Autoriaus nuotrauka
Istorija kartojasi – kadaise lietuvius trėmusi Rusija dabar laužo ukrainiečių gyvenimus
- Jonas VALAITIS
- Lapkričio 16, 2022
Prieš metus apie tremtis kalbėjome kaip apie skaudžią praeitį, tačiau dabar, Rusijai kariaujant prieš Ukrainą, šie įvykiai vėl tapo baugia dabartimi. Tauragėje apsilankęs europarlamentaras Liudas Mažylis prisiminė lietuvius, kurie buvo ištremti į Sibirą, ir teigė, kad Rusija šiuo metu Ukrainoje vykdo tas pačias represijas, kurių ėmėsi okupavusi Lietuvą.
Vadinamojoje Šubertinėje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, kuriame kadaise buvo įkurtas KGB kalėjimas, praėjusią savaitę apsilankęs L. Mažylis pristatė laiškų parodą „Skausmo ir nevilties laiškai iš šalčio žemės“. Šiuos skirtingų žmonių parašytus laiškus vienija vienas adresatas – L. Mažylio močiutė Antanina, kuriai pavyko išvengti tremties. Mažylių šeima remdavo tuos, kurie buvo išvežti į Sibirą.
Aptiko karstą
Dalis laiškų liudija tragišką Siručių šeimos likimą.
– Ši šeima, kaip tuo metu darydavo, buvo išskirta, – pasakojimą pradėjo L. Mažylis. – Jonas Sirutis po suėmimo iškart žuvo, Onutė Sirutienė su mažamečiu sūneliu Jonu pateko prie Laptevų jūros. Jonukas, būdamas 2 metų, mirė iš bado. Onutei pavyko išgyventi, dar po kurio laiko ji ryžosi Lenos upe keliauti į Irkutską. Ji visą laiką buvo labai dėkinga mano močiutei už bet kokią paramą. Laiškas, kuris išties mano kartai, badų, vargų nemačiusiai, suvokiamas sunkiai. Jame rašoma: „Po ilgesnio laiko nusipirkau kopūstų“. Tokio dalyko ji ilgą laiką nebuvo mačiusi. Siručių šeimos laiškų nedaug, Onutės laiškai daugiau iš vėlesnio laikotarpio, 1990-ųjų metų. Likimas susiklostė taip, kad prasidėjus Sąjūdžiui visiškai atsitiktinai žmogus iš Charkivo keliavo Lenos žemupiu ir rado vaikelio karstelį, kuris atitirpo iš ledų. Jis pamatė, kad rašmenys ant jo ne kirilica parašyta, o lotyniškais rašmenimis, ir perskaitęs paskambino į Kauno Sąjūdį. Onutė 1990-ųjų laiškuose užsimena apie vaikelį, kuriam tada būtų buvę 50 metų, rašo, kad jo palaikai atgabenami ir perlaidojami Suvalkijoje.
Demonstravo moralinę tvirtybę
L. Mažylio tėvo pusbrolis Juozas Sirutis laiškuose aprašydavo savo kasdienybę. Jis į Rusijos gilumą buvo ištremtas 1941-ųjų birželio 14-osios naktį.
– Lemtingai sutapo, kad jį ištrėmė būtent iš mano senelių namų. Tai buvo pirmieji trėmimai. Nebuvo aišku, nei kas vyksta, nei kas planuojama. Sovietinė valdžia pirmuosius trėmimus suorganizavo tikrai gana slaptai. Tą naktį pasibeldė į duris. Juozas Sirutis ir kitas giminaitis buvo priregistruoti senelių namuose. Jeigu būtų žinoję, kas nutiks, būtų atsakę, kad šiltą naktį turbūt Juozas yra šokiuose, nėra čia jo, – kalbėjo L. Mažylis.
Nors visuomenė buvo pradėjusi suvokti, kad Lietuva okupuojama, vyravo įsitikinimas, kad paprastų žmonių valdžia tikrai nelies. Deja, klaidingas.
Juozas, pakeltas iš miego, apsirengė ir sovietų pareigūnai jį išvežė kartu su kitais 18 tūkst. žmonių į vadinamąją šalčio žemę – Sibirą.
