Tauragės žinios logotipas
Sadūnaitės bendražygė Sanikova: Nijolė jautė gailestingumą kiekvienam, net savo priešams

Sadūnaitės bendražygė Sanikova: Nijolė jautė gailestingumą kiekvienam, net savo priešams

Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingą, kuris buvo vienas iš svarbių žingsnių vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, organizavo Lietuvos laisvės lyga (LLL) – pogrindinė disidentų organizacija, siekusi atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Vienuolės, disidentės, atsidavusios religijos laisvės ir tikinčiųjų teisių gynėjos Nijolės Sadūnaitės gyvenimas liudijo nepalaužiamą tikėjimą, atsparumą ir tvirtą dvasią priespaudos akivaizdoje. Gera Nijolės pažįstama ir bendražygė, poetė ir publicistė, taip pat išgyvenusi sovietų valdžios represijas – kalinimą ir tremtį, Jelena Sanikova pasidalijo prisiminimais apie N. Sadūnaitę, pabrėždama, kokią didelę įtaką Nijolė darė aplinkiniams. Abi disidentes siejo ypatingas ryšys, jos buvo artimos kaip seserys, kartu dirbo leidžiant N. Sadūnaitės knygą „KGB objektyve“ rusų kalba. Daugiau apie Sadūnaitės veiklą galima sužinoti ir naujame nemokamame audioture lietuvių ir anglų kalbomis: https://dissident-tour.com/start-the-tour

Pirmasis skambutis – užgniaužus kvapą

Pasakodama apie pirmąjį skambutį Nijolei, disidentė Elena Sanikova prisimena skambinusi užgniaužusi kvapą: „Juk jos vardas man buvo legendinis.“ Tačiau, nepaisant baimės, šis pirmasis bendravimas tapo gilios ir ilgalaikės draugystės pradžia. „Tačiau nuo pirmųjų žodžių mūsų pokalbis buvo lengvas ir paprastas, tarsi būtume seniai pažįstamos. Jei paklaustumėte manęs, apie ką kalbėjomės, atsakyčiau, kad apie viską. Apie bendrus draugus ir pažįstamus, apie tuos, kurie liko kalėjime, apie bendrus pažįstamus. Ir apie Lietuvos laisvę, spėju“.

Pirmą kartą Jelena į Nijolę kreipėsi 1988 m. vasarą, ieškodama informacijos apie kitą politinį kalinį Sigitą Tamkevičių. „Anksčiau nebuvau su ja susipažinusi, bet, žinoma, daug ką apie ją žinojau ir girdėjau. Apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdį sužinojau dar mokyklos laikais, kai labai susidomėjau žmogaus teisių judėjimu SSRS. Tuo metu taip pat sužinojau apie įkalintą Nijolę Sadūnaitę“, - prisiminė Sanikova.

KGB persekiojimas, kalinimas ir tremtis

Septintajame dešimtmetyje, būdama 32 metų, Sadūnaitė jau buvo patekusi į KGB akiratį. Jos veikla, laikyta antisovietine, pavertė ją nuolatinio sekimo, persekiojimo ir teroro taikiniu. Nepaisydama to, ji tęsė slaugytojų kursus ir ryžtingai tęsė savo religinę ir aktyvistinę veiklą.

1972 m. N. Sadūnaitė tapo viena aktyviausių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų, rinko ir tikrino informaciją apie tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje ir už jos ribų, spausdino tekstus rašomąja mašinėle, platino „Kroniką“, vežė ją į Maskvą, kad būtų persiųsta į JAV. Jelena, paskatinta pažinties su Sigitu Tamkevičiumi ir jo gyvenimo sąlygomis tremtyje, taip pat pradėjo leisti biuletenį „Kalinio puslapis“. „Jį atspausdinau rašomąja mašinėle, kai tik grįžau į Maskvą, o ant viršelio užrašiau datą – 1988 m. rugsėjo 5 d., Raudonojo teroro metines, – pasakojo ji, – būtent iš šio biuletenio mes su Nijole Sadūnaite į rusų kalbą išvertėme jos knygą „KGB objektyve“.“

