Linos Buchlickajos-Lauciuvienės nuotraukos
Tokiu pastatu tikrai galima vadinti Tauragės geležinkelio stotį, pastatytą tarpukariu – 1927 m., ir jei ne Tauragės džiazo festivalis (arba dar vienas kitas, bet labai retas kultūrinis renginys), mes arba daugelis mūsų šito autentiško išlikusio pastato ir neprisimintume. Juk jau greitai bus trisdešimt metų, kai Tauragėje nudundėjo paskutinis keleivinis traukinys... Ieškodami vis naujų erdvių, festivalio organizatoriai, tiksliau organizatorius, Valdas Latoža štai jau kelintą kartą organizuoja koncertus geležinkelio stotyje, bet kaip jis pats sako, tai daryti darosi ne taip jau ir lengva: reikia ilgai derinti su Vilniumi, Lietuvos geležinkeliais ir pan. O šiaip šis statinys stovi tuščias ir jokia kita veikla jame nevyksta. Tiesa, lyg ir žmonės dar nuo senų laikų gyvena, yra butai keli.
Bet apie džiazą kalbėkime...
Kaip ketvirtadienio, liepos 15-osios, koncerto geležinkelio stotyje Tauragėje pradžioje sakė jo vedėjas Laimonas Rimkus, džiazui šiemet išbandyti tenka daug – arba pila lietus, arba svilina saulė... Kai pagalvoji, anokie čia išbandymai, nes ir pats džiazas yra toks: nenuspėjamas, neprognozuojamas, audringas, karštas, emocingas, gaivališkas kaip pati gamta.
Trečiasis šiųmetinio festivalio koncertas buvo suplanuotas prieš savaitę Tauragės kultūros rūmų kieme, bet pliaupė lietus ir perkusininkas Gintautas Gascevičius (Ginc) turėjo susirinkti savo žaislus, tai yra būgnus ir kitas įmantrybes – šluotas, lėkštes, elktroninę perkusiją, metronomus, „taziką“ ir „rendelį“, susirankioti pupeles, dildę, smičius ir t.t. Taip taip – visi šie daiktai buvo virtę muzikos instrumentais ir senoji geležinkelio stotis prisipildė tokių garsų, kurie jai iš atminties buvo išblukę ar visai negirdėti. Gal ir gerai, kad šis koncertas buvo perkeltas į stotį – čia jis labai tiko.
Nežinau ar kitiems, bet man klausantis perkusininko improvizacijų mušamaisiais, atrodė, kad šiuos visus garsus stotis buvo sukaupusi ir dabar jie išsiveržė į laisvę vėl: dundėjo traukinio ratai, džeržgė geležis, ūkčiojo traukiniai, bildėjo kraunami kroviniai, pilamas žvyras, cypė netepti vagonų ratai, virė stoties garsų kakafonija, pilnutėlis gyvenimas, kilo dulkės ir lakstė šluotražiai nuo nežmoniško ritmo ir šėlsmo. Tokia buvo ketvirtadienio koncerto pirmoji dalis. Vienas unikaliausių šiuo metu Lietuvoje perkusininkas, būgnininkas, kompozitorius ir neįtikėtinų audioperformansų kūrėjas Gintautas Gascevičius Ginc (taip save vadina atlikėjas) pristatė savo solinės karjeros kūrinių „Trilogiją“, skirtą Erdvei, Vietai ir Viduj.
Antroji dalis – intelektualus tėvo ir sūnaus pokalbis
Turbūt žinomiausias Lietuvoje saksafonininkas Petras Vyšniauskas savo instrumentinį duetą su sūnumi trimitininku Dominyku vadina pokalbiais. Prisimenu pernykštį (o gal užpernykštį) Vyšniauskų koncertą Lauksargių bažnyčioje, kuris paliko didelį įspūdi, tai nekantriai laukiau šiųmetinio. Ir ką gi, viltys pasiteisino. Matyt ir ne man vienam. Po audringo perkusininko modernaus muzikinio performanso tėvo ir sūnaus muzikinis pokalbis buvo ypatingai intelektualus, melodingas ir muzikalus, vietomis net romantiškas. Aukščiausios prabos saksafonininkas tėvas ir trimitininkas sūnus savo muzikiniais pasažais, virtuoziškais melodijų vingiais, nuostabia instrumentų valdymo technika vertė žavėtis ir gėrėtis. Manyčiau, kad ir nelabai džiazą mėgstantieji, būtų tikrai mielai klausę tokios muzikos.
Kalbant apie abu atlikėjus, verta paminėti ir jų pasiekimus muzikoje, nes tuomet labiau imsime vertinti tai, ką turime Lietuvoje ir tai ką mes matome ir girdime Tauragėje. Petras Vyšniauskas turbūt daugiausiai titulų pelnęs Lietuvos saksafonininkas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, Nacionaline premija, 2005 metais pripažintas Nacionaline vertybe, 2011 m. apdovanotas festivalio „Vilnius Jazz“ prizu už nuopelnus Lietuvos džiazui, įvertintas trimis dešimtimis mūsų šalies ir tarptautinių apdovanojimų.
Tėvo pėdomis seka Petro sūnus – universalus trimitininkas Dominykas, dalyvavęs daugelyje festivalių ir surengęs koncertų Europoje, Kanadoje, bei JAV, koncertavęs su įvairiais ansambliais ir atlikėjais, mokslus baigęs Amsterdame, stažavęsis ir kitur.
Nuostabu, kad Tauragės džiazo dienos suteikia unikalią galimybę paklausyti džiazuojančių ir improvizuojančių ivairaus stiliaus, įvairių žanrų atliekamos muzikos.
7-asis Tauragės džiazo festivalis ima pagreitį. Sekite reklamą ir lankykitės nepakartojamuose koncertuose. Koncertai nemokami. Kur daugiau gali rasti tokias galimybes?
Nuotraukų albumas čia: https://www.facebook.com/taurageszinios.lt/photos/pcb.6093258507381599/…
