Tauragiškių grybautojų šeimos delikatesas – skėtinė žvynabudė
Internete yra skelbimų, kad superkamos raudonųjų musmirių kepurėlės
Praūžę lietūs labiausiai nudžiugino grybavimo mėgėjus – jie skuba į miškus pagrybauti, maloniai pasivaikščioti ir pailsėti gamtoje. Vieni džiaugiasi puikiai atpažįstamais, nors ne tokiais populiariais laimikiais, kiti gi rizikuoja į pintinę įsidėti ir menkiau pažįstamų grybų ir pasigaminti išskirtinių delikatesų. Nors internete galima rasti skelbimų apie superkamas musmires, vis dėlto vertėtų prisiminti, kad neštis namo patartina ne visus grybus – kai kuriems jų geriau likti miške.
Tauragiškių virtuvėje – delikatesai
Kas rudenį miško gėrybių beieškanti tauragiškių Daivos ir Edgaro šeima su džiaugsmu laukia grybų sezono – šio kepurėle pasipuošusio gardėsio skonis šeimos virtuvėje itin mėgstamas. Visgi yra grybų, kurie verčiau ir liktų miške, tad nepatyrusiems grybautojams Edgaras pataria rinkti baravykus bei voveraites – jie lengvai atpažįstami ir sunkiai supainiojami su nuodingais.
Tiesa, grybautojų šeima pasakoja, kad eidami į mišką kartais užsinori paįvairinti parsinešamo kibirėlio turinį. Pastaruosius keletą metų šeima renka ir skėtines žvynabudes. Jų vertėtų nesupainioti su kitais šios rūšies, tačiau nuodingais grybais – smailiažvynėmis žvynabudėmis.
– Apie skėtinę žvynabudę pirmą kartą perskaičiau žurnale. Pasirodė tikras delikatesas, vėliau su vyru grybaudami radome ir patys. Pirmąsyk paragavus skonis prilygo vištienai, o kepant pamirkytą kiaušinio plakiny iki šiol atrodo, jog valgytume kiaušinienę, – įspūdžiais dalijosi Daiva.
Šeima sako, kad skėtinę žvynabudę jiems lengva atskirti nuo nuodingosios smailiažvynės žvynabudės ne tik dėl jų išvaizdos, bet ir dėl specifinio nuodingųjų žvynabudžių kvapo, primenančio riešutus. Skėtinių žvynabudžių Tauragėje randama išties nemažai, jų ypač gausu pamiškėse, ten, kur nešienauta žolė. Ruošdami skėtines žvynabudes šeimos nariai nuvalo nesukirmijusio grybo kepurėlės žvynelius, supjausto gabalėliais ir pabarstę druska kepa svieste, o kartais – ir kiaušinio plakinyje.
Su baravykais – niekad neapsiriksi
Maloni rudeniška tradicija tampa išties puikia proga susiburti visai šeimai – laikas gamtoje virsta ne tik edukacine veikla, bet ir žaidimu. Apie tai pasakoja tauragiškė Renata.
– Nuo mažens mėgdavau grybauti, o Tauragės miškai man kelia didžiulių sentimentų. Dabar eidama į mišką vienoje rankoje nešuosi pintinę, o į kitą isikabinęs žygiuoja ir sūnus. Taip mudviejų komanda varžosi su drauge einančiu tėčiu – žiūrime, kas suras daugiau baravykų. Ypač šiemet jų labai daug, o ir septynmetis sūnus juos jau atpažįsta, tad džiaugiamės laimėdami šį grybų karą. Galbūt ir mažasis užaugęs tęs tradiciją, – su šypsena pasakojo tauragiškė.
Superka nuodingus grybus
Visgi yra grybautojų, kurie ne tik patys renka nuodingus grybus, bet ir... skatina juos rinkti kitus. Pasižvalgius internete galima rasti perkančiųjų raudonųjų musmirių kepurėles skelbimų. Už šviežiai rinktų musmirių kepurėlių kilogramą siūlomi 3 eurai, o už džiovintų kepurėlių kilogramą – 100 eurų. Skelbimo autoriai šių nuodingų grybų kepurėles superka visoje Lietuvoje ir teigia, jog versli, progos užsidirbti nepraleidžianti tauta skelbimams abejinga nelieka – skambučių sulaukiama kasdien. Miškingo Tauragės rajono gyventojai – ne išimtis.
Skelbimo autoriai pasakoja, kad šių vengtinų grybų panaudojimas itin platus liaudies medicinoje. Tikima, kad raudonosios musmirės pasižymi įvairiomis gydomosiomis savybėmis. Jos tinkamos sąnarių, odos, skrandžio ligoms gydyti ar jų simptomams slopinti. Tikima, kad jomis galima gydyti ir vėžinius susirgimus.
– Kitų šalių mokslininkai atrado galimybes gydyti įvairius psichikos ligų sutrikimus veikliosiomis medžiagomis, randamomis musmirėse, todėl šios rūšies grybas tampa žaliava ir gydomųjų preparatų gamybai, – „Tauragės žinioms“ pasakojo skelbimo autoriai.
Vis dėlto į klausimą, kuriems iš šių ar kitų, galbūt dar neišvardytų tikslų patys supirkėjai naudoja nuodinguosius grybus, jie neatsakė.
Dėl ko dažniausiai kreipiamasi į gydytojus?
Tauragės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus duomenimis, prasidėjus grybų sezonui daugiausia nusiskundimų sulaukiama tada, kai grybautojai iš miško parsineša ne tik grybų, bet ir erkių. Norint apsisaugoti nuo jų pirmiausia patariama dėvėti į mišką tinkamus rūbus, nepamiršti galvos apdangalo. Sugrįžus rekomenduojama gerai apsižiūrėti nuogą kūną ir išsimaudyti – erkės labiausiai mėgsta prakaituotas kūno vietas.
Gydytojai sulaukia pacientų, kurie kreipiasi ir dėl virškinimo trakto sutrikimų, sukeliamų persivalgymo. Persivalgius grybų dažniausiai pasireiškia pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, viduriavimas, pakyla temperatūra, juntamas pilvo skausmas ar sunkumas skrandyje. Persivalgius grybų simptomai prasideda po 1–2 valandų, o apsinuodijus nevalgomais grybais – net ir po kelių parų, tada pacientai gali patirti ir haliucinacijų. Norint išvengti šių negalavimų rekomenduojama rinkti tik gerai pažįstamus grybus, nevalgyti jų vakare bei nemaišyti šio sunkiai virškinamo maisto su alkoholiu. Jei pavalgius pasireiškia minėtieji simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Laukiant pagalbos iš specialistų patariama gerti daug vandens ir mėginti sukelti vėmimą.
Tauragiškių grybautojų šeimos delikatesas – skėtinė žvynabudė
Internete yra skelbimų, kad superkamos raudonųjų musmirių kepurėlės
