Skulptūros autorė Areta Didžionienė
Antradienį šalia Jūros krantinės, prie vėliavos stiebo, atidengta skulptūra „Gyvybės ratas“. Tai antrojo Tauragės kultūros centro vykdomo projekto „Trilogija Laisvės spalvos“ dalis. Pirmoji tauragiškiams pristatyta dar rugpjūčio 23-iąją, minint Baltijos kelio dieną vyko Sauliaus Petreikio koncertas. Trečioji projekto dalis numatyta Vasario 16-ąją, kas tai bus, dar neatskleidžiama.
Kaip teigia meninio objekto-skulptūros „Gyvybės ratas“ autorė Areta Didžionienė, kūrybinis procesas prasidėjo nuo to, kad pasivaikščiodama nagrinėjo Jūros pakrantės teritoriją, jos urbanistinę, gamtinę kompoziciją. Neseniai buvo pašalinta medžio skulptūra, buvusi greta tilto, su nuoroda į Jūros pakrantę, su užrašais „Darbas. Pergalė. Taika“ ir iškelta istorinė vėliava.
„Susimąsčiau, kas sudaro ir formuoja aplinkos erdvę? Aplinka susiformavusi iš pakrantės kalvelių, upės, medžių. Tai jau gamtos dovanos, tos duotybės, į kurias žiūrint susiformavo pats miestas. Ši atmosferinė miesto dalies tapatybė mane ir inspiravo ieškoti kontempliatyvaus sprendimo“, – aiškino A. Didžionienė.
Tam tikras panirimas mintimis į šią vietą atnešė autorei atsakymą apie aiškią formą – apskritimą. Ši forma yra skulptūros dominantė, įkūnijanti visa, kas gyva pradžią.
„Pagrindinę meninio objekto dalį sudaro du apskritimo formos diskai, sudėti lygiagrečiai vienas kito, o pjedestalas – kito nupjauto apskritimo dalis. Jie dekoruoti išpjaustytais baltų kultūros simboliais, gamtiniais motyvais, kurie yra minkštų linijų. Todėl išpjaustytos formos atrodo amorfiškos, tekančios, primena abstraktų piešinį. Sujungti raštai į ažūrinį paveikslą sukuria tam tikrą pavidalą – pasaulį, kuriame gimsta iliuzinis reginys. Dienos šviesoje iš skirtingų taškų žiūrint į tūrinę skulptūrą matyti, kaip ji įgauna vis kitą vaizdą, o vakare sušvitus trispalvės spalvomis tampa lietuviškos tapatybės ženklu, – savo kūrinį pristatė A. Didžionienė.
Pasak jos, skulptūra įkūnija gyvybės ratą, kuriame pavaizduoti simbolinio tauro profilio atspindžiai, žmogaus, augmenijos ir gyvūnijos formos. Baltų kultūros ženklai čia kaip nuoroda į gilią tautos istoriją. Per banguojančias linijas viskas susilieja į visumą. Gyvybės ratas – tai harmonijos pasaulis, kur tėkmė ir ramybė, išmintis ir stiprybė, šviesa ir vienybė.
– Skulptūra tarnaus ne tik kaip simbolinis meninis akcentas. Ji kaip savotiška paslaptis, reikalaujanti įdėmesnio žvilgsnio. Tauragiškiai ir miesto svečiai, žvelgdami į skulptūrą, lyg skaitymą iš debesų, galės žiūrėdami analizuoti, ieškoti gyvybės formų, paukščių ir tauro, žiedų... Skulptūros kiekvienoje pusėje yra tauro profilis ir po tris poras paukščių, bendrai sudėjus jų dvylika, kaip ir mėnesių metuose… – teigė skulptūros autorė.
„Tauragės Jūros pakrantė puošiama tautodailės kūriniais skulptūromis nuo 1976 metų, todėl norisi išsaugoti ir šią istoriją, bet pažvelgti nauju žvilgsniu. Sujungus visas inspiracijas bei analizę, gimė atsakymas apie kūrinį, kuris būtų etno dvasios, gamtos motyvų ir modernumo junginys“, – teigė menininkė.
Už skulptūros pastatymo darbus, pasak A. Didžionienės, atsakinga seniūnija – jie pasirūpino skulptūros pastatymu, apšvietimu, elektors atvedimu. Tiesa, apie trečiąją projekto dalį pašnekovė kol kas nieko pasakyti negalėjo – laukiama kitų metų.
Skulptūros autorė Areta Didžionienė
