Skutimosi peiliukai – bene dažniausiai naudojama nepageidaujamų plaukelių šalinimo priemonė. Tiesa, šis greitas depiliacijos būdas ne visada suteikia laukiamą lygios odos rezultatą – po skutimosi ją beria, atsiranda žaizdelių ar pūlinukų. Kokios klaidos dažniausiai lemia tokį nepageidaujamą efektą?
„Nors odos sudirgimų priežastys po skutimo gali būti įvairios, visgi kaip dažniausią išskirčiau neteisingą peiliuko naudojimą – jis naudojamas net atšipęs, o vienkartiniai peiliukai naudojami daug kartų. Labai dažnai į vaistinę kreipiasi žmonės, kuriems atsiranda pūlingi bėrimai dėl įaugusių plaukelių po depiliacijos. Kreipiasi ir vyrai, kuriuos kamuoja odos jautrumas ar sudirgimai, atsiradę kasdien skutant veidą“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.
Vienkartinis – tik vienam kartui
Pagrindinė taisyklė, siekiant apsisaugoti nuo odos pažeidimų – naudoti švarius ir aštrius peiliukus. Dažniausiai nepageidaujami reiškiniai (bėrimas, įaugę plaukeliai, odos sudirginimas, pūliuojantys spuogai) atsiranda, kai pakartotinai naudojamas skutimosi peiliukas, kurio ašmenys yra atšipę – tuomet stipriau spaudžiamas peiliukas sudirgina odą, ar pasidengę apnašomis – negyvos odos ląstelių ir plaukų likučiais.
„Pastebiu, kad žmonės ignoruoja užrašą ant pakuotės, nurodantį, kiek kartų juos galima naudoti. Jei gamintojo nurodyta, kad tai vienkartiniai skutimosi peiliukai, tai juos ir naudoti reikėtų vieną kartą – jie greičiau atšimpa ir kelia odos sudirgimų riziką. Daugkartiniai peiliukai taip pat naudotini ne amžinai – ne daugiau 5-7 kartų, o po kiekvieno panaudojimo juos reikia gerai nuplauti po tekančiu vandeniu, palikti džiūti, o po to uždengti dangteliu, jei toks yra, kad ašmenys nerūdytų ir būtų švarūs“, – komentuoja vaistininkė.
Kai kurie peiliukai gaminami su odą drėkinančiomis ir slydimą gerinančiomis juostelėmis, kurios irgi gali tapti odos sudirgimų priežastimi jautriems arba alergiškiems žmonėms.
Pasak R. Janulytės, nors šios juostelės iš tiesų palengvina skutimąsi, tačiau jų sudėtyje paprastai būna ir galinčių pakenkti medžiagų. Pagrindinė – polietileno glikolis (PEG), kuris yra naftos produktas, plačiai naudojamas grožio ir kosmetikos pramonėje kaip tirpiklis, minkštiklis ar drėgmę surišanti sudėtinė dalis. Nors pats jis nėra kenksmingas, tačiau jį gaminant išsiskiria etileno oksidas ir 1,4- etileno dioksidas, kurie turi kancerogeninių savybių (sukelia vėžinius susirgimus), tai jei galutinis produktas (PEG) nėra pilnai išvalytas, šios medžiagos gali būti randamos ir ant apsauginių skutimosi peiliukų juostelių.
Naudojantis skutimosi peiliukais, kurių apsauginių juostelių sudėtyje yra sojos produktų, stipri alerginė reakcija (bėrimas, paraudimas, niežulys) gali kilti žmonėms, alergiškiems sojos baltymams. Jei peiliukų apsauginių juostelių sudėtyje yra aliuminio druskų, jos gali „prikibti“ prie odos porų, jas užkimšti ir sutrikdyti prakaito liaukų veiklą, todėl skutantis tokiais peiliukais gali dažniau įaugti plaukeliai, formuotis pūliniai.
Kada peiliukai netinka?