N. Sadūnaitės suėmimas 1974 m., spausdinant 11-ąjį „Kronikos“ numerį, tapo kankinančio jos gyvenimo tarpsnio pradžia. Dešimt mėnesių kalinta KGB Vilniuje, Nijolė atsisakė bendradarbiauti su pagrobėjais. 1975 m. birželio 17 d. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas ją nuteisė trejus metus kalėti griežtojo režimo Mordovijos moterų koncentracijos stovykloje, po to trejus metus tremties Sibire, Krasnojarsko krašto Bogučano gyvenvietėje. Ten ji toliau rašė laiškus ir pasisakė už kalinių teises, tapdama vilties ir solidarumo švyturiu.

Panašios patirtys Sibire

Panašus likimas ištiko ir Jeleną Sanikovą. Ji taip pat buvo suimta 1984 m. sausį ir nuteista vienerius metus kalėti lageryje bei ketverius metus tremties. „Mane paleido 1987 m. gruodį, kai iki bausmės atlikimo buvo likę šiek tiek daugiau nei metai“. Prisimindama savo pokalbius apie tremtyje patirtus išgyvenimus, Sanikova sako: „Daug kas buvo panašu, bet kai kuriais atžvilgiais jos patirtis buvo sunkesnė, o kai kuriais atžvilgiais – mano. Skirtumas buvo tas, kad nemaža mano kadencijos dalis buvo perestroikos laikotarpiu, todėl man netgi pavyko gauti teisę studijuoti Tomsko universitete neakivaizdiniu būdu. O Nijolės tremtis atėjo suintensyvėjusių Andropovo represijų metais. Bet sekimas, nuolatinis stebėjimas, spaudimas – viskas buvo panašu“.

Disidentų draugystė – skirtinga, bet kaip giminaičių

Sanikovos apmąstymai apie draugystę su Sadūnaite leidžia pažvelgti į vienuolės charakterį. Nepaisant skirtumų, jas siejo gili abipusė pagarba ir bendras tikslas. „Mes daug kuo skyrėmės viena nuo kitos. Ji buvo visiškai atviras žmogus, o aš, priešingai, buvau santūri, intravertiška, paslaptinga. Ji paprastai būdavo pakilios nuotaikos, linksma, o mane apimdavo prislėgtumo ir liūdesio periodai. Ji lengvai sutardavo su žmonėmis, lengvai kalbėdavo ir mažose grupelėse ir didelėms auditorijoms, o aš visada buvau drovi ir susirūpinusi. Ir vis dėlto mes sutarėme kaip giminės, artimos sielos, nuo pat pirmųjų pažinties minučių radome bendrą kalbą.“

1980 m. Nijolė grįžo į Lietuvą, buvo toliau nuolat stebima KGB. Ji atnaujino savo darbą „Lietuvos bažnyčios katalikų kronikoje“, gabeno pogrindžio spaudą į Maskvą, iš kur ji pasiekdavo Vakarus. 1987 m. kartu su Petru Cidziku, Vytautu Bogušiu ir Antanu Terlecku organizavo mitingą Ribbentropo-Molotovo paktui paminėti, renginio metu pasakė kalbą. Šis įvykis atspindimas ir naujai išleistame audio-ture, kuriame apžvelgiamos žymiausios Vilniaus vietos, susijusios su disidentine veikla. „Dissident tour“ yra nemokamas ir prieinamas internetu lietuvių bei anglų kalbomis: https://dissident-tour.com/start-the-tour

1989 m. Nijolė Sadūnaitė tapo viena iš Lietuvos katalikiškos moterų draugijos „Caritas“, taip pat užsiimančios labdara ir žmogaus teisių gynimu, steigėjų.

N. Sadūnaitės įtaka neapsiribojo vien jos aktyvia veikla. Dėl savo gebėjimo bendrauti su žmonėmis, humoro jausmo ir nepalaužiamo tikėjimo ji tapo ją pažinojusių žmonių mylima asmenybe. „Tikėjimas, jautrumas ir meilė jai buvo tarsi antras kvėpavimas. Tai nebuvo teorija, tai buvo gyvenimas. Galbūt tai buvo jos prigimties esmė. Gailestingumas ir meilė žmonėms stiprino tikėjimą, o tikėjimas kūrė džiugios meilės galią. Ji labai jautriai suvokė krikščionybę“, – prisimena disidentė Jelena Sanikova.

