Kultūra

„Kur dingo tie gražieji baldai?“ – klausia tauragiškiai ir miesto svečiai, užsukę aplankyti Tauragės Pilies. Vietoje įprasto ampyrinio interjero lankytojus pasitinka paslaptingai užtamsinti menių rūsiai, kurių erdvėse, po XIX a. skliautais, tarpsta medijų menas. Jau trečius metus festivalis KVADRATU pristato koncepciją MEnės2, kuomet Tauragės pilies menės transformuojasi ir tampa šiuolaikinio meno šiuolaikiniame mieste erdve. Šiemet joje pristatomi 7 jaunųjų medijų menininkų darbai, kviečiantys mąstyti apie save ir santykį su supančia realybe. Ši savaitė – paskutinė galimybė pamatyti parodą MEnės2. Mat trumpiausią metuose Joninių naktį Pilies menės susigrąžins savo įprastą pavidalą. 

Iki birželio 23-osios Pilies menėse savo darbus eksponuoja jaunieji medijų menininkai, Vilniaus dailės akademijos studentai ir alumnai: Natalija Lokcikaitė – „Meta lytėjimas“, Eva Rodz – „Please, do not play with me“ (liet. „Prašau nežaisk su manimi“), Marijonas Verbel ir Eva Rodz – „Unflux me“, Deinora Rudėnaitė – „Bellis Perrenis“, Agna Balandžiūnaitė – „Cadenza“, Evelina Bernatonytė – „Nuosavybė“. Taip pat išvysite muziejininkės Renatos Karvelis (Renatos Jančiauskienės) videoinstaliaciją „Stirnos akys“, kuri yra šiemet Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės metais pristatyto meninio tyrimo apie Tauragę dalis. Parodos MEnės2 kuratorius ir architektas – Juozas Petkevičius, ekspozicijos rengėjas – Mindaugas Černeckas. 

Anot J. Petkevičiaus, šiemet dalyvaujančius menininkus pasiūlė VDA Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros vadovas doc. dr. Vytautas Michelkevičius, su kuriuo muziejus bendradarbiauja įvairiuose projektuose. 

– Šiemet gavome aštuonių menininkų, norinčių dalyvauti parodoje, paraiškas, su festivalio komanda pagal šių metų KVADRATU teminį naratyvą – tapatybė – atsirinkome 5. Eksponuojami kūriniai vienaip ar kitaip paliečia žmogaus santykio su savimi ir pasauliu, žmogiškumo ašies temą. Džiaugiamės, kad galime pristatyti požiūrių ir meninės raiškos įvairovę, kūriniuose kalbama aktualiomis temomis nuo kibernetinės realybės iki lyčių lygybės. Taip pat šiemet sklandžiau pavyko išspręsti techninius iššūkius transformuojant Pilies menių erdves, dėl to galime pristatyti daugiau skirtingų kūrinių. Medijų menas Tauragėje jau formuoja tradiciją, tikimės ateityje festivalio KVADRATU formate ir toliau jį pristatyti, ieškoti kuo įvairesnių ir patrauklesnių jo demonstravimo formų, – teigia J. Petkevičius. 

Instaliacijose ir videoprojekcijose menininkai tyrinėja lyčių stereotipų, žmogaus teisių ir taisyklių temas, girdime Jurgio Mačiūno asmenybės aidą, svarstoma, kokį emocinį svorį turi apčiuopiamas materialusis turtas bei kokia žmogaus poreikių ateitis skaitmeniniame pasaulyje. Menininkai kviečia mąstyti, ar turtas vis dar vertybė, o gal nereikalingas balastas XXI a. tvariai mąstančiam žmogui. Į savo kūrinius menininkai sudeda skirtingas asmenines patirtis ir žinias – nuo botanikos iki fortepijono pamokų – įvairiausios disciplinos randa atgarsį medijų meno raiškoje. 

