Kultūra

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Rita Petrauskaitė bei Mindaugas Rojus kartu su styginių kvartetu dovanoja šventinį koncertą. 

Ketvirtadienio vakare B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje su tauragiškiais susitiko kraštietis, kino bei teatro aktorius, rašytojas, televizijos laidų vedėjas, piligrimas Juozas Gaižauskas, pristatęs naują savo knygą, „Antarktidos indėnai“. Vakaras buvo tarsi literatūrinė, piligriminė ir muzikinė kelionė.

Ar žinojote, kad Lauksargiai turi daugiau istorinių atvirukų nei Tauragė? Ar kada kilo klausimas, kodėl ten buvo įsigalėjusi vokiška valdžia? Kodėl net tada, kai kraštas priklausė Lietuvai, lietuvybei ten grėsė pavojus? Kokius pasus pirmosios Lietuvos Respublikos laikais turėjo vietiniai? Ką ten kartkartėmis veikė... prancūzai? Koks buvo sovietinio pokario naujakurių gyvenimas? Pasak muziejininkų, į šiuos ir kitus klausimus turėtų atsakyti Dariaus Kiniulio knyga „Lauksargiai. Mažosios Lietuvos dalis“.

Lapkričio 15 d. (trečiadienį), 18 val., Tauragės kultūros centre Bisous de France! Tokie jau prancūzai, sutinkantys šiltai, įkvepiančiai ir išraiškingomis muzikos bei spalvų natomis. Prancūzų meno kūrėjai savo darbais ir šimtmečius menančiu palikimu stulbina pasaulį, o lietuvių menininkai iki šiol iš jų semiasi subtiliausio kūrybinio pajautimo. 

Jau trečius metus tauragiškiai turi galimybę apsilankyti Tauragės knygų mugėje, kuri vyksta Tauragės kultūros centre ir B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. Bibliotekoje pristatyta ir Renatos Karvelis poezijos knyga „mOterOs“.

Pirmąjį lapkričio šeštadienį Širvintų miestelį į smagų liaudiškų šokių sūkurį įsuko konkursinis sambūris „Iš aplinkui“. Dėl nugalėtojų vardo ir pagrindinių konkurso prizų varžėsi dvidešimt du šokių kolektyvai, o žiūrovai gėrėjosi puikių pasirodymų ir džiugių emocijų kupinu reginiu. Šiame konkursiniame sambūryje Tauragės kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Spietlius“ pelnė artistiškiausios šokėjų grupės vardą.

Pirmadienio vakarą tauragiškiai turėjo galimybę išvysti aktorių Vitalijos Mockevičiūtės ir Neringos Varnelytės kūrybinį duetą (teatras „Labas“ ). Kūrėjos į Tauragę atvežė spektaklį „Apie vėles, žemėj klajojančias“, kuris publikai atveria lietuviškų siaubo pasakų pasaulį. 

Tauragės apskrities policijos įvykių suvestinę papildė eismo įvykis bei pranešimas dėl sugadinto taromato.

Vilniuje gyvenantys tauragiškiai visada laukia susitikimų su kraštiečiais, o tokius susitikimus jau daug metų organizuoja Tauragės liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė. Ir pastarasis susitikimas buvo laukiamas, smagus ir prasmingas. Ir, kaip režisierei įprasta, – kitoks nei praėjusieji. „Mylim vieni kitus, palaikom, gerbiam, todėl tiek metų ir susitinkam, ir laukiam, kada vėl...“ – apibendrindama susitikimą sako G. Urmonaitė.

Antradienį Tauragės pašto kiemelyje 16 val. vyko „Pašto karietos“ monumento atidengimo ceremonija, skirta 180 metų pašto sukakčiai paminėti.

Penktadienį naujose patalpose duris lankytojams atvėrė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Augusto Vymerio filialas. Prieš tai biblioteka buvo įsikūrusi Aerodromo gatvėje esančioje „Aušros“ progimnazijoje.

