iššauta. Norint panaudoti ją antrą kartą tenka specialiu presu atstatyti jos pradinius parametrus – tūtelės performuojamos pagal reikiamus matmenis, išvalomos, įstatomos naujos kapsulės. Galiausiai supilamas parakas ir vėl specialiu prietaisu įsodinama norimo tipo ir svorio kulka,– dėstė šį procesą jau gerai žinantis vyras.

Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka

Atnaujinimo procesas reikalauja įsigilinimo į kiekvieną detalę, todėl vien įrangos ar šaudykloje paimtos panaudotos tūtelės nepakanka. Būtina tiksliai žinoti, ko norima iš kiekvieno šovinio. Jei šovinys bus naudojamas medžioklei, kulkos svoris, tipas ar deformavimosi savybės parenkamos pagal medžiojamo gyvūno tipą. Jei sportui – atsižvelgiama į tai, koks bus šūvio atstumas ir oro sąlygos. Šaulys turi žinoti, koks bus kulkos greitis, skrydžio trajektorija ir oro sąlygų poveikis. Nuo į tūtelę pilamo parako kiekio priklauso ir kulkos greitis, todėl norint išvengti šautuvo sprogimo ir jo keliamų sužalojimų būtina vadovautis parako gamintojų leidžiamuose kataloguose nurodytų normų. Pertaisydamas šovinius Kęstutis pradeda nuo mažesnių normų, šaudykloje atlieka bandomuosius šūvius ir specialiu prietaisu matuoja kulkos greitį. Taip nustato reikiamą parako normą ir kulkos įsodinimo gylį, kuris taip pat turi didelės įtakos ir šovinio taiklumui. 

Kodėl Lietuvoje tai nepopuliaru?

Atrodo, informacijos – daugiau nei pakankamai. Vis dėlto Kęstutis sako, kad gauti reikiamą kiekį informacijos lietuvių kalba labai sunku, jos tiesiog trūksta. Negana to, Lietuvoje jaučiamas ir gamybai reikalingos įrangos bei šovinio komponentų trūkumas – didžiąją dalį tenka siųstis iš užsienio. Tik su leidimu ginklui parduodamus komponentus – kapsules ir paraką – galima įsigyti Vilniuje, tačiau Lietuvoje tėra keletas parduotuvių, siūlančių šias prekes.

– Užsienyje šovinių pertaisymu užsiima daugybė žmonių, ten tokie dalykai populiarūs. Ne tik Europoje, bet ir Rusijoje, Kanadoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose šovinių pertaisymu užsiima kone kiekvienas medžiotojas, jau nekalbant apie sportininkus. Deja, pas mus ir komponentų kainos perpus didesnės, ir įstatymai nelabai palankūs. Dideli reikalavimai parako laikymo sąlygoms ir riboti įsigijimo kiekiai gerokai apsunkina šį procesą, – apie iškylančius sunkumus kalbėjo vyras.

Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka

Šaudyklų šalyje – ne tiek jau ir daug

Šaudymo sporto mėgėjas sako, kad norintiems „pravėdinti“ galvą naujais vėjais ši sporto šaka tikrai patiks, tačiau keblumų atsiranda ir norint lavinti jai skirtus šaudymo įgūdžius.

– Užsiimti šaudymo sportu Lietuvoje nėra tinkamų sąlygų. Nėra populiarinimo, trūksta šaudyklų. Tolimajam šaudymui reikalingi atstumai siekia nuo 500 metrų ir toliau, Lietuvoje, be kariškių naudojamų šaudyklų, turime tik vieną šaudyklą, kurios atstumas siekia kilometrą. Didžiojoje daugumoje šaudyklų atstumai tesiekia 100 metrų. Aišku, galima treniruotis ir iš tokio atstumo šaudant į mažus, 3 centimetrų taikinius. Toks taikinys, stovintis už 100 metrų, prilygsta 30 centimetrų taikiniui, stovinčiam už kilometro. Vis dėlto tik realiame atstume galima apskaičiuoti vėjo, kitas oro bei reljefo sąlygas. Taigi tai nėra tas pats. Gal todėl pas mus toks sportas ir nėra labai populiarus – juk ir negali būti kitaip, kai nėra tam sąlygų, – mintimis dalijosi Kęstutis.

Lavindamas tolimojo šaudymo įgūdžius tauragiškis važiuoja į vidutinio nuotolio 660 metrų ilgio šaudyklą už Šiaulių. Nors tauragiškiams ši šaudykla yra arčiausiai, kelionė ir treniruotės užtrunka ir visą dieną. 

Džiugina rengiamų varžybų gausa

Kęstutis džiaugiasi, kad nors tinkamų šaudyklų šalyje ir nedaug, susiburti užsiimantys šaudymo sportu kviečiami gana dažnai. Į Širvintų rajone „Baltic Long Range“ šaudykloje organizuojamas tolimojo šaudymo varžybas dažniausiai galima nuvykti bent kartą per mėnesį. Varžybose yra keletas disciplinų – vienose šaudoma į popierinius taikinius, kitose – į metalinius gongus. O ir šaudymo padėtys įvairios: šaudoma ne tik gulint, bet ir stovint ant judančios platformos, atsiklaupus ar atsirėmus į įvairius daiktus – padangą, dviratį, kopėčias ar panašiai. 

– Kartą pabandžius šis sportas užkabina, įtraukia ir nepaleidžia. Smagu, kai žinai, kad gali pataikyti į už kilometro esantį taikinį. O čia neužtenka vien tik taiklios akies. Reikia ir galvą pasukti įsimenant skirtingais atstumais išdėstytų taikinių pozicijas ar skaičiuojant kulkos trajektorijas. Svarbu nežioplinėti, juk laikas labai reikšmingas – kuo greičiau atlieki užduotis, tuo daugiau papildomų taškų gauni. Tai ir sportas, ir hobis viename, – apie mėgstamą veiklą kalbėjo Kęstutis.

 

Nuotrauka
a
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ feisbuko nuotraukos
Įkelta:
prieš 8 valandas
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo žinia apie Algimanto Bajorino dovanotą eksponatą. Vyras muziejui padovanojo seną papirosų pakelį. Papirosų pakelis, rastas keičiant „Versmės“ gimnazijos grindis. Greičiausiai jis ten pateko 1938 m., kai šiukšlę numetė mokyklos statybininkas.
Nuotrauka
a
Tauragės rajono savivaldybės administracijos nuotr.
Įkelta:
prieš 1 dieną
Ir šiemet Jono Viktoro Kalvano parke tauragiškius džiugins lempučių girliandomis papuoštas šimtametis ąžuolas. „Senelis“ dar ir kalba – norint išgirsti jo balsą reikia nuskaityti specialų QR kodą.
Nuotrauka
a
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2021-11-30
Naujus mokslo metus pradėję klasėse, didžioji dalis mokyklų ir toliau tęsia ugdymą kontaktiniu būdu. Lietuvos švietimo įstaigų portalo „tamo.lt“ atlikta statistika rodo, kad sugrįžimas į klases paskatino geresnį žinių įsisavinimą, augo visų pagrindinių mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkiai.
Nuotrauka
a
skaitymometai.lnb.lt nuotr.
Įkelta:
2021-11-29
Nuo šiandien, lapkričio 29 d., kiekvienas Lietuvos naujagimis gaus lauknešėlį, kuris padės žengti pirmuosius skaitymo patirties žingsnius. Tarptautine patirtimi paremtas ankstyvojo skaitymo projektas „Knygų startas“, praėjusiais metais išbandytas Vilniaus apskrityje, tampa nacionalinis ir yra pirmas ir vienintelis tokio masto ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas Lietuvoje.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-11-29
Ketvirtadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje svečiavosi žinomas aktorius, TV laidų vedėjas, piligrimas Juozas Gaižauskas ir aktorė Emilija Latėnaitė. Susitikimo metu pristatyta antroji J. Gaižausko knyga „Tigras, glostantis pėdas“ ir atlikta dalis koncertinės programos „Šaltinių duo“, kurią aktoriai pristato įvairiuose Lietuvos miestuose.
Nuotrauka
petras
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-11-28
Ne vienam tauragiškiui socialiniame feisbuko tinkle turbūt yra tekę išvysti tauragiškio Petro Vaičaičio darytų miesto vaizdų arba dronu nufilmuotų vaizdo įrašų. Vyro pomėgis fotografuoti pasitarnauja ir „Tauragės žinioms“ – ne viena Petro Vaičaičio nuotrauka papuošė ir laikraščio feisbuko paskyrą, iliustravo straipsnį. Kuklus vyras mėgsta fotografuoti gamtos ir urbanistinius vaizdus, nemėgsta portretų – sako dėl gero kadro nenorintis trikdyti kito asmens, gi kiekvienas turi teisę būti nepastebėtas. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad vyras nemėgsta žmonių – kelerius metus Petras savanoriauja maltiečių organozacijoje ir į namus veža seneliams maistą.
Nuotrauka
paukst
Mažonų bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2021-11-27
Šie žavūs kalėdiniai žaisliukai – tai bendras Mažonų bendruomenės, Mažonų bibliotekos ir Vaikų dienos centro „Po stogu“ kūrybos vaisius. 10 iš vilnos nuveltų paukštelių jau „išskrido“ į Lietuvos prezidentūrą. Jie puoš kalėdinę Prezidentūros eglutę.
Nuotrauka
a
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-11-26
Jungtinėse Amerikos Valstijose išpopuliarėjusi „juodojo penktadienio“ diena jau prigijo ir Lietuvoje – nors oficialiai šiemet ji minima lapkričio 26 d., didžiules akcijas ir nuolaidas mūsų šalies prekybininkai gyventojams siūlo jau nuo mėnesio vidurio. Tiesa, smagių išpardavimų nuotaiką gali sugadinti internetiniai sukčiai, kurie šiomis dienomis dar įnirtingiau medžioja potencialias aukas. Bankas „Luminor“ palijasi patarimais, kaip atpažinti sukčius.
Nuotrauka
a
Tauragės Literatų Klubas Žingsniai feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2021-11-24
Sniego paklode užklotas antradienis poetiškiau pasibaigti ir negalėjo. Lapkričio 23-osios vakarą minėdami veiklos 25-uosius metus literatų klubo „Žingsniai“ nariai Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje pristatė savo parodą. Klubo narių prisiminimai, įdainuotos poezijos skambesiai bei džiugūs sveikinimai nepaliko abejonių, jog Tauragė – rašytojų kraštas.   
Nuotrauka
a
. Tauragės šeimos gerovės centro feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2021-11-22
VšĮ „Saugi pradžia“ jau dvyliktus metus vykdo socialinį projektą „Kalėdinės vaikų svajonės“. Tai projektas, kurio metu vaikai iš globos namų, vaikų dienos centrų, piešia tapo, siuva, klijuoja ir kitaip dekoruoja atvirukus. Tauragės šeimos gerovės centras taip pat dalyvauja šiame projekte.
Nuotrauka
a
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2021-11-22
Lietuvoje startavo pagalbos programa vaikams ir jaunuoliams, kurių elgesys ryškiai skiriasi nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų, yra socialiai nepriimtinas. Šiuo metu pagalba teikiama Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų gyventojams. Pagalba teikiama terapijos forma ir yra orientuota į visą šeimą, kitus jaunam žmogui artimus žmones 
Nuotrauka
a
Luko Dailidės asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-21
Šakių rajone gyvenantis 19-metis Lukas Dailidė savo sodyboje ne tik augina bites, bet ir arbūzus, o kai lieka laisvo laiko – gamina obuolių sūrį, kurį vėliau parduoda. Jį perkantys tauragiškiai stebisi, kaip vaikinui pavyksta išgauti tokį gardų skonį. Tauragės apskritį savo sugebėjimais garsinantis jaunasis bitininkas pasakojo nebaigęs mokyklos, tačiau sprendimas mesti mokslus buvo vienas geriausių, kuriuos jis galėjo priimti.
Nuotrauka
a
„Ryšiai su visuomene“ nuotrauka
Įkelta:
2021-11-18
Apie 15 proc. nėštumų nesibaigia gimdymu. Tai teorinis skaičius, nes Lietuvos statistikos duomenimis 2020 m. gimdė 24 396 moterys, o 5 570 nėštumų nutrūko dėl įvairių priežasčių. Vadinasi, 2020 m. nutrūko beveik kas penktas nėštumas – apie 18,98 proc. Beveik pusė iš 5 570 nutrūkusių nėštumų buvo nutraukti moters noru. Trečiadienį vykusioje konferencijoje medikai, teisininkai ir kitų sričių ekspertai, mokslininkai bei visuomeninių organizacijų atstovai apžvelgė probleminius pagalbos moteriai, esančiai krizinio nėštumo situacijoje, aspektus, aptarė kompleksinės pagalbos ir prevencijos paslaugų teikimą užtikrinančios sistemos poreikį ir pristatė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires.Krizinis nėštumas – pirmiausiai žmonių santykių problema.
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-11-16
Kartais kūdikiai į šį pasaulį ateina anksčiau nei suplanuota. Neišnešiotukams reikia besąlygiškos medikų ir tėvelių pagalbos – jie būna maži ir bejėgiai, bet jų noras gyventi didelis. Atkreipiant dėmesį į šiuo mažylius, lapkričio 17-ąją minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Šią dieną pastatai daugiau nei 60 šalių yra apšviečiami purpurine spalva, kuri simbolizuoja viltį. Viltis ir tikėjimas yra tai, ko gimusiems naujagimiams ir jų tėveliams taip reikia. Neišnešioti naujagimiai yra kūdikiai, kurie gimsta 22–37 savaičių. Kuo mažesnio svorio gimsta naujagimis, tuo daugiau pagalbos jam reikia. Pasaulyje vienas iš 10 kūdikių gimsta per anksti, Lietuvoje – 6 iš 1000. Minint šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neišnešiotų kūdikių daugėjimo problemą, priešlaikinio gimdymo priežastis ir pavojus. „Tauragės žinioms“ pavyko pakalbinti dvi mamas, kurios teko likimo išbandymas – kovoti už savo vaikų gyvybes.
Nuotrauka
k
Carito nuotrauka
Įkelta:
2021-11-15
Esant sudėtingai situacijai šalyje bei stebint išaugusius pagalbos reikalingų žmonių skaičius „Carito“ kasmetinė pagalbos vieni kitiems iniciatyva „Gerumas mus vienija“ šiemet startavo dviem savaitėmis anksčiau. Iniciatyvos organizatoriai tikisi, kad nepaisant įtemptos padėties mūsų šalyje – žmonės norės dalintis ir aukos pagalbai vargstantiems, o tą šiemet bus galima padaryti keliais būdais. Vienas jų – įsigyti „Carito“​​​​​​​ žvakelę.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2021-11-15
