Per poetinį performansą „Gyvi pamatai“ tauragiškiai atsidūrė „bažnyčioje“
Įkelta:
2024-09-24
Nuotrauka
renata
Nuotraukos autorius:
Mindaugo Černecko nuotraukos
Aprašymas

Renatos Karvelis poetinis performansas –  „Gyvi pamatai“

,
Nuotrauka
renata
,
Nuotrauka
renata
,
Nuotrauka
renata
,
Nuotrauka
renata

Politinėje istorijoje visada dominuoja nugalėtojų pasakojimas, bet kultūrinėje atmintyje tebeskamba visų balsai. Šią naratyvų problematiką porą metų Tauragėje analizavo poetė ir muziejininkė RENATA KARVELIS-Jančiauskienė. Pernai pasitelkdama šiuolaikinio meno priemones paribio miesto tapatybę ji tyrinėjo bendrakūroje „Aš tave myliu“. Ryškiai geltonas dvylikos metrų ilgio tentas ištisus metus kabojo Bažnyčių gatvėje, keturiomis kalbomis kviesdamas ant jo parašyti apie meilę, tikintis, kad šis universalus jausmas susies skirtingus žmones iš skirtingų epochų.

Didžiule motyvacija pratęsti dialogą su Tauragės žydais R. Karvelis tapo rastas užrašas, kuriame hebrajų kalba palikuonys sveikinosi su miestu. Šįmet rugsėjo 5 d. bendrakūros tekstai tapo poetinio performanso „Gyvi pamatai“ pagrindu ir Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos stadione atgimė didžioji žydų sinagoga. Gyvi ir kvėpuojantys pastato „pamatai“ egzistavo lygiai vieną valandą.

Stadione stovėjo sinagogos

Mokyklos stadione, kur iki II pasaulinio karo stovėjo didžioji ir mažoji žydų sinagogos, iš baltais kombinezonais aprengtų žmonių kūnų buvo suformuoti „gyvi pamatai“. Dalyviai sugulė ant žemės maždaug ties ta vieta, kur seniau stovėjo pastatas. R. Karvelis iš anksto jų paprašė atsinešti du šviesos šaltinius, kuriais „gyvi pamatai“ turėjo apsišviesti. Pašnibždomis kaip maldą dalyviai buvo paprašyti kartoti: „Aš tave myliu, אני אוהב אותך, Ich liebe dich, Я тебя люблю,“ – tai nuorodos į daugiatautį kraštą, kuriuo Tauragė ilgus metus buvo.

Nuotrauka
renata

Dalyvaujamasis performansas truko apie valandą – tol, kol penki skaitovai perskaitė visą surinktą poeziją nuo bendrakūros „Aš tave myliu“ tento. Apie 100 įvairiausių tekstų, nuo eilėraščių iki trumpų užrašų. Tarp dalyvių buvo gitaristė, kuri performanso metu improvizavo ir sukūrė muzikinį foną. Likus paskutinėms minutėms ėmė temti, tada „Gyvi pamatai“ tamsoje pradėjo švytėti. Kai kur lempelių mirgėjimas priminė širdies dūžius, ypatingai tai matosi video medžiagoje iš drono. Tada poezija ir gitara, ir visuotinės maldos maniera dalyvių sakomi sakiniai tamsoje pradėjo skambėti kitaip.

Kaip religinių apeigų metu performanse atsirado netgi sakralumo akimirkų. Buvo sakančių, kad pasijuto atsidūrę „bažnyčioje“. Poetas ir visuomenininkas, Eugenijus Šaltis, feisbuko komentaruose po visko rašė: „Padarė ma(n) įspūdį. Net sugraudino kažkiek. Labai gerai, kad ieškoma naujų formų, ir ieško žmonės, suvokiantys, kaip tai daryti. Šis performansas tikrai buvo ne dėl performanso, o turėjo gana gilų turinį ir originalią idėją“.

Poetas Tomas Norkaitis, atėjęs pažiūrėti performanso, sunkiai įžodino savo patirtis. Tauragiškis minėjo, kad aštuonis metus ėjo į šią mokyklą, bet nė karto nebuvo girdėjęs, kad čia, palyginus neseniai, stovėjo sinagogos. Šis istorinis faktas poetą glumino. Vis tik jis pabrėžė keistumo ir nerealumo jausmus, kuriuos sukėlė poetinis performansas „Gyvi pamatai“. „Aš nebuvau pasiruošęs būti bažnyčioje,“ – sakė poetas.