Hipnotizuojantis saulės rutulys

Tarpdisciplininio meno kūrėja bei fotografė Deinora Rudėnaitė, 2021m. baigusi bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, parodoje Menės2 pristato audiovizualią instaliaciją „Daugiametė saulutė“(lot. Bellis Perrenis). Instaliacija sukurta iš daugybę kartų pakartoto augalo – daugiametės saulutės žiedų motyvo ir saulės vibracijų garso, užfiksuoto NASA mokslininkų. 

Nuotrauka

Mindaugo Černecko nuotrauka 

„Apie 55 m. pr. m.e. Lukrecijus, tęsdamas atomistų idėjas, rašė, kad šviesa ir šiluma pasiekianti mus iš Saulės susideda iš mažų dalelių. Todėl naudoju paties augalo žiedo fragmentą, kuris primena saulės paviršių ir 217 žiedlapių sudedu į lengvai atpažįstamą saulės motyvą. Visa tai sukuria hipnotizuojantį besisukantį rutulį. Kuris akimirkai užburia žiūrovą savo fraktališkumu“, – teigia D. Rudėnaitė. 

Autorė pasakoja šioje instaliacijoje sujungusi dvi mokslines teorijas – Lukrecijaus ir elektromagnetinių bangų teoriją, bei ieškanti įrodymo, jog šios teorijos viena kitai ne tik neprieštaraujam bet reiškiniai, žvelgiant iš skirtingų perspektyvų kinta, tačiau dėl to nepraranda savo esmės. 

Nuo lyčių stereotipų iki fluxus

Vilniaus dailės akademijos studentė, tarpdisciplininė menininkė Eva Rodz parodoje pristato dvi audiovizualines instaliacijas – lyčių stereotipus nagrinėjančią audiovizualią instaliaciją „Prašau, nežaisk su manimi“ bei performanso „Unflux‘me“, kurio bendraautorius yra Marijonas Verbel, video dokumentaciją. 

Nuotrauka

Performansas, atliktas 2021 m. Vilniaus centre įtraukė visą būrį jaunųjų menininkų. Jame dalyvavo Agata Tracevič, Dagnė Petkevičiūtė, Eva Rodz, Evelina Bernatonytė, Kotryna Mauragytė, Marijonas Verbel bei operatorius Matas Petkūnas. Idėja Marijonui ir Evai kilo dar 2018 metais, kai abu susipažino Vilniaus Dailės Akademijos atvirojoje mokykloje. Tik 2021 metais, kartu su kitais jaunaisiais menininkais, pavyko įgyvendinti performansą Vilniaus centre, kurio tikslas buvo išsižadėti visuomenės normų. „UNFLUX’ME“ performansą dokumentavo Matas Petkūnas, dokumentacija pavirto į atskirą kūrinį, kuris primena nepatogios komedijos (ang. cringe comedy) žanro trumpąjį filmą, kuriame aiškiai juntama fluxus judėjimo tėvu vadinamo menininko Jurgio Mačiūno įtaka. 

Audiovizualinėje instaliacijoje „Nežaisk su manimi“ Eva Rodz nagrinėja lyčių stereotipų temą. „Lėlė, kuri turėtų papuošti vyrą, suteikti malonumo. Net vaikystėje mus vis dar skiria rožinės ar mėlynos spalvos drabužiai – vadinamosios kaukės. Bet kodėl šias kaukes vis dar sudaro atgyvenę, neigiami požiūriai? Kodėl visuomenė vis dar moko vyrą, kad jis yra stipresnis, bet nemoko, kad moters kūnas prilygsta gėlių laukams?“ – klausia autorė. 

„Nuosavybė“

Evelinos Bernatonytės 2020 m. sukurta instaliacija „Nuosavybė“ – tai kūrinys apie subjekto ir objekto tarpusavio ryšį ir objekto kaip gyvo organizmo atsiribojimą nuo savo šeimininko po pastarojo mirties.

Nuotrauka

„Niekad gerai nepažinojau savo tetos Eugenijos, tačiau žinojau jog ji buvo kaupėja. Ji praleido savo gyvenimą viena ir po mirties artimi jai liko tik per dešimtmečius surinkti daiktai. 2020-ųjų metų rudenį atsikrausčiau į jos apleistus namus tam, kad pagaliau ją suprasčiau,“ – pasakoja autorė. 

