„Aš sau pasidariau darbo vietą, susikūriau ją, kad galėčiau grįžti“, – atvirai ir be užuolankų apie savo prieš penketą metų pradėtą verslą Lietuvoje ir grįžimą iš Norvegijos sako Robertas Liorančas. Šiandien Tauragėje ir Klaipėdoje vyras turi išskirtinės mėsos parduotuves, organizuoja grilio vakarėlius ir sako turintis daug užsakymų, nors, kaip teigia, verslo pradžia toli gražu lengva jam nebuvusi. „Jau norėjau užkalti langus“, – prisipažįsta jis.
„Jūs atvažiavote į Tauragės miestą ir į „Mėsos tašką“. O žinote, kodėl „Mėsos taškas“? Todėl, kad miestas kadaise čia turėjo šimtus mėsos taškų, o pagal seną tarybinę logiką tų taškų buvo daug, kur buvo galima nusipirkti išneštos mėsos, tai mes pirmieji padarėme legalų tašką, kur galima ateiti ir nesislėpti“, – tik pasitikęs mus Tauragėje prie parduotuvės sako Robertas.
Įėjus į parduotuvėlę, joje sukinėjasi keletas klientų, čia galima rasti tiek mėsos produktų, tiek visko, kaip sako pats šeimininkas, kas su ja susiję – alyvuogių, įvairiausių padažų bei gero vyno.
„Mūsų (pardavimo-red.) kiekiai nėra dideli, bet mes viską darome savomis rankomis, kiekvienas gabalėlis yra ruoštas mūsų pačių, 90 proc. receptų, marinatų, yra mano sugalvoti ir išjausti“, – pristato Robertas. Lauke prisėdus jis pasakoja dar vieną parduotuvėlę su kolega turintis Klaipėdoje, o čia, Tauragėje, parduotuvė jau greit švęs savo 5-erių metų gimtadienį.
„Kol dar nebuvo Klaipėdos (parduotuvės-red.), aš turėjau begalę žmonių čia specialiai atvykstančių iš Klaipėdos įsigyti įdomesnio produkto“, – sako jis ir aiškina, kad jo produkcija kitokia ir jis visada galintis paaiškinti, iš kur jo parduodama mėsa atkeliavo, kaip gyvūnas buvo užaugintas.
„Ji, ne tik lietuviška. Šiai dienai iš lietuviškos mėsos turime sauso brandinimo jautienos, dar fantastišką jautieną importuojame iš Urugvajaus. Įsivežame didžiuliais kiekiais ir parduodame į didmeną“, – sako jis.
Bendrai, kaip teigia, į verslą vyras nėrė visai netikėtai, o prieš tai kuris laikas gyveno Norvegijoje, kur dirbo vienoje naftos kompanijų.
„Buvo mano žmonos gimtadienis, tada Vilniuje atsidarė „STEAK SUPPLY“ parduotuvė, tai buvo pirmoji rimtos mėsos parduotuvė Lietuvoje. Aš šios mėsos nupirkau savo šeimos šventei. <...>
<...> ji buvo labai gera ir sumaniau, kad reikia kažką daryti. Tada Tauragėje parduotuvę atsidarinėjau dar būdamas Norvegijoje. Darbus susiplanavau taip, kad dvi savaites dirbau Norvegijoje, dvi – Tauragėje“, – apie verslo pradžią pasakoja jis.
„Aš sau pasidariau darbo vietą, susikūriau, kad galėčiau grįžti“, – priduria vyras. Pirmieji metai, kaip teigė, buvo labai sunkūs. Po metų, jam grįžus į Lietuvą, situacija nesikeitė. „Mano vizija buvo tokia, kad tikėjausi, jog per pirmus metus pradėsiu užsidirbti ir gyventi iš parduotuvėlės, bet taip nebuvo. Gavau mokytis prisiderinti prie įvairių klientų poreikių“, – sako jis. Trečiaisiais veiklos metais, kaip teigia Robertas, jam buvo minčių ir užkalti parduotuvės langus ir išvykti dirbti atgal į Norvegiją, tačiau įvyko lūžis. „Tada atsisėdau ir pagalvojau, kad negaliu taip pasielgti, kad tai yra pradžia, kad žmonės dar ne tiek vargsta ir reikia kažką daryti“, – pasakoja jis. „Staiga atsirado žmonių, atsirado pasitikėjimas ir savo jėgomis, ir tikėjimas manimi“, – atsimena Robertas ir sako dabar turintis daugybę užsakymų ir vėl esantis lūžio taške, tik šįkart, gerąja prasme, nes reikia plėsti verslą, mat jis atsakingas ne tik už dvi parduotuves, tačiau ir už maisto ruošimą privačiose šventėse bei mėsos tiekimą restoranams. Šiandien jo klientai, kaip sako, yra tapę jo draugais. „Jie važiuoja mėsos ne kaip į parduotuvę, bet pas Robertą. Aš neturiu didelio srauto, bet atsirinkau tam tikrą grupę žmonių. Pas mane produkcija yra brangesnė“, – atvirai sako jis ir tikina, kad jo klientai – vidutines ir didesnes pajamas gaunantys žmonės. Robertas pasakoja, kad be jo šiandien Tauragėje darbuojasi dar trys samdomi darbuotojai, o Klaipėdoje – dar penki. Tiesa, plėstis į Vilnių jis sako kol kas neplanuojantis, mat ten visko – labai daug, o ir reikia spėti su besikeičiančiomis madomis. „Vilniuje dažniausiai žmonės apsiperka ten, kur jiems pakeliui namo, todėl Vilnius mums kol kas nėra įdomi vieta, kol mes negalėsim padaryti „boom“. Kai mes būsime tam subrendę tam, tada ateisime į Vilnių“, – svarsto Robertas. Artimiausi jo planai – išplėsti gamybą didmenai, t.y. mėsos tiekimą restoranams. „Galbūt netgi kitoms mažoms parduotuvėlėms“, – užsimena verslininkas.
