Bibliotekoje – unikalūs ukrainiečių tapytojos darbai
Įkelta:
2023-01-16
Nuotrauka
paroda
Nuotraukos autorius:
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
,
Nuotrauka
paroda
Nuotraukos autorius:
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
,
Nuotrauka
paroda
Nuotraukos autorius:
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
,
Nuotrauka
paroda
Nuotraukos autorius:
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
,
Nuotrauka
paroda
Nuotraukos autorius:
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje eksponuojama unikali paroda, kurioje – ukrainiečių liaudies tapytojos, naiviojo meno atstovės tapybos Marijos Prymačenko darbai. Sodrių spalvų, įvairiausias fantastiškas būtybes vaizduojančiuose paveiksluose – gėrio ir blogio kova.

Paklausta, kaip šie darbai pasiekė biblioteką, jos direktorė Meilė Parnarauskienė pasakoja, kad progą tauragiškiams susipažinti su ukrainiečių menininkės darbais suteikė Lenkijos institutas Vilniuje, su kuriuo biblioteka bendradarbiauja jau daug metų.

Nuotrauka
paroda
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka

Dorotos Pietrzyk (PrestoPortal.pl) parengtoje informacijoje apie menininkę teigiama, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. vasario 27 d. sudegė Kijevo apskrities Ivankivo kraštotyros muziejus. Nedidelio muziejaus rinkiniuose buvo 25 ukrainiečių menininkės M. Prymačenko paveikslai. Dalį darbų pavyko išgelbėti drąsių ivankiviečių dėka, jie išnešė kūrinius iš degančio muziejaus. 

M. Prymačenko (1908–1997) – ukrainiečių liaudies tapytoja, naiviojo meno atstovė. Ji piešė, siuvinėjo, tapė ant keramikos. Naiviojo meno kūrėjų pasaulis pasakiškas, pilnas neegzistuojančių būtybių ir augalų. Jiems tokia tapyba – įprastas dalykas. O mums, išaugusiems su akademine tapyba, meno studijavimas su deramu dėmesiu ir turint žinių apie augalus, gyvūnus, žmones padeda sužadinti intuiciją. Panagrinėkime M. Prymačenko paveikslus. Jie gražūs, spalvingi, juose gausu neįprastų būtybių ir augalų. Nieko keisto, nes Marija augo šeimoje, kurioje visi turėjo kokį nors meninį talentą. Jos močiutė buvo margučių dažymo mokovė, tėvas – puikus dailidė, o motina – siuvinėjimo meistrė. Visa ši aplinka, dirbančio tėvo stebėjimas, vyšyvankų ir kilimų, kuriuos darant matė motiną, ornamentikos pojūtis negalėjo neturėti įtakos jos menui. Tačiau turtingoje Prymačenko darbų ornamentikoje, artimoje ukrainiečių vyšyvankai, pasitaiko ir jau minėtų keistų, neegzistuojančių būtybių. Yra nuomonių, kad jos atsirado iš kančios ir ligos. Marija sirgo poliomielitu, arba vaikų infekciniu paralyžiumi, ir tai, be abejonės, paveikė jos psichiką ir paliko pėdsaką visam gyvenimui. Liga sukėlė stiprių fizinių sutrikimų. Ji baigė keturias pradinės mokyklos klases, tad praktiškai neturėjo galimybių tapti žinoma platesnei auditorijai.

Nuotrauka
paroda
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka

Galbūt apie ją niekas ir nebūtų išgirdęs, jei ne dailininkė Tetiana Floru iš Kyjivo, atradusi M. Prymačenko 1935 metais. Tetiana kaimo kultūros namuose vykusioje parodoje pastebėjo jos siuvinėjimus. Jie ją taip sužavėjo, kad iš karto nuvyko į gimtąjį M. Prymačenko kaimą, norėdama asmeniškai susipažinti su menininke. Paaiškėjo, kad Marija ne tik siuvinėja, bet ir tapo. Profesionalūs dailininkai dažnai ieškodavo niekam nežinomų liaudies menininkų, važinėdavo po kaimus, siekdami atrasti talentų. Būtent taip buvo rasta ir Marija. Tuomet ji pateko į viename iš Kyjivo muziejų suorganizuotas dirbtuves. Ten ji pirmą kartą pasijuto dailininke, suprato, kad jos pašaukimas – tapyba. Po dirbtuvių buvo surengta paroda. Joje Marija pelnė pirmojo laipsnio diplomą. Kyjive ji susipažino su būsimu vyru, susilaukė sūnaus Fediro. Per karą vyras žuvo, Marija liko viena su vaiku. Likimo siųsti rūpesčiai – atsakomybė už namus, liga, atskirtis – paliko pėdsaką jos kūryboje, kurios pagrindinė tema – nuolatinė gėrio ir blogio kova. Marijos darbai gražūs, juose daug gyvų, sodrių spalvų. Ji tapė vandeniniais dažais – plakatiniais, dar vadinamais tempera pradedantiesiems. Tik į gyvenimo pabaigą jai teko panaudoti ir brangesnių, geresnių temperų (vandeninių dažų su akacijų sakais). Pasikartojantys simetriški augaliniai motyvai – liaudies meno atspindys. Galima įžvelgti šiokių tokių jos paveikslų sąsajų su ikonomis, kurioms labai svarbūs buvo pastovumas ir nekintamumas. Vis dėlto Marijos tapyboje gražiausia visa tai, kas nutolę nuo realaus pasaulio. Įvairiausios būtybės, keistų keisčiausi gyvūnai ir padarai. Viena vertus, galima būtų mėginti juose įžvelgti ukrainiečių folkloro įtaką, kita vertus, tai būtų pernelyg paprasta.

Nuotrauka
paroda
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka

Marija sukūrė savo nepakartojamą stilių. Jos fantazijos pasaulis – įtraukiantis, truputį primenantis pavojingą, nerimą keliančią pasaką. Menininkė išgarsėjo ne tik tuometinėje Sovietų Sąjungoje, bet ir už jos ribų. Jos parodos vyko Prahoje, Paryžiuje, Sofijoje, Monrealyje, Varšuvoje. 1986 m. Marija sukūrė nuostabią „Černobylio seriją“. Tais metais įvyko ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės energijos bloko avarija. Perkaitus reaktoriaus šerdžiai sprogo vandenilis, kilo gaisras ir į aplinką pasklido radioaktyvios medžiagos. Kaimas, kuriame gyveno M. Prymačenko, yra už 40 kilometrų nuo Černobylio, tad jis visas turėjo būti evakuotas. Tačiau menininkė ir jos sūnus Fediras nenorėjo išsikraustyti ir pasiliko savo namuose. Dailininkei gimtasis kaimas buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis. Tapytoja sakė, kad jokioje kitoje vietoje negalėtų kurti. Paskutinius aštuonerius gyvenimo metus M. Prymačenko praleido prikaustyta prie lovos. Iki pat mirties tapė, mokė, priimdavo svečius. Mirė 1997 m. rugpjūčio 18 d. tame pačiame kaime, kuriame ir gimė. Buvo Valstybinės Taraso Ševčenkos premijos laureatė, nusipelniusi Ukrainos meno veikėja. 2009-uosius UNESCO paskelbė Marijos Prymačenko metais. Be to, jos garbei pavadinta mažoji planeta – 14624 Prymačenko. Pablo Picasso, Paryžiuje apsilankęs M. Prymačenko parodoje, pasakė: „Lenkiuosi prieš šios genialios ukrainietės meno stebuklus“.

Parengė Birutė Slavinskienė

Nuotrauka
paroda
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Nuotrauka
jazzz
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
prieš 1 dieną
Diena kita irrrrrr...... bus atidarytas dešimtasis festivalis „Džiazo dienos Tauragėje“. Šiandien nesižvalgysime atgal, neaptarinėsime to, kas buvo nuveikta per tą dešimtį metų. Paliksime laiko ir žodžių festivalio sezono pabaigai, kai jau bus galima atsigręžti atgal ir apibendrinti tai, kad buvo, tai, ko reikia ir tai, kas, galbūt, bus.
Nuotrauka
poezija
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-05-27
Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka poezijos mylėtojus tarptautiniu festivaliu „Poezijos pavasaris“ džiugina nuo 2001-ųjų metų. Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Tai didžiausias Lietuvoje literatūros renginys, kurio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“.
Nuotrauka
dziugiena
Įkelta:
2024-05-20
Dvi dienas Pilies kiemelyje, Vaikų literatūros skyriuje ir Viešosios bibliotekos skaitykloje šurmuliavo lėlių teatrų šventė „DŽIUGENA 2024“. Šis festivalis tauragiškius džiugina jau 5 metai ir yra virtęs į didelę ir vaikų labai laukiamą šventę. Šiais metais tai lyg vaikiškas, smagus jubiliejus.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2024-05-18
Gegužės 18 d. startuoja kasmet Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ rengiamas festivalis KVADRATU. Muziejininkai pristato šių metų festivalio PROGRAMĄ ir temą: kartų polilogas.
Nuotrauka
k
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Įkelta:
2024-05-15
Kada naktį leidai pilyje? Gegužės 18 d., Muziejų naktį, Tauragėje tokia galimybė bus! Jau šį šeštadienį visa Europa minės Tarptautinę muziejų dieną, o Tauragės krašto muziejus „Santaka“, susivienijęs su festivaliu Tauragė JAZZ, pasiūlys ne tik edukacinę, bet ir muzikinę programą. Vakarą pilyje praturtins ir startuojantis festivalis KVADRATU, muziejaus rengiamas jau šeštus metus.
Nuotrauka
dziazas
Remis Ščerbauskas foto
Įkelta:
2024-04-29
Džiazas... Sakysit, kiek gi galima apie jį? Ne tik galima, bet ir reikia. Kodėl? Na, kaip teigia visagaliai internetiniai šaltiniai, džiazas - tai visuotinė universali laisvės ir geranoriškumo kalba, kuri vienija skirtingų kultūrų, religijų ir tautybių žmones, puoselėja, skatina taiką, tarpusavio supratimą, dialogą ir toleranciją. Ir nepasiginčysi. Ir dar: 2011 metais UNESCO nutarė, kad nuo šiol balandžio 30-oji bus Tarptautine džiazo diena. Jei yra tokia diena, reikia ją švęsti.
Nuotrauka
metų knyga
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-04-25
Startuojant Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojamai nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, jų išvakarėse vyko 11-ąjį kartą vykstančio konkurso „Tauragės metų knyga“ nugalėtojų apdovanojimai.
Nuotrauka
KVMT
Dainiaus Kažukausko nuotrauka
Įkelta:
2024-04-22
Publikai duris atveria Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas, galintis pasigirti viena geriausių akustikų šalyje, romantiškų pavadinimų „Jūros" ir „Marių" salėmis, moderniausiomis technologijomis ir patogumu kiekvienam čia apsilankysiančiam. Teatro kuriamas kokybės ženklas –  amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla – lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-19
Dar 2023-iųjų gruodį prasidėjęs Dainų šventės žygis per Lietuvą aplankė dešimt savivaldybių – Kretingą, Vievį, Pasvalį, Lazdijus, Jonavą, Marijampolę, Anykščius, Nemenčinę, Mažeikius ir Plungę.
Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-04-12
Ketvirtadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta 9-oji Evos Tombak knyga „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“.
Nuotrauka
salemonas
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2024-04-10
Antradienio  vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje rinkosi tauragiškiai, kurie nekantravo susitikti su Lietuvoje gerai žinomu rašytoju, aplinkosaugininku, fotografu, gamtininku, radijo laidų vedėju, daugybės premijų laureatu, jau beveik 100 knygų autoriumi – Selemonu Paltanavičiumi.
Nuotrauka
proda
Įkelta:
2024-04-03
Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 17 val. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ Fotografijos galerijoje, atidaroma vilniečio fotografo Levo Žiriakovo analoginės fotografijos paroda „Kūrėjai“. Ekspozicijoje – Lietuvos ir užsienio menininkų portretai, užfiksuoti 1994–2023 metais. Paroda veiks iki 05.24 d. Organizatorius – Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Nuotrauka
pijus
Įkelta:
2024-03-29
Ketvirtadienį į Tauragės Viešąją biblioteką skubėjo repo mylėtojai. Čia lankėsi Pijus Opera – jaunosios kartos repo atlikėjas, vienas žymiausių repo improvizacijos puoselėtojų Lietuvoje. Atlikėjas, kuris drąsiai maišo poeziją su naujovišku skambesiu, daug dėmesio skiria žodžiui, bet nemažiau ir geram vakarėliui. Pradėjęs nuo repo kovų, per trumpą laiką užaugo iki įsirašymo į Lietuvos rekordų knygą. 2023 metais jis pateko į Lietuvos istoriją
Nuotrauka
6okiai
Įkelta:
2024-03-29
Kovo 28 dieną, po metų pertraukos, į „Šaltinio“ progimnaziją sugužėjo būrys šokėjų, puoselėjančių tradicinius šokius. Varžytis pradedančiųjų – t.y. nedidelę patirtį - šokėjų grupėje panoro net 52 poros iš Tauragės rajono mokyklų. Jaunieji atlikėjai pašoko net keturis tradicinius šokius: „Vėdars“, „Tancius“, „Lelinderis“ ir „Drėbinikė“.
Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-03-22
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko degustacija „Elzaso skonis ir kvapas“. Oceane Pierrotte šį kartą papasakojo apie Elzaso regiono vynus, jų ypatybes, skonius ir kvapus.
Nuotrauka
nuziejus
Fotografijų autorius Mindaugas Černeckas
Įkelta:
2024-03-15
Visoje Lietuvoje siekiama išsaugoti, įprasminti Sąjūdžio ir sąjūdiečių atmintį. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau keletą metų šiai temai skiria ypatingą dėmesį. 2021 metais Tremties ir rezistencijos muziejuje buvo įkurtas Sąjūdžio kambarys, pernai, minint LPS 35-etį, sukūrė dokumentinį filmą „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Siekdami tiek filmą, tiek  informaciją apie Tauragės sąjūdį pristatyti patraukliau, įdomiau, lankytojams buvo pristatytas ir interaktyvus stendas. Tačiau, tauragiškių sąjūdiečių džiaugsmą, nuolat temdė vienintelis klausimas – „O kur mūsų archyvas, kur mūsų posėdžių protokolai?“ Ir jie atsirado!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-03-14
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.