Vasara – puikus laikas keliaujantiems pažinti savo krašto apylinkes arba nuvykti į atokesnius šalies kampelius. Mėgstantys laisvu laiku pažinti neatrastas vietas gali aptikti ir paslėptų lobių – jiems rasti kartais užtenka ir... dviračio! Apie visame pasaulyje žinomą „lobių“ paieškų žaidimą pasakoja ir tauragiškiai.
Visame pasaulyje išpopuliarėjęs žaidimas „Geocaching“ („geo“ – geografija, „cache“ – slėptuvė) įtraukia vis daugiau tauragiškių. Žaidimo principas atrodo visai nesudėtingas – rasti ir slėpti lobius. Tiesa, lobis šiuo atveju – ne aukso prikrautos skrynios, o į pasirenkamą talpą (konteinerį) įdėtas tam tikras daiktas ir popierėlis, ant kurio „lobį“ radusieji galėtų pasirašyti. Paslėpto lobio koordinatės yra fiksuojamos žaidimo „Geocaching“ programėlės žemėlapyje, o juo naudodamiesi žaidimo dalyviai lengviau randa ieškomą lobį. Žaidime galioja svarbi taisyklė – lobyje paslėptą daiktą galima ir pasisavinti, svarbiausia – vietoje paimto daikto įdėti kitą ir savo apsilankymą įamžinti tam skirtame lapelyje.
Atranda nematytų vietų
Jau pusmetį lobių paieškomis besidominti tauragiškė Renata stebisi, kiek daug Lietuvoje neatrastų vietų: piliakalnių, apžvalgos bokštų, atodangų, alėjų, tiltų, vandens telkinių. Neregėto grožio vietas moteris su šeima aplanko žaisdama „Geocaching“ žaidimą. Sunkiausia Renatai buvo rasti Kėdainiuose, apleistoje biochemijos gamykloje, paslėptą lobį.
– Jau ketinome nuleisti rankas ir programėlėje žymėti „not found“, bet..., – atsiminimais dalinosi moteris. – Prireikė daug pastangų dideliame ir jau nebenaudojamame gamyklos pastate surasti „lobiautojų“ įrengtą slėptuvę.
Tiesa, slepiantieji lobius dažnai slėptuves parenka neatsitiktinai, jų tikslas – paskatinti „lobiautojus“ aplankyti dėmesio vertas vietas.
Lobiuose – suvenyrai iš svetur
Žaidimo taisyklės kartais pakiša koją patiems lobių ieškotojams. Kalbinta tauragiškė Renata teigė iš anksto pasirūpinanti daiktais, kuriuos paliks rasto lobio vietoje – dažniausiai tai būna kolekcinės monetos, kurias anksčiau pati moteris ir rinkdavo, ar kareivėliai iš asmeninės sūnaus kolekcijos – juos ypač dažnai ji palieka ieškodama slėptuvių miške.
– Sykį lobio viduje radome raktų pakabuką iš Prancūzijos. Vyras labai jo norėjo, bet tuo metu nebuvome su savimi pasiėmę nieko, ką galėtume įdėti vietoj paimto pakabuko. Grįžti iki mašinos, o tada atgal iki lobio buvo jau per vėlu – lauke temo, o slėptuvė glūdėjo giliai miške, – sakė Renata.
Vis dėlto didžiulių lobių į slėptuvę ir neįdėsi – dažniausiai talpyklos yra labai mažos.
Įsitraukia ir mažieji
Lietuvoje tokių lobių jau paslėpta per 6 tūkstančius, o Tauragėje jų išslapstyta nedaug – 18. Visgi ieškoti mieste paslėptų lobių nereikia daug laiko, todėl į šią veiklą galima įtraukti ir mažuosius. Dalindamasi paieškų istorijomis Renata pasakojo, kad vyrui dirbant į šį žaidimą ji leidžiasi su septynmete dukra – tada moteris ieško mieste išslapstytų lobių, o norėdama keliauti kiek toliau, išvyką suplanuoja jau iš vakaro ir vyksta kartu su vyru, vaikais, kartais prisijungia ir sūnaus rankinio trenerė.
Paslėptų lobių mažieji tauragiškiai ne tik ieško, bet juos ir slepia! Kitą mėnesį 13-ąjį gimtadienį švęsiantis Aivijus sako, kad iš 18 Tauragėje paslėptų lobių net 7 yra paslėpęs pats. Berniukas slėptuvių ieško ir pats jas kuria važinėdamas dviračiu, todėl kol kas žaidžia tik Tauragės miesto teritorijoje.
– Žaidamas šį žaidimą toliausiai už Tauragės ribų esu nuvažiavęs beveik 7 kilometrus. Nėra tiek daug, bet dėl lobių važiuočiau ir toliau! – ryžtingai sakė berniukas.
