Rojus žemėje, arba į kokius nuotykius veda kabantys Pagramančio tiltai
Įkelta:
2022-08-28
Nuotrauka
pagramantis
Aprašymas

Pagramantis

J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

 

,
Nuotrauka
pagramantis
Nuotraukos autorius:
Stacevičiaus/LRT nuotr.
Aprašymas

Pagramantis

,
Nuotrauka
pagramantis
Nuotraukos autorius:
J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Aprašymas

2 Rita Krompalcienė

J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

 

Tarp Šilalės ir Tauragės driekiasi kabančiais tiltais linguojantis nepaprasto grožio Pagramančio kraštas, nelaimė, o gal laimė – keliautojų rečiau lankomas, dažniau lenkiamas. „Man net truputį gaila: taip stengiamės, daug dirbame, o jie traukia panemuniais arba greitkeliu ir nepamato šitokios grožybės“, – LRT.lt sako Pagramančio regioninio parko lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė – pagramantiškė nuo trejų metukų. 

Jau ketvirtus metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!

Pagrindinis Pagramančio simbolis – kabantys tiltai. Jų regioniniame parke siūbuoja linguoja net 12. Taip pat dunkso 9 piliakalniai, teka Jūros ir Akmenos upės, kiekviena savaip žavi, keliautojui atsiveria 12 fantastiškų atodangų. Ką jau kalbėti apie daugybę amą atimančių slėnių. O jei to maža, visada galima prisiminti literatūrą, šiuo atveju – Petro Cvirkos „Pagramančio šnekutį“, ir patirti, kodėl rašytojui taip patiko šis kraštas.

„Koks būtų kiemas be šnekučio pavasarį, be jo giesmės? Ypač kai pamotė žiema atsitraukia ir drungni vėjai, lenktyniaudami kalvomis, dosniai barsto gličiuosius pumpurus, sėja žoleles, – tas prasčiokas paukštis švilpauja skėtriodamas, džiugina kaip įmanydamas varguolį. Žiūrėk, vakar dar jų buvo tik pora, o šiandien būreliais iš medžio į medį, iš kiemo į kiemą, ir taip visą laiką jie lanko vieni kitus, svečiuojasi nelyginant Pagramančio amatininkai didžiųjų švenčių dienomis.

Pagramančio sklypininkai myli švilpukus, ir kiekvienas – puodžius, žvejys ar kurpius turi įsikėlę po keletą inkilų. Daugiausia jų pridirbęs Deveika“, – taip P. Cvirkos apysakoje „Meisteris ir sūnūs“ pasirodo pagrindinis veikėjas.

Pagramantiškiai tiki, kad P. Cvirka tikrai lankęsis jų nuostabiame krašte, nes apysakoje Pagramančio apylinkių vaizdus ne tik gražiai, bet ir gana tiksliai aprašęs. Prisimenamas ir Pagramantyje gyvenęs senolis, kuris pasakodavo, kaip jį vis aplankydavo „kažkoks“ rašytojas, klausinėdavo, klausinėdavo ir pranykdavo, kad po savaitės kitos vėl netikėtai atsirastų.

Davė ir dar drėbtelėjo

„Gražiausiose Pagramančio vietose sovietų laikais stovėjo fermos. Senosios miestelio kapinės, neva saugantis, kad neužterštų upės, buvo uždarytos, o ant kranto stovėjo fermos... Tad ką galima pasakyti?.. Buvo tokie laikai“, – pasakoja R. Krompalcienė. Dabar jau viskas atrodo kitaip, sovietiniai reliktai, ženklai atsitraukė į tolumas, net ir išlikusios fermos pasislėpė po moderniais, akies nerėžiančiais stogais.

Apvažiuoti beveik visas lankytinas Pagramančio regioninio parko vietas, pažintinius takus, anot Ritos, pakanka dienos. Ypač patogu automobilininkams ir dviratininkams, nes visos vietinės įžymybės tarsi suvertos prie natūralios gamtos tako – 35 kilometrų ilgio trasos. Pagramančio apylinkės iš kitų Lietuvos vietovių išsiskiria gausia gamtine įvairove, tad ir lankytinų vietų skaičiuojama dešimtimis, o žvyro vieškelis puikiai pritaikytas kelionei.

Nuotrauka
pagramantis
J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Pagramančio regioninis parkas

13 tūkst. hektarų regioninio parko teritorija šiaurės–pietų kryptimi išsidėsčiusi palei Akmeną, o vakarų–rytų kryptimi eina abipus Jūros upės. Unikalų kraštovaizdį suformavo 200 tūkst. metų trukęs ledynmetis, tirpsmo vandenys atrideno riedulius, susluoksniavo atodangas, išraižė upelius.

„Mūsų Pagramančiui buvo duota ir dar drėbtelėta. Miestelyje langą prasidarai ir girdi upelio ošimą, paukščių čiulbesį“, – sako R. Krompalcienė.