Autoriaus nuotrauka
– Pirmas laiškas iš Juozo Siručio atkeliavo po 4 metų, 1945 metais, per visą nacių ir sovietų karo laikotarpį nieko nebuvo žinoma. Aš visada sakau, kad šie laiškai turi didelę prasmę. Lyg ir nieko naujo į vadovėlius, enciklopedijas neįrašysi, bet kasdienybės aprašymas iki Stalino mirties man ir, tikiu, istorijai svarbus. Mes matome, kad ant tų laiškų yra ir cenzūros antspaudai. Vėliau jau jaučiama savicenzūra, nes žmogus negali rašyti visko. Tačiau jis drįsta ir gali rašyti apie buitį, tiesa, nėra viskas labai atvirai pasakoma. Jis rašo optimistiškiau nei iš tiesų yra, tačiau galima suprasti, kas išties vyksta. Pavyzdžiui, užsimena, kad 2 savaites sirgo, tuomet džiaugiasi, kad darbas jau lengvesnis. Tad galima tik įsivaizduoti, koks darbas buvo iki tol, kai reikėjo gabenti medieną. Aprašoma, kad turi 50 gramų duonos, kruopų sriubos. Po to atsiranda atgalinis ryšys. Džiaugiasi viskuo, dėkoja už viską. Matosi, kad mano senelių šeima siųsdavo siuntinius su apmokėtu atsakymu, kad jie nenukeliautų kur nors ne ten. J. Sirutis prašydavo įvairių dalykų, pavyzdžiui, apavo, tabako. Rašė, kad nerūko, bet tabakas lageryje yra universalus dalykas, gali pavaišinti draugą ar viršininką, tada kitaip į tave žiūri. Prašė tinkamo popieriaus tabakui, laiškams, – pasakojo L. Mažylis.
Laiškuose, sakė jis, Mažylių šeima ragindavo pranešti, ar tikrai Juozas gavo vieną ar kitą siuntinį. „Teta, nesijaudinkite“, – atsakydavo pastarasis.
– Čia prasideda tai, kuo aš niekaip negaliu nustoti stebėtis, tai Sibire atsidūrusių žmonių moralinė tvirtybė. Tai juos turėjo guosti tie, kurie čia gana taikiomis sąlygomis liko, bet iš laiškų matosi, kad tai Juozas guosdavo likusius Lietuvoje, – kalbėjo L. Mažylis.
Laiškuose – elito pavardės
Iš laiškų turinio galima sužinoti, kokie žmonės patyrė tremtį, kaip galėjo klostytis jų likimas.
– Pirmasis laiškas informatyvus jau vien tuo, kad Juozas išvardija visus žmones, kuriuos jam per tuos 4-erius metus pavyko sutikti. Visas Kauno tarpukario elitas. Anksčiau nebuvo žinoma, kur jie dingo, be to, 1941–1944 metais daug žmonių mirė. Ministras Černeckis sušaudytas, Vasario 16-osios akto signataro Prano Dovydaičio, su kuriuo jam teko kartu kalėti, palaidojimo vieta iki šiol nežinoma. Matyti, kad pavyko išgyventi Jurgiui Aleknai, Lietuvos valstybės tarybos nariui. Saugumo direktorius Statkus žuvo 1941-aisiais. Cenzūra praleisdavo, nes tos pavardės jiems tikriausiai nieko nesakė. Vienintelis žodis, kuris buvo išbrauktas – „generolas“. Šis žodis užtušuotas, – sakė europarlamentaras.
Siųsdavo ir knygų
Anksčiau miške dirbęs lietuvis vėliau įsidarbino lentpjūvėje, čia jam jau nereikėdavo gabenti medienos, užtekdavo ją apdoroti. Viename laiškų J. Sirutis paprašė jam atsiųsti braižybos reikmenų.
– Kitaip tariant, galima sakyti, kad jau įsitvirtino, nes buvo pavaldus tik lentpjūvės vadovui, kuris, spėju, buvo belaisvis, nes jo tautybė – austras. Jis buvo inžinierius. Juozas, nebaigęs inžinerijos studijų, buvo labai dėkingas savo buvusiems profesoriams už tai, kad šie siuntė jam darbe pravertusias knygas, – pasakojo L. Mažylis
Atvykdavo į Lietuvą
Laikai keitėsi ir laisvėjo, ypač po Stalino mirties. J. Sirutis jautė stiprų Lietuvos ilgesį, prisiminė šventes, Kauną.
– Jis rašydavo, kad per šventes daug galvoja apie tai. Gal ta laisvė ir artėja, bet į Lietuvą jam grįžti leista nebus, rašė Juozas, – teigė L. Mažylis.
Paskutinėje savo tremties vietoje Kazachstane J. Sirutis sutiko savo mylimąją Poliną, jie susituokė, susilaukė vaiko.