Reikšmingiausios Nijolės pamokos – atjauta ir meilė

Viena iš reikšmingiausių pamokų, kurias Sanikova išmoko iš Nijolės Sadūnaitės, buvo užuojautos ir meilės galia. Sadūnaitės gebėjimas žvelgti giliau nei žmogaus veiksmai – matyti žmogiškumą kiekviename, net ir tuose, kurie ją nuskriaudė, buvo gilus jos tikėjimo praktikos pavyzdys. „Nijolė entuziastingai gėrėjosi žmonėmis, mokėjo vertinti ir žavėtis gerais žmonėmis. Ir ji niekam nebuvo priešiška. Ji galėjo giliai piktintis blogais veiksmais, bet ne žmogumi. Ji atjautė visus, net savo priešus. Net ją persekioję KGB pareigūnai buvo Nijolės „nelaimingi broliai“. Nes jie irgi yra žmonės, tik suklaidinti žmonės, todėl nelaimingi. Galbūt šis priešiškumo jausmo nebuvimas ir gebėjimas džiaugtis bet kokiomis aplinkybėmis, net labai sunkiomis, labiausiai piktino sovietų valdžią.“

Nijolės Sadūnaitės nuopelnai laisvės ir žmogaus teisių labui įvertinti daugybe apdovanojimų. 1992 m. jai įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis. 1998 m. apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2000 m. - Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2018 m. jai buvo įteiktas prestižinis Laisvės apdovanojimas - derama padėka už jos viso gyvenimo pasišventimą teisingumui ir žmogaus teisėms.

Visi norintys daugiau sužinoti apie disidentus – žmones, kurie priešinosi sovietų valdžiai įvairiais būdais, kviečiami pasinaudoti nauju, nemokamu audioturu, kurį pristato VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. „Dissident tour“ yra prieinamas internetu lietuvių bei anglų kalbomis: https://dissident-tour.com/start-the-tour, tereikia turėti savo ausinukus ir telefoną ir klausant gido nurodymų keliauti po įvairias Vilniaus vietas bei sužinoti, kas jose nutiko.

Turo partneriai: „Neringos“ restoranas, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, Venclovų namai-muziejus, Lukiškių kalėjimas 2.0. Rėmėjai: Organizacija Žmogaus teisės psichiatrijoje – FGIP.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Neblaivūs vairuotojai sukėlė eismo įvykius Šilutės ir Tauragės rajonuose

Vasario 8 d. Šilutės ir Tauragės rajonuose įvykę eismo įvykiai sukėlė rimtą teisėsaugos dėmesį. Abi nelaimės buvo sukeltos neblaivių asmenų, kurių alkoholio kiekis kraujyje viršijo leistinas normas. Pirmasis incidentas įvyko vasario 8 d. 1:09 val. Tauragėje, sankryžoje tarp Vytauto ir Bretkūno gatvių. Neblaivus (2,37 prom.) vyras, gi

Vilnių į Tauragę iškeitusią gydytoją labiausiai džiugina ramūs rytai

Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) kolektyve – naujas veidas. Nuo rugpjūčio mėnesio šeimos gydytoja įstaigoje pradėjo dirbti neseniai mokslus baigusi Julija Rutenbergė-Galumbauskienė. Iš Vilniaus į Tauragę medikė persikraustė su šeima: vyru ir dviem vaikučiais.  Spėja visur Sakoma: „D

Apskrities įmonės didžiausiais atlyginimais pasigirti negali

Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad 2024 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, šalies ūkyje sudarė 2218,4 euro ir per metus išaugo šiek tiek daugiau nei dešimtadaliu. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ pernai padidėjo iki 1365,4 eurų. Tauragės apskrityje atl

