Kultūra

B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka

Rašytojas Nerijus Cibulskas: „Aš esu labai gyvenimiškai į viską žiūrintis poetas“

• „Tauragės žinių“ inform.
• Rugsėjo 25, 2023

Ketvirtadienio vakarą Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Skaitymai ant laiptų“. Dalyvavo jaunosios kartos prozininkė, scenaristė, literatūrinių performansų atlikėja Lina Simutytė ir Jaunųjų filologų konkursų, Jaunojo jotvingio premijos laureatas, poetas bei Lietuvos rašytojų sąjungos narys Nerijus Cibulskas. Informacija dalijasi B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka.

Paklausti, kaip į jų gyvenimą atėjo literatūra, abu vienbalsiai atsakė, kad potraukį rašyti turėjo nuo vaikystės, paauglystės.

„Rašiau nuo paauglystės, vis tik galvojau, kad viskas susidėlios kitaip. Svajojau apie vaidybos studijas, režisūrą, bet pasirinkau studijuoti kino dramaturgiją. Sąmoningai, nes žinojau, kad tai yra susiję su istorijos pasakojimu, atrodė, kad tai įdomiau nei filologija. Baigusi kino studijas, vis tiek likau literatūroje. Kinas, man atrodo, labiau susijęs su komandiniu darbu, o man patinka būti vienumoje, istorijas užrašyti ir atiduoti skaitytojui“, – pasakojo Lina Simutytė.

Poetas Nerijus Cibulskas prisimena, kad jau vaikystėje kurdavo savo laikraštukus. Tiesa, paauglystėje buvo užvaldęs pomėgis repui, tačiau ilgainiui tai liko užmarštyje, o repas padėjo gimti meilei eilėms, poezijai.

„Man artimiausia yra atminties tema, visada smagu grįžti į vaikystės ar paauglystės pasaulį, iš ten kažką ištraukti. Kartais pasiimi kokią detalę, aplipdai ją metaforomis ar kuo kitu, augini kaip kristalą ir iš to kartais išgauni labai įdomų rezultatą“, – pasakojo jis.

Lina Simutytė sako, kad jai įdomiausia rašyti apie žmones, jų santykius, žmogaus santykį su savimi, pasauliu, kuriame jis kartais gali jaustis svetimas, nepritampantis.

Paklausus, kas įkvepia kūrybai, kokia yra jų kūrybos erdvė, Lina Simutytė sako, kad produktyviausias laikas jai buvo leistas įvairiose užsienio rezidencijose. Tai leisdavo pamiršti namus, darbus, buitį. Tuo tarpu Nerijui Cibulskui tekstus „iššaukia“ ne aktyvus gyvenimas, o pasyvus – jo aplinka, darbo stalas, kompiuteris:

„Pas mus šiuo klausimu tikra harmonija. Linai geriausiai sekasi rašyti išvažiavus, o man – kai išvažiuoja ji“, – juokėsi poetas.

Tiesa, pripažįsta, kad labai praverčia ir paprastas, žemiškas darbas, tada lengviau rašyti:

„Aš esu labai gyvenimiškai į viską žiūrintis poetas“, – teigė jis.

Renginio metu Lina Simutytė ir Nerijus Cibulskas susirinkusiems lankytojams skaitė savo kūrybą, norintys galėjo ir pabendrauti, užduoti klausimų.

Parengta pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos informaciją