„Cadenza“

Vilniaus dailės akademijos fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros antro bakalauro kurso studentė Agnė Balandžiūnaitė instaliacijoje „Cadenza“ pristato per 7 metus besimokant fortepijono klasėje atmintyje įstrigusį taisyklių rinkinį, transformuotą į natas. Cadenza muzikos žodyne reiškia improvizuotą, laisvą kūrinio dalį, leidžiančią menininkui ,,pasireikšti“. Jaunoji menininkė teigia, jog 7 metus besimokytos taisyklės bei išugdyta pagarba instrumentui nugulė taip giliai pasąmonėje, jog studijuodama Dailės akademijoje susiduria su vidiniu konfliktu. Agnė dabar ieško visiškai kitokio požiūrio į muziką ir meną, ieško santykio tarp kūrėjo ir atlikėjo, amato ir meno kūrinio. Kūrinyje „Cadenza“ išmoktos taisyklės – raidės transformuojamos į natas. Melodiją sukuria vardijamų pianino taisyklių rinkinys, kurias ji atsimena.

„Meta lytėjimas“ 

2022 m. Natalijos Locikaitės sukurta instaliacija „Meta lytėjimas“ paliečia skaitmeninės realybės, kuri kėsinasi užgožti žmogiškuosius pojūčius bei poreikius. 

„Metaverse kaip post-realybės visata, kurioje susijungia fizinė tikrovė su skaitmenine virtualybe, o kai fizinės tikrovės neliks, žmogiškas poreikis jausti simuliuojamą aplinką išliks. Įgimti pojūčiai užleis vietą naujam lytėjimui ir įsikūnijimas taps vienu iš būdų patirti aplinką, medžiagą ir kūnus. Vizualiniai potyriai apgaus smegenis, kad iš tikrųjų esame išvien ar tenai ir mes materializuosimės mus supančioje erdvėje, todėl kviečiu atsiklaupti ant netikros žolės ir patikrinti akistatą su realybe, bei pagalvoti kokie stiprūs ir sudėtingi yra pojūčiai“, – savo kūrinį pristato N. Locikaitė. 

Menas ir eismas. Tauragė

Anot kūrinio autorės Renatos Karvelis, videoinstaliacijoje atskleidžiamas mašinizuotas Tauragės Vytauto ir Dariaus ir Girėno gatvių kraštovaizdis. Videoinstaliaciją idėjos autorei Renatai Karvelis padėjo kurti videokūrėjas Erikas Svirskas ir kinematografas, videomenininkas Gediminas Liužinas. 

Nuotrauka

„Du kartus per parą, ryte ir vakare 15–20 minučių Tauragės miesto centras virsta mašinų džiunglynu. Pikų metu kiekvienas bando išgyventi. Instaliacijos griaučius sudaro mano parašyta istorija, kurioje aprašomas mašinos susidūrimas su laukiniu žvėrimi. Pasakojimas paremtas metaforomis apie žvėrį mieste, kuris turi savo prigimtinius takus, o šie susiduria su mašinų takais,“ – teigia autorė. 

Videoinstaliacija „Stirnos akys“ yra Meninio tyrimo apie Tauragę dalis, kurį pamatyti Tauragės Pilyje galima iki birželio 23-osios. 

Paskutinė galimybė pamatyti išskirtinę erdvę

Ši savaitė – paskutinė galimybė pamatyti ekspoziciją MEnės2, mat po Joninių medijų menas vietą vėl užleis XIX a. interjerui. Parodą aplankyti galite kasdien nuo 9 iki 18 val. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ šią savaitę taip pat organizuoja nemokamas ekskursijas po festivalio KVADRATU parodas pilyje, birželio 20 d. (antradienį) 17 val. ir birželio 22 d. (ketvirtadienį) 15 val. Registracija tel. 8 622 59 269. 

Festivalį KVADRATU organizuoja Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Festivalis yra Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023 programos dalis. Projektą finansuoja Tauragės rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija.

Parengė Eglė Červinskaitė