Nuotrauka
renata

Sudėtingi politiniai kontekstai

Menotyrininkė dr. Lina Michelkevičė kitą dieną LRT žurnalistei Vestai Vitkutei apibendrinant šį performansą kalbėjo, kad „Jisai nurodo į mūsų visos Lietuvos istoriją ir konkrečiai į Tauragės istoriją, į tą, galbūt, nemalonią, nejaukią praeitį, į holokaustą. Kadangi iš gyvų žmonių kūnų buvo sudaromi gyvi pamatai, kadangi kūrinys yra gyvas, judrus, nenuspėjamas, ne statiškas kaip paveikslas, jis gali labiau paveikti žiūrovą, priversti jį kitaip pažiūrėti į istoriją arba į politinę situaciją.“

Nors kūrybinis sumanymas gimė 2023 metų rudenį, realizuotas jis buvo tik po metų. Per tą laiką gerokai pakito tikrovė. Prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas. Rusijos Ukrainoje pradėtas karas tęsiasi nuo 2022 metų žiemos. 2024 metų vasarą Valstybės gynimo taryba pritarė, kad būtų kuriami du nauji nedideli poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose.

Menotyrininkė atkreipė dėmesį, kad dalyvaujamųjų performansų poveikis žiūrovams yra labai individualus, todėl sunku jį įvertinti. Tai priklauso nuo žiūrovo ligtolinių patirčių: vieni domisi menu, kiti nesidomi, vieni gyvena Lietuvoje, kiti atvyko, vieni gimė seniai ir kažką patyrė patys, kiti yra jauni, todėl savo patirčių neturi.

Matymo perspektyvos, kurias atvėrė performansas

Baltais kostiumais apsirengusių dalyvių gebėjimas suvokti performanso aplinką buvo gana ribotas. „Aš kaip performanso „šeimininkė“ kartu su likusiais dalyviais performansą tik girdėjome, todėl jį suvokėme gana individualiai. Susidarė jausmas, kad kaip individas ištirpsti ir panyri į abstrakciją. Atrodė, kad dalyviai ilgainiui patyrė meditacines būsenas ir atsijungė nuo realybės. Budriausi išliko skaitytojai ir gitaristė, gavę kitokias performanso instrukcijas. Performansas taip pat buvo ir pasirodymas, turinys ir vaizdas čia vis tiek liko svarbus. Ribotai erdvę suvokė ir stebėtojai, atsidūrę „sinagogos“ viduje ir galėję dairytis, judėti, įeiti ir išeiti. Sustabdytuose video medžiagos kadruose matosi, „ką matė vėlės iš dangaus“, – sakė autorė.

Nuotrauka
renata

Jaunasis menininkas iš Šilalės, Tautvydas Dominykas Jonaitis, performanso dalyvis, gavęs užduotį skaityti poeziją, po poros dienų video klipe vaikinas analizavo savo patirtis. Jis sakė, kad tai buvo įdomus reiškinys: „Kai matai suburtą žmonių komandą, apsivilkusią baltais kostiumais, kuri tam tikrą valandą atkuria sinagogos tikrą buvimo vietą. Atrodo, kad ne tiek daug laiko praėjo, bet viskas labai pasikeitę. Vieta neatpažįstama. Suvoki, kad visi miestai turi bendrą praradimų istoriją, todėl smagu ją atgaivinti, neleisti pasimiršti, o šis meninis įvykis kaip taškas istorijoje, kuris jau neišbluks žmonių sąmonėje,“– sakė vaikinas.

Kalbant apie įvairias perspektyvas ir roles, Tautvydas identifikavo, kad vienu metu buvo „pamatu“, meno kūriniu, dalyviu ir stebėtoju: „Tarsi negyvas daiktas – pamatas, bet kai tu įsikūniji į pamatą, tarsi gyveni du skirtingus gyvenimus. Matai, kas vyksta lauko pasaulyje, kur žmonės žaidė kašį, lakstė vaikai, šunys – aplink vyko gyvenimas. Pamatai, kas dedasi viduje. Viduje buvo ramu, o lauke virė gyvenimas. Kai pamatai abu šonus ir dar žiūri į dangų, kai temsta rudenėjantis dangus, kaip pamažu ryškėja pamato šviesos, ir supranti, kad menas vienija. Buvo įdomu patirti meditacinį momentą, nes buvau kažkas kitas, nebuvau Tautvydas tuo metu.“