– Paskutiniuose laiškuose rašoma, kad grįžti vis tiek neleis, tai čia ir įsikurs, – sakė L. Mažylis.
Europarlamentaras teigė, kad J. Sirutis liko gyventi Kazachstane, bet vėliau jau grįždavo į Lietuvą atostogų.
– Labai dažnai jis atvažiuodavo pas mus. Manęs kartais klausia, kaip aš tuos dalykus sužinojau, kaip jais susidomėjau. Kalbant apie mano sovietinę vaikystę, tai pamenu, kad atvažiuodavo dėdė Juozas iš Kazachstano. Geros širdies, bendraudavo su vaikais, mane pakalbindavo. Praėjęs tuos pragarus, kuriuos galima tik numanyti. Ar į galvą galėjo ateiti tada man, kad jis tokį siaubą patyrė? – sakė L. Mažylis.
Tais laikais L. Mažylis šeimą aplankantiems svečiams kartais rodydavo skaidres – nuotraukas, kurias pavykdavo užfiksuoti įvairiose Lietuvos vietose.
– Nebuvo įdėmesnio skaidrių žiūrovo nei Juozas. Valandų valandas galėdavo žiūrėti, – prisiminė jis.
Istorija kartojasi Ukrainoje
Anot europarlamentaro, kaip anksčiau, taip ir dabar Rusija veikia tuo pačiu metodu – ši valstybė imasi trėmimų ir žudymų, kai vykdo okupaciją. Šįkart tą matome Ukrainoje, iš kurios okupuotų teritorijų žmonės tremiami gilyn į Rusiją.
– Tremčių patirtis šiandieniniai politikai turėtų turėti galvoje, kad žinotų, kaip drastiškai kartais pasikeičia aplinkybės, – įsitikinęs L. Mažylis. – Deja, Rusijos mąstymas ir mąstymo metodologija nepasikeitusi nuo caro laikų. Jie perėmė visą patirtį, kaip represuoti, tremti, gniaužti. <...> Žmonės, kurie net nieko blogo nepadarę, nuvertinami iki priešų, fašistų lygio. Deja, dabar vyksta lygiai tas pats. Užima kokią teritoriją Ukrainoje ir vykdo tą patį – tremia, veža, vaikus atskiria, kažkur kitur įvaikina ir niekas pasaulyje dabar iki galo nežino, kas vyksta. Lygiai kaip nežinojo ir tada – 4–5 metai turėjo praeiti, kol paaiškėdavo, kad žmogus iš viso gyvas. O kas dabar bus kitaip? Lygiai tas pats – iš Ukrainos pakraščių apie Rusijos elgesį sužinome vis naujų dalykų.
Autoriaus nuotrauka
Daugiau naujienų
- Prieš 3 valandas
Bijotų dvaro festivalis kviečia į vasaros šventę su muzika, pramogomis ir dvaro dvasia
Jau tapo tradicija, iškart po miuziklo vakaro Bijotuose, organizuoti ir didžiausią festivalio renginį - šventę, kuri džiugina ir mažus, ir didelius. Liepos 19-ąją, šeštadienį, Bijotų dvaro sodyba vėl prisipildys šurmulio, muzikos ir vasariško džiaugsmo – čia vyks vienas iškiliausių Šila
- Vakar
„Ar Amerika pirtyje?!“: kai miuziklas tampa kultūriniu veidrodžiu
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
- Liepos 11, 2025
„Via Lietuva“ informuoja: liepos 20 d. nebus galima įsigyti elektroninių vinječių – kelių naudotojus kviečia jomis pasirūpinti iš anksto
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
- Liepos 11, 2025
Kodas MKČ" – išskirtinis simfoninis koncertas, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
- Liepos 11, 2025
Menininkus subūrė devintasis Bilionių pleneras
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl
- Liepos 11, 2025
Į geležinkelio stotį susirinkę tauragiškiai leidosi į muzikinę kelionę
Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų
- Liepos 10, 2025
Komandos formavimo žaidimai: efektyvus būdas pagerinti komandos dinamiką
Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin
- Liepos 10, 2025
Tauragės apskrities policija pradėjo tyrimus dėl narkotinių medžiagų ir fizinio smurto atvejų
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su
- Liepos 10, 2025
Pagalba vaikui – ne tik psichologas
Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio
- Liepos 10, 2025
Amatų ir skonių mugė Tauragėje: tradicijos, kūryba ir gardūs atradimai vienoje vietoje
Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca
- Liepos 9, 2025
Jazzu ir Vaidas Baumila I Nei mirę, nei gyvi
- Liepos 9, 2025
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd