Kasmet pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje įprasta savo mamas sveikinti su Mamos diena. Dažniausiai mamoms skubame dovanoti gėles, atvirukus ir kitokias dovanas. Tačiau ar kada nors susimąstėte, iš kur atsirado ši tradicija? O kaipgi mamos dieną švenčia kitos šalys?
Motinos kultas buvo aukštinamas nuo pačių seniausių laikų – tūkstančius metų prieš mūsų erą pirmosios civilizacijos dedikavo šventes gyvybę nešančioms deivėms. Motinystės stebuklą garbino visos tautos ir visos religijos. Tokios mamos dienos tradicijos, kokias turime šiandien, susiformavo XX a. pradžioje. Tai diena, kai visi pasaulio žmonės, nepaisant religijos, geografijos ir savitų tradicijų, vyksta aplankyti ir pasveikinti svarbiausią jų gyvenime žmogų – mamą. Motinos Diena yra trečia (po Kalėdų ir Velykų) labiausiai švenčiama šventė pasaulyje.
Motina tapatinama su žeme
Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip ir žemė išaugina derlių.
Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki šių dienų labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo ūkį, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo ir auklėdavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už vyrų, išsiskyrimą su sūnumis, išeinančiais į karą, o neretai ir skaudžią jų žūtį.
Motinos diena daugelyje šalių yra švenčiama antrąjį gegužės sekmadienį, tačiau data gali keistis priklausomai nuo vietai būdingų tradicijų. Lietuvoje mamos diena yra švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį (oficialiai nuo 1928 metų), dovanojant jau spėjusias pražysti pavasarines gėles.
Motinos dienos šventės kilmė
Anglija buvo viena iš pirmųjų šalių, paskyrusių dieną pagerbti motinoms. Aštuonioliktame amžiuje, kai daugelis žmonių dirbo namų tarnais turtingiesiems, „Motinystės sekmadienis“ buvo skirtas jiems grįžti namo, kad būtų su savo motinomis. Nors šis paprotys nutrūko, kai pramonės revoliucija pakeitė žmonių darbo ir gyvenimo įpročius, vienas sekmadienis motinoms buvo nustatytas kaip šventė XX amžiuje.
Idėją švęsti Motinos dieną JAV pirmiausia sugalvojo Julia Ward Howe (garsioji „Respublikos mūšio himno“ autorė). 1870 m. Julia Ward Howe parašė „Motinos dienos deklaraciją“. Nusivylusi tuo, kas, jos manymu, buvo bereikalinga jaunų žmonių mirtis per pilietinį karą, Howe paragino motinas susiburti ir protestuoti dėl „sūnų, žudančių kitų mamų sūnus“, beprasmiškumo ir susivienyti bei švęsti tarptautinę Motinos dieną, kuri simbolizuotų tiek taiką, tiek motinystę. Iš pradžių ji pasiūlė liepos 4-ąją paversti Motinos diena kaip būdą kartu paminėti ir tautos metines, ir taiką. Iki 1873 m. naująją Motinos dienos šventę minėjo aštuoniolika Šiaurės Amerikos miestų. Kadangi Howe buvo pagrindinė šių švenčių finansuotoja, jai nutraukus finansavimą daugelis miestų ir valstijų nutraukė šios šventės minėjimą.
Idėja pagerbti motinas joms skirta diena buvo atgaivinta 1900-ųjų pradžioje, kai Anna Jarvis, žmogaus teisių aktyvistė, vėl pradėjo kampaniją dėl oficialios Motinos dienos minėjimo savo motinai atminti ir taikos garbei. Ji pati neturėjo vaikų, tačiau norėjo išpildyti savo mamos norą, kuri troško, kad būtų minima viena mamų diena. Anna to atkakliai siekė, ir 1914 m. gegužės 9 dieną prezidentas Woodrow Wilson pasirašė rezoliuciją, kurioje antrasis gegužės sekmadienis skelbiamas
Motinos diena. Lietuvoje Motinos diena oficialiai pradėta minėti 1928 metais.
Istoriniai Motinos dienos faktai
Graikų mitologijoje pavasario šventės buvo švenčiamos graikų dievų motinai Rėjai garbinti. Ji buvo Krono žmona, tačiau tuo pačiu buvo tikima ją esant ir daugelio dievų motina.
Graikai garbino Gają, kurios pats vardas reiškė žemę ir kuri pagimdė Dangų, Kalnus, Jūrą. Gaja graikams buvo ir visų Dievų motina – mitinė pramotė, atsiradusi iš Chaoso.
Romėnai panašiai kaip Žemyną ir Laimą (baltų deives) aukštino Artemidę, egiptiečiai – Izidę, kurios irgi globojo gimdyves.
250 m. prieš Kristų romėnai švęsdavo pavasario šventę, vadinamą Hilaria. Ji buvo skirta deivei Cibelei. Jos garbintojai nešdavo į šventyklą aukas, rengdavo eitynes, žaisdavo įvairius žaidimus. Visa tai tęsdavosi tris dienas.
Nors senovės baltų kultūroje Motinos diena nebuvo švenčiama, buvo pabrėžtas moters – deivės vaidmuo, egzistavo deivės kultas. Žemyna, Laima, Milda, Gabija, Medeina – tai senovės baltų deivės, jų vardai – iš ikikrikščioniškų laikų. Bet jie išlikę iki šiol. Iš to galima spręsti, kad motinos, moters vaidmuo senojoje baltų kultūroje buvo labai didelis. Du pagrindiniai dalykai visatoje – žemė ir saulė – baltams buvo ir liko moteriškosios giminės, buvo ir yra vadinami netgi saule motule, žeme motule.
Paplitus krikščionybei deivių kultą perėmė Dievo motinos Marijos garbinimas.
