Straipsnio rengėjų nuotrauka
Vaiko teisių specialistai dažnai susiduria su atvejais, kai vaikui ar visai šeimai yra reikalinga ilgalaikė psichologo pagalba. Pastebima, kad Lietuvoje itin trūksta specializuotų psichologo paslaugų, kurios būtų nukreiptos į konkrečios problemos sprendimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius sako, kad mūsų šalyje būtina steigti pagalbos centrus besiskiriančioms šeimoms. Taip pat reikia didinti specializuotų psichologo paslaugų prieinamumą sunkaus elgesio, priklausomybių, valgymo sutrikimų ir kitų problemų turintiems nepilnamečiams. Tuo turėtų rūpintis savivaldybės.
Siekiant užkirsti kelią vaiko teisių pažeidimams, taip pat labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp vaiko teisių gynėjų ir su vaikais bei jų šeimomis dirbančių psichologų. Tai aptarta vykusiame nuotoliniame Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Lietuvos psichologų sąjungos susitikime.
Trūksta į konkrečią problemą nukreiptų psichologo paslaugų
Vaiko teisių specialistai dažnai susiduria su į krizę patekusiomis šeimomis, kuriose auga vaikai. Kai, įvertinus vaiko situaciją, nustatoma, kad šeima susiduria su sunkumais ir be pagalbos negali susidoroti su iššūkiais, šeimai yra siūloma reikiama pagalba – sveikatos, švietimo ar socialinės paslaugos. Jų teikimu rūpinasi savivaldybės. Jei reikia, jos šeimoms taip pat organizuoja ir psichologo pagalbą.
Vilniaus miesto vaiko teisių skyriaus vedėjo G. Batulevičiaus teigimu, dažnai susiduriama su atvejais, kai suteikta psichologo pagalba būna mažai veiksminga, nes ji būna tik bendro pobūdžio, o ne specializuota, nukreipta konkrečiai problemai spręsti.
„Kai mes matome, jog šeimai ar vaikui reikalinga psichologinė pagalba, nukreipiame pas psichologus. Tuomet pagalba yra suteikiama, tačiau dažniausiai ji būna palaikomojo pobūdžio. Tai yra, ji nebūna tiksliai orientuota į konkrečios problemos, kurią išsprendus vaikas galėtų saugiai augti, sprendimą. Labai trūksta specializuotų psichologinių paslaugų, pavyzdžiui, vaikams, turintiems valgymo sutrikimų, priklausomybių, delinkventinio elgesio paaugliams“, – sako G. Batulevičius.
Pasitaiko netgi taip, kad besipykstanti pora į savo santykių aiškinimąsi įtraukia psichologą ir šis atsisako klientų. Keičiami psichologai, o vaikas praranda pasitikėjimą ne tik tėvais, psichologais bet ir visais suaugusiaisiais. Psichologo pagalba vaikui tampa dar viena traumine patirtimi.
Pasak jo, Vilniuje veikia specializuotą psichologinę pagalbą vaikams teikianti įstaiga – Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras. Panašiu principu esą reikėtų steigti daugiau specializuotų centrų arba pirkti specializuotas psichologų paslaugas rinkoje. Tuo turi pasirūpinti savivaldybės: „Reikia specializuotų psichologinių paslaugų, taikliai nukreiptų į pagalbą susidūrus su konkrečia problema, tai problemai spręsti, ją įveikti“.
Būtini pagalbos centrai besiskiriančioms šeimoms
G. Batulevičiaus teigimu, labai dažnai vaiko teisės yra pažeidžiamos per tėvų skyrybų procesą ir po jo. Vaiko teisių gynėjai su šia problema susiduria dažnai. Pasak pašnekovo, Lietuvoje nėra pagalbos centrų besiskiriančios šeimoms, kuriuose būtų teikiamos specializuotos psichologų paslaugos būtent skyrybų problemą išgyvenančioms šeimoms.
„Labai dažnai besiskiriantys tėvai stipriai konfliktuoja, liejasi emocijos, vyksta kautynės dėl turto, dėl bendravimo su vaiku. Dažnai vaikas tampa keršto įrankiu sąskaitoms suvesti. Įveltas į rietenas, vaikas neretai patiria lojalumo konfliktą, jis yra nuteikiamas prieš kurį nors iš tėvų. Santykiui atkurti būtinai reikalinga psichologo pagalba.
Pasitaiko netgi taip, kad besipykstanti pora į savo santykių aiškinimąsi įtraukia psichologą ir šis atsisako klientų. Keičiami psichologai, o vaikas praranda pasitikėjimą ne tik tėvais, psichologais bet ir visais suaugusiaisiais. Psichologo pagalba vaikui tampa dar viena traumine patirtimi“, – pabrėžia G. Batulevičius.
Pasak jo, reikėtų sekti vakarų šalių pavyzdžiu ir kurti specializuotus centrus, kuriuose būtų teikiama visa reikalinga pagalba besiskiriančioms ir po skyrybų nesutariančioms šeimoms.
„Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje yra specialūs centrai, kuriuose teikiamos reikalingos paslaugos besiskiriančioms ar po skyrybų nesutariančioms poroms, kurios turi vaikų. Tų centrų patalpose, neutralioje aplinkoje, esant reikalui stebint specialistams, vyksta vaikų susitikimai su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Pavyzdžiui per vienas duris įeina mama su vaiku, per kitas tėtis, vaikas perduodamas specialistams, kurie jį nuveda susitikti su tėčiu. Tėvai nesusitinka, vaikas nepatiria jų susikirtimo, neįveliamas į konfliktą. Centre dirbantys psichologai pataria tėvams bendravimo su vaiku klausimais, padeda įveikti sunkumus“, – pasakoja G. Batulevičius.
Vaiko teisių gynėjai kviečia psichologus glaudžiau bendradarbiauti
Siekiant kuo skubiau ištiesti pagalbos ranką kenčiantiems, bėdoje esantiems vaikams, laiku užkirsti kelią galimiems vaiko teisių pažeidimams, labai svarbu, kad su vaikais dirbantys specialistai, pastebėję problemų turintį vaiką, apie tai kuo skubiau praneštų vaiko teisių gynėjams. Ši žinia buvo akcentuota Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nuotoliniame susitikime su Lietuvos psichologų sąjungos nariais.
„Mums, vaiko teisių gynėjams, labai svarbu iš visų su vaikais dirbančių specialistų, taip pat ir iš psichologų, kuo anksčiau gauti informaciją apie kenčiantį, problemų turintį vaiką. Ugdymo įstaigų psichologai, pedagogai, klasės auklėtojai yra arčiausiai vaiko, jie su vaikais praleidžia daugiausiai laiko ir gali pirmieji pastebėti, kad vaikas turi problemų. Labai svarbu nedelsti ir turima informacija ar tiesiog įtarimais pasidalinti su mumis, vaiko teisių gynėjais. Taip galima būtų užkirsti kelią rimtiems vaiko teisių pažeidimams pačioje jų užuomazgoje“, – pabrėžė G. Batulevičius.
Lietuvos psichologų sąjungos nariai atsiliepė į vaiko teisių gynėjų kvietimą glaudžiau bendradarbiauti. Kovo mėnesį vyks kitas vaiko teisių gynėjų ir psichologų susitikimas.