Pasak vaistininkės, norint peiliukais sėkmingai pašalinti plaukelius, svarbu žinoti kelis dalykus. Pirmiausia – prieš skutant odą reikia sudrėkinti šiltu vandeniu arba skustis iš karto po dušo, tuomet plaukeliai būna suminkštėję ir juos lengviau pašalinti. Taip pat rekomenduojama naudoti specialias putas, kurios suminkština tiek plaukelius, tiek odą, palengvina skutimąsi ir apsaugo nuo odos sudirginimo. Skutant svarbu peiliuko nespausti ir vengti tą pačią vietą skusti kelis kartus. Jei nepavyksta pašalinti plaukų vienu judesiu – tai ženklas, kad laikas keisti peiliuką. Po skutimosi būtinai reikia naudoti odą drėkinančias priemones.
„Taip pat svarbu nepamiršti, kad skustis nereikėtų netrukus po ar prieš pat įvairias procedūras – kūno šveitimo, deginimosi saulėje ar soliariume, lazerinio gydymo. Tai daryti reikėtų praėjus ar likus bent 10-12 val. iki procedūrų, kad oda būtų kuo mažiau dirginama“, – pataria ji.
R. Janulytės teigimu, nėra vieno idealaus būdo pašalinti plaukus – ar juos skusti, ar šalinti vašku, ar lazeriu, priklauso nuo individualių poreikių ir plaukuotumo. Jei plaukuotumas didelis, plaukai ypač stori ir greitai augantys, tuomet peiliukai nelabai tiks. Geriau rinktis depiliacijos metodus, kuomet kartu pašalinamas ir plauko svogūnėlis – depiliaciją vašku ar lazeriu. Jei kūno plaukai nėra tamsūs, kieti ir greitai augantys, tuomet puikiai tinka ir peiliukai, tik tokių silpnesnių plaukelių vaistininkė nepataria skusti kasdien, nes kasdienis skutimas stipriai dirgina odą, didėja tikimybė, kad plaukai įaugs ir formuosis pūliniai.
Apie alternatyvius depiliacijos būdus turėtų pasvarstyti tie žmonės, kuriuos po skutimosi peiliukais dažnai beria ar labai įauginėja plaukai.
Kaip padėti jau suerzintai odai?
Odos sudirgimas po skutimosi dažniausiai pasireiškia deginimo pojūčiu, skausmu, paraudimu, taip pat nemalonu odą liesti, dėvėti aptemtus rūbus. Tokiose situacijose padeda šaltas kompresas ar specialios priemonės po depiliacijos su alavijų ekstraktu, migdolų aliejumi, kokosų aliejumi, kurios minkština, drėkina ir ramina odą.
Jei atsiranda bėrimas, niežulys, pūliniai, susiformavę įaugus plaukeliams, ar skutantis odą ji įpjaunama, tuomet galima naudoti kremus ir tepalus su dekspantenoliu – jie ne tik ramina sudirgintą odą, bet ir padeda greičiau sugyti įpjovimams. Pasak R. Janulytės, arbatmedžių eterinis aliejus praverčia tada, kai po depiliacijos atsiranda spuogelių – jis veikia antiseptiškai, džiovina spuogelius ir apsaugo nuo naujų atsiradimo.
„Jei bėrimas, niežulys ar raudonis labai stiprus, galima trumpą laiką naudoti nereceptinius vaistus su gliukokortikoidais (hidrokortizonu), kurie malšina odos uždegiminę ir alerginę reakciją. Tačiau jais galima tepti tik nedidelius, iki pusės delno dydžio plotus, naudojant juos reikia vengti ir ultravioletinių spindulių – negalima degintis nei saulėje, nei soliariume“, – tikina ji.
Pūlinukus „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pataria tepti ir salicilo rūgšties spiritu, kuris džiovina ir dezinfekuoja, tinka ir Višnevskio ar ichtiolo tepalai. Pašnekovė pabrėžia, jog jokiais būdais negalima tokių pūlinių krapštyti, spausti ar mėginti pradurti, ką žmonės dažnai daro, nes rizikuojama užkrėsti gilesnius odos sluoksnius ir „užsidirbti“ ilgai negyjančias žaizdas.
