Motinos diena: įdomūs faktai
Įkelta:
2023-05-07
Nuotrauka
mamos diena
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi Reginos Vaičaitienės nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Kasmet pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje įprasta savo mamas sveikinti su Mamos diena. Dažniausiai mamoms skubame dovanoti gėles, atvirukus ir kitokias dovanas. Tačiau ar kada nors susimąstėte, iš kur atsirado ši tradicija? O kaipgi mamos dieną švenčia kitos šalys?

Motinos kultas buvo aukštinamas nuo pačių seniausių laikų – tūkstančius metų prieš mūsų erą pirmosios civilizacijos dedikavo šventes gyvybę nešančioms deivėms. Motinystės stebuklą garbino visos tautos ir visos religijos. Tokios mamos dienos tradicijos, kokias turime šiandien, susiformavo XX a. pradžioje. Tai diena, kai visi pasaulio žmonės, nepaisant religijos, geografijos ir savitų tradicijų, vyksta aplankyti ir pasveikinti svarbiausią jų gyvenime žmogų – mamą. Motinos Diena yra trečia (po Kalėdų ir Velykų) labiausiai švenčiama šventė pasaulyje.

Motina tapatinama su žeme

Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip ir žemė išaugina derlių.

Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki šių dienų labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo ūkį, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo ir auklėdavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už vyrų, išsiskyrimą su sūnumis, išeinančiais į karą, o neretai ir skaudžią jų žūtį.

Motinos diena daugelyje šalių yra švenčiama antrąjį gegužės sekmadienį, tačiau data gali keistis priklausomai nuo vietai būdingų tradicijų. Lietuvoje mamos diena yra švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį (oficialiai nuo 1928 metų), dovanojant jau spėjusias pražysti pavasarines gėles.

Motinos dienos šventės kilmė

Anglija buvo viena iš pirmųjų šalių, paskyrusių dieną pagerbti motinoms. Aštuonioliktame amžiuje, kai daugelis žmonių dirbo namų tarnais turtingiesiems, „Motinystės sekmadienis“ buvo skirtas jiems grįžti namo, kad būtų su savo motinomis. Nors šis paprotys nutrūko, kai pramonės revoliucija pakeitė žmonių darbo ir gyvenimo įpročius, vienas sekmadienis motinoms buvo nustatytas kaip šventė XX amžiuje.

Idėją švęsti Motinos dieną JAV pirmiausia sugalvojo Julia Ward Howe (garsioji „Respublikos mūšio himno“ autorė). 1870 m. Julia Ward Howe parašė „Motinos dienos deklaraciją“. Nusivylusi tuo, kas, jos manymu, buvo bereikalinga jaunų žmonių mirtis per pilietinį karą, Howe paragino motinas susiburti ir protestuoti dėl „sūnų, žudančių kitų mamų sūnus“, beprasmiškumo ir susivienyti bei švęsti tarptautinę Motinos dieną, kuri simbolizuotų tiek taiką, tiek motinystę. Iš pradžių ji pasiūlė liepos 4-ąją paversti Motinos diena kaip būdą kartu paminėti ir tautos metines, ir taiką. Iki 1873 m. naująją Motinos dienos šventę minėjo aštuoniolika Šiaurės Amerikos miestų. Kadangi Howe buvo pagrindinė šių švenčių finansuotoja, jai nutraukus finansavimą daugelis miestų ir valstijų nutraukė šios šventės minėjimą.

Idėja pagerbti motinas joms skirta diena buvo atgaivinta 1900-ųjų pradžioje, kai Anna Jarvis, žmogaus teisių aktyvistė, vėl pradėjo kampaniją dėl oficialios Motinos dienos minėjimo savo motinai atminti ir taikos garbei. Ji pati neturėjo vaikų, tačiau norėjo išpildyti savo mamos norą, kuri troško, kad būtų minima viena mamų diena. Anna to atkakliai siekė, ir 1914 m. gegužės 9 dieną prezidentas Woodrow Wilson pasirašė rezoliuciją, kurioje antrasis gegužės sekmadienis skelbiamas 

Motinos diena. Lietuvoje Motinos diena oficialiai pradėta minėti 1928 metais.

