Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Artėjantys 2023-ieji Tauragei ypatingi – miestas taps Lietuvos kultūros sostine. Apie tai, kuo svarbus šis titulas, kokie metai laukia tauragiškių ir atvyksiančių, pristatyta „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ koncepcijos renginyje. Vakaro metu žiūrovų taip pat laukė būgnų šou programa bei intriguojanti vakaro diskusija „Tauragė – nuo plaktukų miesto iki Lietuvos kultūros sostinės“.
Tauragė taps tikra „Kultūros muitine“, kuri primins, kad Tauragės miesto istorija ir raida neatsiejama nuo kelio. Tauragė – pasienio miestas, čia nuo seno vyko kultūriniai mainai, susikirsdavo ir Lietuvos etnografinių regionų ribos bei tranzitiniai keliai. Tauragės kultūros muitinė 2023 pakvies atsigręžti į Praeities kelią, kartu keliauti Bendrystės keliu, pasigėrėti Pasaulio keliu, trumpai žvilgtelėti į Ateities kelią ir grožėtis Žaliuoju keliu.
„Kultūros muitinės“ pavadinimas – aliuzija į tai, kad miestas ne tik įsikūręs pasienio zonoje, tačiau čia nuo seno vyko ir kultūriniai mainai tarp įvairių tautybių ir konfesijų gyventojų. „Kultūros muitinės“ renginiais bus pabrėžiamas Tauragės daugialypiškumas ir istorinė tapatybė“,– kalbėjo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Šarūnė Stasytienė.
„Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ prekės ženklas
Ateinančius metus Tauragę lydės kultūros kelius vaizduojantis ir Tauragę iš kitų miestų išskiriantis prekinis ženklas. Topografinis logotipas sudarytas iš stilizuotų penkių raidžių ir skaičių, perteikiančių penkis skirtingus kelius: Praeities, Ateities, Bendrystės, Pasaulio ir Žaliąjį. Visi šie keliai turi skirtingus vingius ir skirtingą charakterį, kuris atsiskleis įvairiose komunikacijos priemonėse. Penki skirtingi keliai simbolizuoja integraciją į šiuolaikinį ir inovatyvų Tauragės miestą, laisvumą ir išėjimą iš taisyklingų ir griežtų formų.
Prekės ženklą Tauragei sukūrė ilgametę patirtį turintis grafikos dizaineris Aivaras Bakanauskas. Vizualinius sprendimus dizaineris pristatė nuotoliniu būdu. „Kultūros keliai dažniausiai yra vingiuoti, tai atsispindi ir sukurtame prekės ženkle, kuris pristatys visai Lietuvai, kad Tauragė – drąsus ir modernus miestas“,– sakė. A. Bakanauskas.
Prie Kultūros sostinės koncepcijos kūrimo prisidėjo didelė bendruomenė. „Dalyvaujant projekto rengimo procese ir ieškant Tauragės kultūros sostinės identiteto ir tapatybės, nueitas ilgas kelias, tačiau Tauragės kultūros centro, B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“, bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir kitų prie projekto rengimo prisidėjusių asmenų dėka, šis kelias tapo lengvesnis, kartu pavyko pasiekti puikų rezultatą“,– sakė Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Virginija Eičienė.
Tauragė – nuo plaktukų miesto iki Lietuvos kultūros sostinės
Apie kultūrą Tauragėje ir jos pokyčius nuo senų iki šių dienų plačiau kalbėta intriguojančioje vakaro diskusijoje „Tauragė – nuo plaktukų miesto iki Lietuvos kultūros sostinės“. Diskusijoje dalyvavo: aktorius Juozas Gaižauskas, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Rima Bandzinaitė-Latožienė ir laidų vedėjas Timūras Augucevičius, kuris prieš daugiau nei dešimtmetį parašė ironišką kūrinį „Tauragė – plaktukų miestasׅ“.
Linksmoje diskusijoje vieningai nutarta, kad kultūra Tauragėje užaugo. Tiek mieste, tiek rajone surengiama vis daugiau kokybiškų meno, kultūros ir sporto renginių, žmonės turi galimybę rinktis, patys prisidėti prie kultūros puoselėjimo ir kūrimo.
Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis jungti skirtingas konfesijas, miestus partnerius, tautas sukuriant naujus savitarpio supratimo ryšius, skatinti kultūros ir švietimo, mokslo, socialinių paslaugų, kultūros ir verslo sričių bendradarbiavimą, kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis su visa Lietuva.
„Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ renginiai
Kultūros sostinės metai Tauragėje prasidės nuo atidarymo renginio, kuris vyks jau sausio 20 dieną, Tauragės pilies kiemelyje. Renginio metu dalyviai išgirs muzikinius atlikėjų pasirodymus bei išvys išskirtinius performansus.
Kultūros sostinės metais suplanuoti tiek tradiciniai Tauragės krašto renginiai, tiek naujos iniciatyvos. Renginio metu Kultūros skyriaus vedėja Š. Stasytienė pristatė keletą laukiančių naujovių. Pavyzdžiui, tauragiškiai ir miesto svečiai pamatys išskirtinę instaliaciją „Deivių giesmės“, kuri moderniais vaizdo bei garso sprendimais atkreips dėmesį į etnografinę kultūrą.
Tauragės miestas atgims kaip meno darbų sostinė – bus organizuojami konkursai bei įgyvendinami grafiti projektai, miestą papuoš mažosios architektūros elementai.
Tauragės miesto šventė – tradicinis renginys, kuris yra autentiškas tuo, kad vos per keletą dienų mieste atgimsta visos kultūros rūšys. Ateinančiais metais šis renginys taps išskirtinis ir truks dvigubai ilgiau nei įprastai – nuo birželio 3 iki birželio 10 dienos.
Kultūros sostinės metais Tauragėje taip pat vyks tarptautiniai muzikos ir meno festivaliai, meno plenerai, kūrybinės diskusijos, istorinė inscenizacija „Skalvių pilies užėmimas“, konferencija „Žaliasis kelias“ ir daugelis kitų renginių, kuriuos bus galima sekti viešojoje erdvėje.
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
„Mano dainų istorijos – tai mano gyvenimas, kuriame yra ir juodo, ir balto“, – sako bardas, dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Jakutis-Pagulbis. Dainas tarsi dienoraščius vartantis kūrėjas prisimena svarbiausius savo gyvenimo įvykius, kuriuose būta ir KGB verbavimo, o taip pat – tėviškės prisiminimai,
Penktadienį Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje atidaryta Ingridos Tautkutės paroda „Vidinės Erdvės“. Menininkė Ingrida Tautkutė tauragiškius kviečia į unikalią kelionę per žmogaus vidinį pasaulį su savo ketvirtąja paroda „Vidinės Erdvės“. Tai abstrakcijos ir simbolikos susiliejima
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ šiemet švenčia kartu su nepriklausoma Lietuva – 35-erius Laisvės ir kūrimosi metus. 1990-ieji – ne tik šiuolaikinės Valstybės, bet ir modernios atminties saugojimo tradicijos Tauragėje pradžia. 35-eri metai valstybės istorijoje – neilgas laiko tarpas, tačia
Kovo 15 d Respublikos ir Bažnyčios gatvėse vyks tradicinė Kaziuko mugė, kuri kasmet sukviečia tiek vietinius gyventojus, tiek miesto svečius. Visą dieną šurmuliuos amatininkai, tautodailininkai, kūrėjai bei maisto gamintojai, siūlydami unikalius rankų darbo gaminius, gurmaniškus skanėstus, lietuviško dizaino kūrinius.
Nuo kovo mėn. Tauragės kultūros centre eksponuojama bendra dviejų profesionalių kūrėjų paroda „Sąsajos”. Autorės: Sigutė Bronickienė ir Laima Numavičė atvežė savo kūrybą iš Kauno. Sigutė Bronickienė gimė, gyvena ir kuria Kaune, o vaikystėje dažnai lankydavosi ir leisdavo laiką Tauragėje pas artimuosius giminaičius. Baigė grafiko
2025 m. kovo 9–11 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai stos į ištvermės išbandymą – 353 km estafetinį bėgimą per visas KASP Žemaičių apygardos 3-ąjai rinktinei priklausančias kuopas: Klaipėda – Kretinga – Skuodas – Plungė – Šilalė – Tau
AB „Kelių priežiūra“ skelbia, kad per daugiau kaip keturis pastaruosius mėnesius užtaisyta 37 128 m² išdaužų, kas sudaro daugiau nei 154 tūkst. duobių arba beveik 88 krepšinio aikšteles. Dėmesys skirtas ne tik intensyviausiems valstybinės reikšmės keliams, bet ir krašto bei rajoniniams keliams, yp
Kovo 4 d. Šilalės rajono savivaldybėje vyko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuotas tarpinstitucinis susitikimas, kuriame dalyvavo Šilalės, Jurbarko, Tauragės rajonų bei Pagėgių savivaldybių Socialinės paramos skyrių vedėjai, specialistai, socialinių paslaugų įstaigų vadovai, Globos centrų darbuotojai, taip
Tauragės rajono vietos veiklos grupė kviečia teikti paprastus kaimo vietovių vietos projektus pagal kaimo vietovių vietos plėtros strategijos „ Tauragės rajono vietos veiklos grupės 2023-2027 m. vietos plėtros strategija“ (toliau – VPS) priemones „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse pradėti“ Nr.TAUR-LEADER-20V
Dar visai neseniai Lietuvoje receptinius vaistus buvo galima įsigyti tik nuvykus į vaistinę, tačiau dabar gyventojai turi ir kitą galimybę – juos pirkti nuotoliu. Nuo 2022-ųjų vasaros atsiradusi alternatyva sparčiai populiarėja, nes pacientams leidžia išvengti eilių, lengviau palyginti kainas ir įsigyti reikiamų receptinių vaistų nei&s
INFORMACIJOS PAPILDYMAS. Asmuo rastas sveikas ir gyvas. Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai ieško dingusio Sauliaus Grigulos, gim. 1967 m. Su dingusiu vyru artimieji paskutinį kartą telefonu bendravo kovo 1 d. Jo paskutinė žinoma buvimo vieta – Šilalės rajonas, Bokštų kaimas.