Pasyvus karių dalyvavimas aktyviai kūrė prasmes

Tą vakarą kalbėta apie sunaikintą pastatą ir bendruomenes, poezijos kalba – apie meilę, kuri turėtų padėti išgyventi karų siaubą. Performanso dalyviais galėjo tapti bet kuris norintis tą padaryti, nes iš anksto vyko atvira registracija. Tačiau stiprus akcentas tapo trisdešimties Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono karių dalyvavimas. „Matyti ramiai sugulusius karius, jų vienodi batai, pro baltus kostiumus šviečia kamufliažas. Visi, kas turi ką prarasti, norėtų verkti, bet tauragiškiai yra kieti, prie žmonių emocijų nerodo, lyg visas miestas būtų vieni kariai, užgrūdinti nesibaigiančio sunkumo,“ – rašė R. Karvelis. Autorė pastebėjo, kad vis tik performanso merginos drąsiau kartojo žodžius, buvo justi, kad vaikinai to varžėsi.

Poetė, šaulė, Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė, Daiva Genienė, skaičiusi poeziją, dalijosi savo patyrimais: „Visame performanse galima įžvelgti labai daug klodų: tai ir jaunystės, grožio priešprieša dūlantiems kaulams, ir paros metas tarp dienos ir nakties, ir veiksmo seka, ir performanso dalyviai kariai – juk ant kareivių kaulų pastatyta daug istorinių momentų.

Nuotrauka
renata

Beveik valandą keliomis kalbomis tariamas „aš tave myliu“ man skambėjo kaip kuždesys ar šauksmas, kaip užkalbėjimas ar pastanga įtikėti, kad viskas bus gerai, bet kartu tai buvo tarsi desperatiškas kreipimasis į tylą be „atgalinio adresato“. Tarsi laiško rašymas į frontą, tikint (bet nežinant) ar adresatas gyvas, ar laiškas bus perskaitytas. Ir vis tik, daugiakalbis dalyvių tariamas „aš tave myliu“ buvo tarsi vilties malda, tarsi išpažintinė meilė pamatų, griuvėsių fone – meilė, šimtmečiais atlaikiusi įvairius istorinius kataklizmus ir padėjusi išgyventi.

Ir malda, mantra, ir gulėjimas ant žemės – ne sėdėjimas ar stovėjimas, o įsižeminimas – buvo tarsi tam tikras savęs, savo pažeidžiamo atvėrimas. Juk „gulinčio nemuša“ – bent jau taip turėtų būti, nors teisingumas triumfuoja, deja, ne visuomet. Tačiau kiekvienas vis tiek galėjo rinktis: gulėti atviromis ar užmerktomis akimis, stebėti žvaigždes ar klausytis savo paties širdies plakimo. Tai tarsi mūsų kasdieniniai matomi ir nematomi pasirinkimai, egzistuojantys net ir tada, kai, regis, jokių pasirinkimų nėra.“

„Kaip greitai nuo miesto veido nusitrina istorija“

D. Genienė: „Nukreipdami žibintuvėlio šviesą į save performanso dalyviai turėjo ir kitą pasirinkimą – valdyti šviesos kritimo kampą. Taip, ne vienam pavargo rankos, galbūt ne vienam norėjosi tiesiog tyliai išbūti. Tai tarsi aliuzija į faktą, kad kartais masėje apsisprendžiame būti nereikšmingi, nesvarbūs, daugybės gyvenimo pasirinkimų net nepastebime, neįvertiname, bet kiekvienas iš jų sukuria didesnę, ryškesnę šviesą, pridėtinę vertę arba tamsą – tai mūsų valioje. Efemeriška riba tarp dienos ir nakties dar labiau papildė laikinumo pojūtį, nes per tą trumpą laiko atkarpą nuo 20 iki 21 valandos patyrėme jas abi.

Stadiono tvoros, regis, tarsi sienų riboženkliai skyrė ir dalino tą patį pasaulį, žmones, tą pačią istoriją ir realybę. Skirtingos dangos dar labiau papildė tą netyčiomis skirtingai susiklosčiusių likimų įspūdį, suteikė dar daugiau daugiaprasmiškumo, minties posūkių. Žmonės abipus – nors ir skirtingose tvoros pusėse – bet tas baltas švytėjimas buvo vis tiek apie tą patį.

Nuotrauka
renata

Apmąstymus gilino ir žiūrovų „uždarymas“ gyvame rate tarsi gyvojoje istorijoje, vykstančioje čia ir dabar – kai net ir pasyvieji, „apolitiškieji“, „ėję pro šalį“ buvo išprovokuoti net ir savo pasyvumu ar stabtelėjimu toje „politikoje“ dalyvauti. Norėdami peržengti gyvuosius transcendentinius pamatus – įeidami ar išeidami iš įsivaizduojamos sinagogos – jie turėjo peržengti ir kažką daugiau.

Kaip greitai nuo miesto veido nusitrina istorija, jeigu jos nedokumentuojame, apie ją nekalbame, jos nenaudojame! Koks užburiantis performanso, kaip nematerialiojo meno laikinumas – prieš akimirksnį čia BUVO KAŽKAS (žmonės, „pastatai“, idėjos) – čia vėl nieko nėra. Tik tamsoje benusitrinanti riba tarp žemės ir dangaus, tarp šiapus ir anapus sienų, tik mingantis miestas. Toks pat, bet jau kitoks.“

Tekstą parengė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė

Renginių ciklas „Trūkinėjanti atmintis“ yra festivalio „Kvadratu“ programos dalis. Festivalį organizuoja Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.

Renatos Karvelis poetinio performanso „Gyvi pamatai“ partneris Tauragės Martyno Mažvydo progimnazija. Renginys yra įtrauktas į „Europos paveldo dienų 2024“ programą.

 

Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-10-02
Kaip žinoma, Respublikiniame Skaitymo iššūkyje ir šiemet Tauragės rajono savivaldybės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius laimėjo 1-ąją vietą visoje Lietuvoje. Šia proga susitikti su Tauragės skaitytojais atvyko Skaitymo iššūkio suaugusiųjų ambasadorė, prozininkė, istorinių romanų autorė Gina Viliūnė
Nuotrauka
kodas
Įkelta:
2024-10-01
Rugsėjo 27 d. Tauragės kultūros centre buvo atidaryta akvarelės paroda „GIMTIES KODAS”. Parodos autoriai: Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis, Gitana Kaltanienė – žinomi kūrėjai, atvykę iš Šiaulių. Visi trys yra baigę Šiaulių pedagoginį tuometinį Institutą, dailės fakultetą. Dirba Šiauliuose pedagogais meno mokyklose. Jie yra Lietuvos dailininkų sąjungos nariai ir Meno kūrėjo statusą turintys menininkai. Autoriai pasirinko vizualiai tyrinėti ir kurti lietuvių kalbos tematika. Kalba – kaip vidinis savasties kodas – buvo pagrindinis inspiracijų šaltinis. Išsilieję ant popieriaus vaizdai randasi iš atminties gelmių: jie lyg nugirsti žodžiai, įsiminti posmai, nubyrėjusios frazės. Jos veda žiūrovą ten, kur susitinkama patiriant meno galią ir interpretacijas.
Nuotrauka
bareikis
Įkelta:
2024-09-12
Trečiadienį susitikti su tauragiškiais į biblioteką atvyko muzikantas ir teatralas Vidas Bareikis. Kaip sako autorius, „VB knygos“ idėja gimė prieš dvejus metus, kai po daugybės gerbėjų prašymų išleisti savo natų ir tekstų rinkinį nuspręsta tai pagaliau įgyvendinti.
Nuotrauka
bibiolteka
Įkelta:
2024-09-10
Penktadienio vakarą į Viešąją biblioteką rinkosi savo sveikatai neabejingi tauragiškiai. Čia vyko gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Bronės Juodžbalienės sveikatingumo paskaita.
Nuotrauka
turkija
Įkelta:
2024-09-06
Trečiadienio vakarą bibliotekos lankytojus kvietėme pasinaudoti išskirtine galimybe pažinti Turkijos kultūrą. Tauragėje viešinti studentė iš Turkijos sutiko papasakoti apie šiai šaliai būdingus apdarus, šokius ir tradicijas. Renginio metu vyko šios šalies tradicinių patiekalų ir gėrimų degustacija.
Nuotrauka
elena
Įkelta:
2024-08-27
Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingą, kuris buvo vienas iš svarbių žingsnių vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, organizavo  Lietuvos laisvės lyga (LLL) – pogrindinė disidentų organizacija, siekusi atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Nuotrauka
bilioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-08-26
„Baltijos kelias“ – vienas iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje. „Baltijos kelias“ – neprievartinio pasipriešinimo kelias kovoje už savo valstybių nepriklausomybę.
Nuotrauka
Prie garažų
Žanetos Maziliauskienės nuotraukos
Įkelta:
2024-08-15
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka jau trylika metų organizuoja poetų ir dainų atlikėjų vakarą „Prie garažų“. Šiemet šis projektas paskelbtas festivaliu ir įgyvendintas trijų renginių ciklas, kurį vainikavo poetinė-muzikinė programa Žalgirių mikrorajone įsikūrusiame Kartų parke. Programą, pavadintą „Tiems kurie šiandien gimė“, atliko poetas eseistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rimvydas Stankevičius, dainų autorius ir atlikėjas, poetas, gitaristas, kompozitorius, radijo laidų vedėjas, atlikėjų asociacijos AGATA Tarybos pirmininkas Domantas Razauskas bei muzikas, pučiamųjų instrumentų virtuozas, solistas, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis.
Nuotrauka
Jazz
Įkelta:
2024-08-12
Kai išgirsti žodžių darinį „kartą Amerikoj“, iškart galvoje iškyla vaizdiniai, kuriuose sukasi kažkoks juodai baltas versternas: šmėžuoja kaubojai, skamba kantri muzika salūnuose, prerijose ganosi laukiniai arkliai arba girdisi kažkokia retro muzika.
Nuotrauka
garazu
Žanetos Maziliauskienės nuotrauka
Įkelta:
2024-08-09
Trečiadienio vakarą Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka jau antrus metus organizavo poetų ir dainų atlikėjų vakaro „Prie garažų“ aidą – gyvos akustinės muzikos vakarą miesto senamiestyje įsikūrusios D‘oro picerijos terasoje. Tauragiškius šį kartą džiugino dainų autorius ir atlikėjas Lukas Pilkauskas. Svajingasis neošlagerių autorius susirinkusiems žiūrovams sukūrė ypatingą, jaukią ir atpalaiduojančią aurą.
Nuotrauka
a
Inesos Vaigauskienės nuotraukos
Įkelta:
2024-08-06
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio proga prie istorinės Lietuvos sienos šalia Lauksargių pastatytas paminklas. Šios iniciatyvos autorius – Tauragės krašto muziejaus „Santaka" direktoriaus pavaduotojas, istorikas Darius Kiniulis. Skulptūrų ansamblio autorė - dizainerė Areta Didžionienė. Projektą finansavo Tauragės rajono savivaldybė
Nuotrauka
paroda
Įkelta:
2024-08-06