Tauragės krašto muziejaus feisbuko paskyroje dėkojama lankytojui, kuris muziejui padovanojo seną Požerūnų pradinės mokyklos iškabą. Iškaba ant mokyklos pastato kabėjo dar Antrojo pasaulinio karo metu.
Nuotrauka
šeima
Įvaizdinė nuotrauka
Įkelta:
2021-11-10
Vaikus lepinti malonu, ypač, kai už tai sugrįžta tyra mažylio ar santūri paauglio šypsena. Tačiau reikia žinoti, kad per daug ,,persaldintos“ meilės gali pridaryti sunkiai pataisomos žalos vaiko elgesio ir asmenybės formavimui.  Apie tai kalbamės su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologe Jūrate Marcinkevičiene. 
Nuotrauka
k
G. Šiupario/lrytas nuotr.
Įkelta:
2021-11-09
Pasikeitusi mityba, sumažėjęs saulės šviesos kiekis ir vis dažniau užklumpantis nerimas – visa ši rudeninė puokštė atneša dažnesnius peršalimus ir lėtinių ligų paūmėjimą. Slengių „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Ieva Rainienė sako, jog daugeliui šių negalavimų galima užkirsti kelią, kol pacientas dar net nepajuto pirmųjų simptomų – tereikia kartą per metus atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus.
Nuotrauka
k
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-11-09
Apie sužalotus, į gyvenvietes ar miestus užklydusius laukinius gyvūnus galima pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai, medžioklės plotų naudotojams, skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui telefonu (8 5) 273 2995, – praneša Tauragės rajono savivaldybė.
Nuotrauka
k
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-11-08
Šaltuoju metų laiku organizmui tenka kovoti su aplink siaučiančiomis ligomis. „Eurovaistinės“ vaistininkai primena, kad šiuo metu labai svarbu skirti dėmesio savo imuninei sistemai ir to verčiau neatidėlioti, o paversti savo kasdienybės dalimi.
Nuotrauka
Freepik nuotrauka
Įkelta:
2021-11-07
​​​​​​​Į Lietuvą atvykęs užsienietis išties galėtų nustebti tokiais mums įprastais ir neatsiejamais desertais kaip skruzdėlynas, šakotis, žagarėliai ar Kuršėnų vyniotinis. Taip ir mūsų šalies gyventojams dar gali atvipti žandikaulis pasižvalgius į kitų valstybių etnines virtuves. Tad lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai siūlo leistis nustebinamiems, užmesti akį į pasaulio desertų lentynas ir gal net pasisemti idėjų savo virtuvei.
Nuotrauka
_Paveikslėlis iš Pexels.jpg
Įkelta:
2021-11-06
Įkvėpimą žadinę savo ryškia spalva jie dažnai vaizduoti senovės italų paveiksluose, o ypatingą šių vaisių skonį bei aromatą vertinę monarchai skirdavo delikatesui išskirtinę vietą ant savo stalų. Tokia turtinga yra svarainių istorija, skaičiuojanti jau daugiau nei 4 tūkst. metų. Šie vaisiai plačiai panaudojami ir lietuvių virtuvėse – verdant uogienes, kepant pyragus ar gaminant košes. Tačiau lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto ekspertai sako: yra ir originalesnių šio delikateso kulinarinių idėjų. Pastarąsias jie ir kviečia išbandyti.
Nuotrauka
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-11-05
​​​​​​​Automobilių orientacinis žaidimas „Šturmas“ plečiasi ir šiemet vyksta jau 15-oje Lietuvos miestų, tarp jų ir Tauragėje. Organizatorių teigimu, kasmet jį išbando apie 15 tūkst. lietuvių. Tai puiki proga paįvairinti tamsius rudens vakarus, o pandemijos metu tai viena iš nedaugelio pramogų, kurias galima patirti saugiai.
Nuotrauka
a
Įvaizdinė nuotrauka
Įkelta:
2021-11-05
Maloniau leisti laiką namuose, kurie yra švarūs ir tvarkingi. Sakoma, kad tai veikia net mūsų emocinę būseną bei nuotaiką. Todėl kuriant namų viziją ir planuojant interjero sprendimus, itin svarbu numatyti kiekvienam daiktui savo vietą – neapkrauta erdvė atrodo kur kas tvarkingiau. Interjero dizainerė Dovilė Sakevičė dalijasi patarimais, kaip planuoti namų erdves, kuriose būtų kuo mažiau chaoso, o prekybos tinklo „Senukai“ atstovė atskleidžia, kaip klientai suskubo atsinaujinti savo būstus šį sezoną.