Kultūra

Tauragėje kitąmet planuojama įrengti sakralią vietą – Lurdo grotą

• Raimonda ALYSIENĖ
• Spalio 30, 2022

Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus jau kuris laikas brandina idėją Tauragėje pastatyti Lurdo grotą. Galimybė mintį realizuoti ypatingą prasmę įgauna artėjant 2023-iesiems, kai Tauragė taps Lietuvos kultūros sostine. Prašymui sukurti tokią sakralią vietą pritarė ir savivaldybės komisija, besirūpinanti skulptūrinės plastikos ir mažosios architektūros elementų atsiradimu rajone.

Vieta apmąstymams

Pasak Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebono Mariaus Venskaus, pasitinkant kultūros sostinės metus visada žiūrima į praeitį, dabartį ir kuriamos perspektyvos – tai tokia sinergija, kaip kultūra ugdė, ugdo miestą ir koks jis bus ateityje.

– Vienas sudedamųjų miesto elementų yra krikščioniškoji bažnyčia, gal ne tokia stipri, ne tokia įtakinga, bet vis tiek dalis miesto bendruomenės. Kad įprasmintume save kaip katalikų bendruomenę, sumanėme pastatyti Lurdą, – kalbėjo parapijos klebonas.

Atsiradus tokiam statiniui, pasak M. Venskaus, mūsų miestas pirmiausia tampa traukos objektu, nes Lurdas įsilietų į Lurdų šeimą Lietuvoje.

– Kai kurie žmonės leidžiasi į keliones lankydami Lurdus. Ir jie tampa svarbiu turizmo objektu. Antras svarbus momentas – jis taptų mūsų praeities atramos tašku, tikėjimo saugotoju, nes Lurdai turi didžiulę traukos jėgą, tai žmonių dvasinio nusiraminimo vieta, – teigė klebonas.

Lurdui numatyta ir vieta – šalia Italijos katalikų dovanoto ir šalia bažnyčios Jūros krantinės viršutiniame take pastatyto baltojo kryžiaus.

– Žmonės mėgsta pasivaikščioti, atsisėsti, žvelgti į tolį, pamąstyti. Tuo labiau, kad ir kraštovaizdis nuostabus. Norisi, kad būtų sukurtas visas kompleksas – pro bažnyčios šventorių vedantis takas, suoliukai, kryžius ir šalia – Lurdas, – idėjomis dalijosi klebonas. – Svarbus akcentas, kad Lurdas turi būti už šventoriaus ribų.

Pritarė

Antradienį posėdžiavusi savivaldybės komisija, atsakinga už skulptūrinės plastikos ir mažosios architektūros elementų įrengimą rajone, pritarė klebono M. Venskaus prašymui leisti statyti Lurdą valstybinėje žemėje.

Pasak komisijos pirmininko savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Raulinavičiaus, Lurdo statybos projektas išgrynintas, komisija pritarė jo statybai.

– Tai nėra sudėtinga statyba, nėra komunikacijų, tad ir statybos leidimai nereikalingi. Kitais metais, reikia manyti, išskirtinį projektą parapija įgyvendins. Kiek žinau, jie tai ketina daryti savo jėgomis, – teigė savivaldybės atstovas, pridūręs, kad savivaldybė ar seniūnija, jei reikės, padėti neatsisakys. – Turbūt ir taką įrengti, trinkeles pakloti, apšvietimą įrengti reikės. Spręsime tai darbams vykstant.

Tauragėje – pirmasis

Pagal viešai skelbiamus duomenis, Tauragės rajone Lurdo nėra. Kaimyniniame Šilalės rajone įrengti net 6 tokie statiniai. Pasak klebono M. Venskaus, naujausias 2018 m. pastatytas Jurbarko rajone, Viešvilėje. Iš viso skaičiuojama, mūsų šalyje yra 56 Lurdai.

Lurdas, arba Lurdo grota – sakralinis statinys, paprastai pastatomas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietose Prancūzijos Lurdo vietovėje pagrindu. Daugelyje pasaulio tautų puoselėjama religinė-etnokultūrinė idėja, kuri išreiškiama statant Lurdo grotas. Stebuklą žymi grotoje pastatytos Dievo motinos ir jai besimeldžiančios Bernadette statulos. Susiformavo tradicija sakralinius statinius – Lurdo grotas vadinti tiesiog Lurdais. Juose gali būti atliekamos religinės apeigos, maldininkai čia lankosi įvairių švenčių metu.

Be Prancūzijos, panašių grotų atsirado ir kitose katalikiškose šalyse, kuriose Lurdai buvo statomi laikantis konkrečios vietovės tautinių elementų, architektūros tradicijų, meninės kultūros.