Kartais į pagalbą pasitelkiami ir tėvai – jie Aivijui padėjo išgręžti skylę sugalvotoje naujo lobio slėptuvėje – akmenyje. Šis lobis – itin akylą akį turintiems „lobiautojams“, mat išgręžtos skylės skersmuo prilygsta pieštuko skersmeniui. Tokia slėptuvė – ne vienintelė originali idėja: sykį berniukas lobį paslėpė tūbelėje, kurios ertmę „lobiautojams“ teko pripildyti vandeniu – tik tokiu atveju slėptuvės dugne paslėptas daiktas iškyla į paviršių. Klausiate, iš kur gauti vandens? Tai ne problema! Slėptuvę iki smulkiausių detalių apgalvojęs Aivijus šalia lobio padėjo ir stiklainį, kuriuo atvykėliai iš netoliese esančio šaltinio gali pasisemti vandens, o juo pripildę tūbelę – išsiaiškinti, kas paslėpta viduje. Idėjų slėptuvėms berniukas sako randantis jutubo internetiniame puslapyje, o tada jas įgyvendinantis realybėje.
Tauragėje – „lobiautojai“ iš visos šalies
Ne tik tauragiškiai keliauja po Lietuvą ieškoti lobių, bet ir „lobiautojai“ iš visos Lietuvos ir net Latvijos atvyksta į Tauragę. Pernai mieste buvo organizuotas renginys „Vėliavos šilkas plazda vėjyje“, skirtas Vasario 16-osios šventei. Vienas renginio organizatorių Rimvydas Povilaitis šiai gražiai iniciatyvai surengti į partnerius pasitelkė Tauragės krašto muziejų „Santaka“, o tuo pat metu mieste vyko ir 2-asis Lietuvos „Geocaching“ čempionatas. Į šį atvyko patys aktyviausi Lietuvos „lobiautojai“ ir svečiai iš Latvijos. Čempionato nugalėtojai buvo išrinkti chronometro pagalba, o komandos po 4 dalyvius turėjo aplankyti net 24 lankytinas miesto vietas ir atsakę į klausimus skubėti finišo link. Čempionato maršrute – ir Tauragės miesto lankytinos vietos: Švč. Trejybės bažnyčia, paminklas Kęstučio apygardos partizanams, miesto fontanas, skulptūra „Tauras“, Tauragės pilis ir kiti. Paklaustas, kodėl renginiams organizuoti buvo pasirinkta Tauragė, Rimvydas teigė, kad tai gerai jam pažįstamas ir puikus miestas, kuriame anksčiau gyveno, o vyro antroji pusė čia dirba jau daugelį metų.
Žaidimas tampa prasminga veikla
Vyras džiaugiasi ne tik organizuojamais renginiais, bet ir savo jau padėtais lobiais, kurie skatina ne tik atrasti naujas vietas, bet ir ugdyti patriotiškumą.
– Lobius slepiu dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, suradęs įdomią lankytiną vietą ne tik aš pats ja pasidžiaugiu, bet per kuriamus lobius apie ją pranešu ir kitiems geokolegoms, tokiu būdu kviesdamas jas aplankyti. Įdomu tai, kad pirmieji mano lobiai yra padėti Pagramančio regioniniame parke ir kai kuriems jau po 10 metų. Didesnę jų dalį vis dar galima surasti ir šiandien. Esu ir daugelio lobių ciklų įkūrėjas, nors, žinoma, juose galiausiai įdedamas daugelio žmonių darbas. Pats brangiausias kūrinys man – tai projekto „Aplink Lietuvą“ sudėtinė dalis „Prologas“. Tai vadinamo „geo art“ tipo lobių realizacija Karšuvos girioje (Jurbarko r.). Lobiai išdėstyti taip, kad sudarytų Lietuvos kontūrą, tik sumažintą daug daug kartų. Jame – 100 lobių. Jį galima apeiti per 2–3 dienas ir surasti minėtą skaičių lobių. Kas įveikia šį lobių ciklą, visada lieka dvasiškai pakylėtas. Juk aš tai padariau! Man smagu pajausti jų džiugesį. O tai labai svarbu. Taip žaidimas tampa kažkuo daugiau, – apie mėgstamą veiklą kalbėjo Rimvydas Povilaitis.
Vyro teigimu, „lobiaujant“ į žmogaus gyvenimą „ateina“ kelionės, naujų vietų atradimas, fizinis aktyvumas, o svarbiausia šio pomėgio dalis – socializacija. Telefonų knygoje per daugelį metų daugėjant kontaktų iš įvairių „lobiautojų“ susibūrimų, „darbo kolegos“ pamažu virsta artimesniais draugais.