Istoriniai Motinos dienos faktai

Graikų mitologijoje pavasario šventės buvo švenčiamos graikų dievų motinai Rėjai garbinti. Ji buvo Krono žmona, tačiau tuo pačiu buvo tikima ją esant ir daugelio dievų motina.

Graikai garbino Gają, kurios pats vardas reiškė žemę ir kuri pagimdė Dangų, Kalnus, Jūrą. Gaja graikams buvo ir visų Dievų motina – mitinė pramotė, atsiradusi iš Chaoso.

Romėnai panašiai kaip Žemyną ir Laimą (baltų deives) aukštino Artemidę, egiptiečiai – Izidę, kurios irgi globojo gimdyves.

250 m. prieš Kristų romėnai švęsdavo pavasario šventę, vadinamą Hilaria. Ji buvo skirta deivei Cibelei. Jos garbintojai nešdavo į šventyklą aukas, rengdavo eitynes, žaisdavo įvairius žaidimus. Visa tai tęsdavosi tris dienas.

Nors senovės baltų kultūroje Motinos diena nebuvo švenčiama, buvo pabrėžtas moters – deivės vaidmuo, egzistavo deivės kultas. Žemyna, Laima, Milda, Gabija, Medeina – tai senovės baltų deivės, jų vardai – iš ikikrikščioniškų laikų. Bet jie išlikę iki šiol. Iš to galima spręsti, kad motinos, moters vaidmuo senojoje baltų kultūroje buvo labai didelis. Du pagrindiniai dalykai visatoje – žemė ir saulė – baltams buvo ir liko moteriškosios giminės, buvo ir yra vadinami netgi saule motule, žeme motule.

Paplitus krikščionybei deivių kultą perėmė Dievo motinos Marijos garbinimas.

Nuotrauka
KVMT
Dainiaus Kažukausko nuotrauka
Įkelta:
prieš 23 valandas
Publikai duris atveria Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas, galintis pasigirti viena geriausių akustikų šalyje, romantiškų pavadinimų „Jūros" ir „Marių" salėmis, moderniausiomis technologijomis ir patogumu kiekvienam čia apsilankysiančiam. Teatro kuriamas kokybės ženklas –  amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla – lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-19
Dar 2023-iųjų gruodį prasidėjęs Dainų šventės žygis per Lietuvą aplankė dešimt savivaldybių – Kretingą, Vievį, Pasvalį, Lazdijus, Jonavą, Marijampolę, Anykščius, Nemenčinę, Mažeikius ir Plungę.
Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-04-12
Ketvirtadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta 9-oji Evos Tombak knyga „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“.
Nuotrauka
salemonas
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2024-04-10
Antradienio  vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje rinkosi tauragiškiai, kurie nekantravo susitikti su Lietuvoje gerai žinomu rašytoju, aplinkosaugininku, fotografu, gamtininku, radijo laidų vedėju, daugybės premijų laureatu, jau beveik 100 knygų autoriumi – Selemonu Paltanavičiumi.
Nuotrauka
proda
Įkelta:
2024-04-03
Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 17 val. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ Fotografijos galerijoje, atidaroma vilniečio fotografo Levo Žiriakovo analoginės fotografijos paroda „Kūrėjai“. Ekspozicijoje – Lietuvos ir užsienio menininkų portretai, užfiksuoti 1994–2023 metais. Paroda veiks iki 05.24 d. Organizatorius – Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Nuotrauka
pijus
Įkelta:
2024-03-29
Ketvirtadienį į Tauragės Viešąją biblioteką skubėjo repo mylėtojai. Čia lankėsi Pijus Opera – jaunosios kartos repo atlikėjas, vienas žymiausių repo improvizacijos puoselėtojų Lietuvoje. Atlikėjas, kuris drąsiai maišo poeziją su naujovišku skambesiu, daug dėmesio skiria žodžiui, bet nemažiau ir geram vakarėliui. Pradėjęs nuo repo kovų, per trumpą laiką užaugo iki įsirašymo į Lietuvos rekordų knygą. 2023 metais jis pateko į Lietuvos istoriją
Nuotrauka
6okiai
Įkelta:
2024-03-29
Kovo 28 dieną, po metų pertraukos, į „Šaltinio“ progimnaziją sugužėjo būrys šokėjų, puoselėjančių tradicinius šokius. Varžytis pradedančiųjų – t.y. nedidelę patirtį - šokėjų grupėje panoro net 52 poros iš Tauragės rajono mokyklų. Jaunieji atlikėjai pašoko net keturis tradicinius šokius: „Vėdars“, „Tancius“, „Lelinderis“ ir „Drėbinikė“.
Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-03-22
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko degustacija „Elzaso skonis ir kvapas“. Oceane Pierrotte šį kartą papasakojo apie Elzaso regiono vynus, jų ypatybes, skonius ir kvapus.
Nuotrauka
nuziejus
Fotografijų autorius Mindaugas Černeckas
Įkelta:
2024-03-15
Visoje Lietuvoje siekiama išsaugoti, įprasminti Sąjūdžio ir sąjūdiečių atmintį. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau keletą metų šiai temai skiria ypatingą dėmesį. 2021 metais Tremties ir rezistencijos muziejuje buvo įkurtas Sąjūdžio kambarys, pernai, minint LPS 35-etį, sukūrė dokumentinį filmą „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Siekdami tiek filmą, tiek  informaciją apie Tauragės sąjūdį pristatyti patraukliau, įdomiau, lankytojams buvo pristatytas ir interaktyvus stendas. Tačiau, tauragiškių sąjūdiečių džiaugsmą, nuolat temdė vienintelis klausimas – „O kur mūsų archyvas, kur mūsų posėdžių protokolai?“ Ir jie atsirado!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-03-14
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-29
Vasario 28 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi vaikų rašytoja, žurnalistė Evelina Daciūtė. Į susitikimą su knygų autore atskubėjo per septyniasdešimt mokinių iš Tauragės M. Mažvydo ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazijų.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-28
2024 m. kovo 5 d., 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9 pristatomos dvi knygos: Tauragės kraštotyros draugijos leidinys „Tauragės krašto dvarų beieškant“ ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos leidinys „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“. Šios knygos skirtos mėgstantiems keliauti ir norintiems pažinti gimtąjį kraštą.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-21
Praėjusį savaitgalį Briuselyje vykusiame tarptautiniame šviesos meno instaliacijų festivalyje „The Bright Festival“ atgijo tauragiškių Raimondo Kavaliausko ir Nerijaus Ališausko skulptūra „Pasakų milžinas“. Europos Sąjungai (ES) šįmet pirmininkaujanti Belgija prie festivalio kvietė prisijungti vietos kūrėjus bei Lietuvos ir kitų ES šalių kultūros partnerius. Pusę milijono lankytojų sulaukusiame festivalyje instaliacija pristatyta minint Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos 20-metį.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-21
Vasario 21-ąją – Tarptautine gimtosios kalbos diena. Kaip teigiama Šventajame rašte, senais laikais žmonės kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-16
Visi prisimename 2021 metų Kalėdas, kuomet Jūros upės parke praeivių žvilgsnius traukė  didžiulė milžino skulptūra, kuri mažiems ir dideliems pasakojo Elnio Devyniaragio istoriją, primenančią senovės lietuvių ir baltų mitologijoje sutinkamą kalėdinio laikotarpio versiją.  
Nuotrauka
pistatymas
Įkelta:
2024-02-05
Ketvirtadienio vakarą Viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštiečio Kęstučio Macijausko knyga „Šordinas“. Knygos autorius – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, daugeliui pažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį vaidmenį 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių.
Nuotrauka
sausio 13
Romualdo Požerskio nuotrauka
Įkelta:
2024-01-13
Minime 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Jau trisdešimt treji metai prabėgo nuo tų nepamirštamų dienų. Labai svarbu išsaugoti atminimą ir perduoti jaunesniesiems mūsų šalies piliečiams tų įvykių liudininkų pasakojimus. Tauragiškis Mindaugas Macas sutiko pasidalinti prisiminimais apie tuos laikus.