Ketvirtadienio vakarą Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Skaitymai ant laiptų“. Dalyvavo jaunosios kartos prozininkė, scenaristė, literatūrinių performansų atlikėja Lina Simutytė ir Jaunųjų filologų konkursų, Jaunojo jotvingio premijos laureatas, poetas bei Lietuvos rašytojų sąjungos narys Nerijus Cibulskas. Informacija dalijasi B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka.

Rugsėjo 28 d. sukanka 35-eri metai, kai 1988 m. Tauragėje įsikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šios istorinės organizacijos gimimo vieta – biblioteka – tapusi savotišku sąjūdiečių štabu. Čia vyko susirinkimai, diskusijos, čia gyventojai siuntė laiškus su klausimais ir siūlymais, čia buvo rajono sąjūdiečių leidžiamo laikraščio „Mūsų žinios“ būstinė. Į biblioteką buvo pristatoma visa sąjūdžio spauda, rūpinamasi leidinių platinimu.

Į rudenėjančią Tauragę vėl sugrįžta žydų istorijos ir kultūros dienos „Štetlas Tauragėje“. Per įvairiausias veiklas siekiama atskleisti žydų kultūros įvairovę, turtingumą, jos regioninį savitumą ir svarbą vietos bendruomenei. Šiais metais jos dedikuojamos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-iui.

Rugsėjo 16-17 dienomis vyksta Skaudvilės miesto šventė, pritraukianti visus entuziastus – čia savo vietą atranda kiekvienas: ir mažas, ir didelis. Dvi dienas iš eilės vyksta linksminančios pramogos, praturtinančios ekskursijos, pristatomi įvairūs projektai – architektūriniai ir meniniai.

Tauragės bendruomenių namuose – unikali galimybė prisiliesti prie olimpinės Lietuvos istorijos. Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) nariai rugsėjo 14 dieną, 16 val., organizuoja švietėjišką renginį, kuriame susitiks ir bendraus tiek su mokiniais, tiek su sportui neabejingais gyventojais.

Paskutinį kartą, prieš 16 metų minint Tauragės 500 metų gimtadienį, Jūros upės saloje įvykęs koncertas šiemet, Lietuvos kultūros sostinės metais, vėl sugrįžta į tą pačią vietą. Unikalioje Jūros upės vietoje įsikurs atvira, 10 metrų skersmens scena. Prožektorių ir Jūros upės ošimo apsuptoje scenoje suskambės du įsimintini muzikiniai koncertai, kuriuos dovanoja tarptautiniai – Tauragės muzikos ir Džiazo festivaliai.  

Trepų kaimo bendruomenė organizuoja jau tradicine tapusią vasaros šventę „Šakomis į dangų, šaknimis į žemę“. Rugpjūčio 19-ąją 15-ąjį gimtadienį švenčiančios bendruomenės svečius pasitiks puiki nuotaika ir dar puikesnė muzika.

Jei žiūrėjote Netflix serialą „Oranžinė – tai nauja juoda“ (Orange Is The New Black), animacinį filmą šeimai „Batuotas katinas Pūkis: paskutinis noras“ (Puss in Boots: The Last Wish), girdėjote ir Moreno muziką. Savo originaliu džiazo, bliuzo, 1960-ųjų roko ir soulo skambesiu atlikėja pakerėjo klausytojus nuo Lotynų Amerikos iki Europos. Jos paklausyti galite ir išvažiuojamajame Tauragės džiazo festivalio koncerte Panemunės pilyje ketvirtadienį, rugpjūčio 10-ąją. 

Eugenijų Kavaliauską galima drąsiai vadinti vienu geriausiu visų laikų Tauragės fotografu. Pirmiausiai jis gilinasi į fotografuojamą temą, kaupia žinias, o tik po to imasi fotoaparato. Tokia kūrybos filosofija Eugenijui leidžia laimėti pasaulinius apdovanojimus.  Jo fotografijos užburiančios, bet dar labiau pakeri charizmatiški gyvi pasakojimai apie fotografuojamus gamtos objektus. Jo galima klausytis valandų valandas.