Sukčiavimo ir vagystės atvejai Tauragės bei Šilutės rajonuose

Vasario 7 d. paros įvykių suvestinėjne praneša apie Tauragės ir Šilutės rajonuose registruotus kelis sukčiavimo ir vagystės atvejaus, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai.  2025 m. sausio 28 d. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą iš vyro, gim. 1997 m., kuris nurodė, kad sukčiav

Vaizdiniuose – Laisvės pojūtis

Tauragės Kultūros centre  šiuo metu eksponuojama paroda „Laisvės pojūtis" kviečia lankytojus tyrinėti laisvės idėją kaip asmeninį ir visuomeninį fenomeną. Kūrybinė patirtis sujungė keturias menininkes: Angeliją Eidukienę (Kaunas), Ritą Kaniušaitę Grikšienę, Jūratę Bytautę, Aretą Didžionienę (Tauragė), kurios savo dar

Gyventojams ir juridiniams asmenims išsiųsti mokėjimo pranešimai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą

UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras informuoja, kad jau suformuoti ir išsiųsti (mokėtojų pasirinktu būdu) 2025 metų mokėjimo pranešimai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. 2024 m. gruodžio mėn. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimais priimti Vietinės rinkliavos dydžių apskaičiavimo metodika bei nuostatai.

Fotografijų parodoje „Sekma diena” – pažintis su bažnytkaimių gyventojais

Vasario 7 dieną Tauragės krašto muziejuje atidaroma fotografų Tado Kazakevičiaus ir Artūro Morozovo paroda „Sekma diena”. Autoriai šią seriją pradėjo kurti dar pandemijos metu, kuomet buvo ribojami žmonių susirinkimai, o veidus kiekvienas slėpdavo po kaukėmis.  „Pamenu, su Tadu vaikščiojome vieną žiemos

Tauragė įgyvendins išskirtinį kvartalo atnaujinimo projektą: buvęs karinis miestelis taps šiuolaikišku mikrorajonu

Tauragės rajono savivaldybė ruošiasi įgyvendinti unikalų projektą – iš esmės atnaujinti ir modernizuoti Tauragės Dvaro gatvės kvartalą. Šiuo projektu siekiama ne tik pagerinti gyvenamąją aplinką, bet ir kurti gyvybingą, šiuolaikišką ir gyventojų poreikiams pritaikytą mikrorajoną. Vienas pirmųjų ir svarbiausi

Informacija daugiabučių namų administratoriams ir gyventojams dėl dujų balionų naudojimo

Kartas nuo karto gyvenamajame sektoriuje įvyksta nelaimių, kurių priežastis – pažeidimai dėl dujų balionų ir dujų įrenginių eksploatavimo ir laikymo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gauna daugiabučių namų gyvent

Užimtumo tarnyba sugriežtino finansinės paramos teikimo sąlygas

Sausio 28 d. įsigaliojo „Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo“ pakeitimai. Juose – patikslinti specialieji kriterijai, pagal kuriuos skiriamas finansavimas Užimtumo tarnybos klientams.  „Valstybės ir Europos Sąjungos finansinė parama – pagalba tiems, kuriems iš tiesų jos

„Drąsiai ir linksmai su Europa“ – karikatūristų paroda Tauragės bibliotekoje

Tauragėje atidaryta karikatūristų paroda „Drąsiai ir linksmai su Europa“ – kviečiame apsilankyti! Tauragės viešosios bibliotekos skaitykloje vakar, vasario 4 d., atidaryta unikali karikatūristų paroda „Drąsiai ir linksmai su Europa“, skirta Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-čiui paminėti. Šioje paro

Tauragėje ir Šilutės rajone rasti moterų lavonai, pradėti ikiteisminiai tyrimai

Tauragės apskrities ir Šilutės rajono policija tiria kelis rimtus įvykius, kurie įvyko per pastarąsias dienas. Vasario 4 dieną buvo rasti dviejų moterų kūnai, dėl kurių mirties priežasčių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Taip pat buvo gauti pranešimai apie dingusią nepilnametę ir nusikaltimus, tokius kaip sukčiavimas bei vagystės. Polic