Alfonsas Čepauskas, gimęs netoli Skaudvilės Tauragės rajone, š. m. rugpjūčio 7 d. 16:00 val. Tauragės kultūros centre pristato savo jubiliejinę parodą „Būties pėdsakai”. Šis kūrėjas yra nepailstantis eksperimentuoti ir begaline kūrybine energija pasižymintis grafikas, parodų, meno renginių, konkursų organizatorius. Jo kūrybos sfera išsiplėtojo plačiai ir apėmė leidinių dizainą, iliustracijų ir ekslibrisų, mažosios ir lakštinės grafikos, estampų, tapybos, asambliažo ir kitokio meno kūrimą. Skaudvilėje iš dovanotų kūrinių yra įkurta „Lietuvos istorijos ekslibrisų galerija” ir „Alfonso Čepausko dailės galerija”.
Nuotrauka
paroda
Įkelta:
2024-08-05
„Gyvųjų miestas/Mirusiųjų miestas“ – tai Roberto Wilczyńskio fotografijų projektas. Naudodamasis fotoaparato dvigubos ekspozicijos nustatymu, menininkas sujungia archyvines Varšuvos gete darytas žmonių ir vietų nuotraukas (iš Varšuvos geto muziejaus rinkinių) su dabartiniais Varšuvos vaizdais ir taip sugrąžina bei parodo dramatišką miesto istorijos laikotarpį.
Nuotrauka
kmt
Martyno Aleksos nuotraukos
Įkelta:
2024-08-02
Praėjusių metų Klaipėdos festivalio kulminacija tapęs videografinis spektaklis pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana" rugpjūčio 8 dieną 22.30 valandą publikos prašymu grįžta į senąjį elingą. Šio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklio traukai atsilaikyti nelengva, nes magišką reginį ant marių kranto sukūrė žinomas didžiulių spektaklių ir renginių lauke kūrėjas – režisierius Dalius Abaris ir jo komanda.
Nuotrauka
prie garazu
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2024-07-30
Penktadienio vakarą Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemas jau 13-ąjį kartą virto smagia poezijos ir dainų erdve. Tauragiškiai pakviesti į dainų ir poezijos vakarą, kuriame žiūrovus ir klausytojus džiugino atlikėjai Šarūnas Joneikis-Šarukas ir Mantas Joneikis (grupė „Garbanotas“), Gytis Ambrazevičius, Andrius Zalieska-Zala („Arbata“), Darius Žvirblis, poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Antanas A. Jonynas.
Nuotrauka
MENU FESTAS
Įkelta:
2024-07-24
Paskutinį liepos savaitgalį – 25–27 dienomis – Tauragė kviečia į jau tradicija tapusį menų ir muzikos festivalį „Menų Festas“. Lankytojai galės nemokamai mėgautis alternatyvios muzikos atlikėjų pasirodymais, tarp kurių – ir nauji, ir visiems puikiai pažįstami vardai. Festivalio metu bus galima susipažinti ir su kitomis meno formomis.
Nuotrauka
bijotai
Įkelta:
2024-07-24
Jei galvojate, kad prieš porą savaičių šurmuliavęs Bijotų dvaro festivalis baigėsi, jūs labai stipriai apsirinkate. Juk tai, kas smagu, reikia tęsti. Tad festivalis tęsiamas. Tik šį kartą ne pačiuose Bijotuose, o ir vėl Girdiškėje. Taip taip, festivalis savo baigiamajam renginiui kviečia į Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią. Tą pačią, kurioje rugpjūčio mėnesį sninga, tą pačią, kurios altorius dabinasi ąžuolais.
Nuotrauka
Omaha
Įkelta:
2024-07-22
Įsivaizduojate orkestrą pasivadinusį jaunaisiais liūtais? Būna ir taip. „USA-Lithuania Young Lions Jazz Orchestra“. Tokį skambų pavadinimą pasirinko dviejų žemynų, dviejų bendradarbiaujančių miestų bendras jaunimo orkestras. Šiauliai ir Omaha suvienijo savo jėgas muzikoje ir subūrė unikalų kolektyvą iš jaunų džiazo muzikantų, kurie šią vasarą pradėjo savo gastroles po Ameriką ir Europą.
Nuotrauka
Zaneta
Įkelta:
2024-07-18
Tradiciškai, paskutinį liepos penktadienį tauragiškiai kviečiami į poetų ir dainų atlikėjų vakarą „Prie garažų“. Šiemet renginys paskelbtas festivaliu ir „įgijo veidą“ – jam sukurtas logotipas. O jame – renginio sielos, Meilutės Parnarauskienės veido siluetas. Kaip sako Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Žaneta Maziliauskienė, taip norėta įamžinti mylima kolegę.
Nuotrauka
festivalis
Andriaus Pelakausko nuotrauka
Įkelta:
2024-07-17
Šių metų festivalis, kurio pagrindinė tema šiais metais yra „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“ šeštadienį, liepos 13 d. prasidėjo su Pradžios koncertu Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
bijotai
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-07-17
Ką planuojate veikti ateinantį šeštadienį? Susitikti su draugais, padrybsoti prie jūros ar padirbėti sode? Bijotų dvaro festivalio organizatoriai turi kitokį pasiūlymą: pabaigus suplanuotus darbus, su draugais ir bičiuliais ar šeima atvykti į Bijotus ir praleisti šeštadienio pavakarę Bijotų ąžuolų paunksmėje, kur vyks šeštasis Bijotų dvaro festivalis.  Nors sukaktis dar nedidelė – tik šešeri  metai, bet Bijotų dvaro festivaliui – tai jau nemažas istorijos ir gyvavimo tarpsnis. Ir tradiciškai festivalyje bus pramogų skirtingų pomėgių, muzikos, amžiaus grupių žmonėms.
Nuotrauka
Snekuciai
Įkelta:
2024-07-16
Klasika – nemiršta. Keičiasi laikai, santvarkos, kūrinių pavadinimai, bet tai, kas tikra – išlieka nežiūrint į visas aplinkybes. Ir tai, kas tinka bei patinka tūkstančiams žmonių ne viena dešimtmetį, galima jau drąsiai vadinti klasika. Tokią klasiką jau ateinantį penktadienį, liepos 19 dieną, bus galima pamatyti ir išgirsti Bijotuose. Bijotų dvaro festivalio scenoje karaliaus lietuviškas miuziklas „Šnekučiai“.