Karštą dieną keliautojams galima atsigaivinti stabtelėjus prie Balskų užtvankos. Patvenktos Jūros krante įrengtas paplūdimys su pavėsinėmis ir persirengimo kabinomis.

Meškinį česnaką tausokit!

Plynosios aukštapelkės pažintiniame take neseniai buvo renovuotas takas, iškilo stebėjimo bokštelis. 1,8 km ilgio trasa labiau pritaikyta norintiems susipažinti su savita regiono augmenija.

Lylavos upelio pažintinis takas visą savo grožį geriausiai atskleidžia pavasarį, kol dar nesužaliavę medžiai. Slėniuose sužvilga upelio vingiai, auga papartynai, skroblai. Didelė tikimybė, kad lankytojas pateks į kertines miško buveines – žmogaus veiklos nepaliestus miško plotus.

Pavasarį keliautojai ieško vietinės įžymybės – meškinio česnako, ankstyvojo vitaminų šaltinio. O rudenį jų aistrą pasotina įvairiausi grybai. „Tačiau noriu perspėti žmones – neneškite meškinio česnako glėbiais, nekonservuokite milžiniškais kiekiais! Jis buvo įrašytas į Raudonąją knygą, vėliau – išbrauktas. Bet jei ir toliau taip masiškai bus niokojamas, nesinorėtų, kad ir vėl į ją pakliūtų“, – nusišypso R. Krompalcienė.

Dar vienas nuostabus pažintinis takas – Akmenos – driekiasi per „Lakštingalų slėnį“, kabančiais tiltais sujungia Šilalės ir Tauragės rajonus. „Upių vingiai ir kabantys tiltai yra parko simboliai, jie pavaizduoti ir regioninio parko emblemoje“, – sako pašnekovė.

Ne tik ledynas, bet ir sovietų okupacija yra palikusi savo pėdsakų Pagramantyje. Tai keturi vadinamosios Molotovo gynybinės linijos bunkeriai. Kam tai anokia įdomybė, anot R. Krompalcienės, bent jau pasigrožės ten atsiveriančiu Jūros upės slėniu.

Nuotrauka
pagramantis
Stacevičiaus/LRT nuotr.

Įspūdingas vaizdas

Pagramančio parke dangų remia trys istoriniai ąžuolai: Genių, Andriejaičių ir Gudlaukio. Regioninio parko lankytojų centro administratorės tikinimu, Andriejaičių galiūno grožio niekaip neįmanoma perteikti nuotraukoje – kiek befotografuotum, kaip besistengtum.

16 metrų aukščio, 6,5 m diametro Gudlaukio ąžuolas – kresnesnis ir gerokai senesnis, regėjo jau 6 šimtmečius. Pasak Ritos, ne kartą trenktas žaibo, degęs, beveik nudžiūvęs, medis vėl surado gyvybinių galių, net veda giliukus. Gamtos stichijų talžytas medis dabar stovi tuščiaviduris, įkišus į drevę fotoaparatą ar telefoną galima įamžinti dangaus mėlynę.

Dar viena išskirtinė regioninio parko vieta – 250 metrų ilgio Didžioji Akmenos rėva. Šis gamtos paminklas susiformavo tirpstant ledynams. Akmenos upė, kaip ir sako pavadinimas, labai akmenuota, čia sugulęs visas riedulynas. Jokiame kitame Lietuvos regioniniame parke nėra nieko panašaus.

Tačiau Akmena pasižymi ir kita ypatybe – dideliu vandens nuolydžiu. Vidutiniškai per vieną kilometrą paviršius pažemėja 1,86 metro, tačiau Didžiosios rėvos vietoje jis nukrinta kone tris metrus. Viduryje upės atsistojus ant akmens ir žvelgiant prieš srovę galima pamatyti šį įspūdingą vaizdą.

Vieta bučiuoti išrinktąjį (-ją)

Pagramančio regioniniame parke istorinius Lietuvos laikus mena 9 piliakalniai, patys gražiausi, pasak R. Krompalcienės, – Indijos ir Pagramančio. Indijos pavadinimas, be abejo, kelia nuostabą, tačiau lingvistai ją tuoj pat išsklaido – šiuo baltišku žodžiu apibūdinama žemės giluma.

Dvi nenuoramos – Akmena ir Jūra – padovanojo kraštui net 15 įspūdingų atodangų. Pati didžiausia – Pagramančio, esanti įspūdingoje upės kilpoje, kairiajame krante. Nuo jos atsiveria miestelio vaizdas, o kitoje bliūdo pusėje (pagramantiškiai sako, kad gyvena bliūde, nes iš visų pusių supami kalvų) matomas Kuturių piliakalnis.

Juosiamas Gramančios upelio dunkso Pagramančio piliakalnis, o už jo stūkso Meilės akmuo. Sakoma, jei jį pasieksi ir pasibučiuosi su savo išrinktuoju, meilė bus pati tvirčiausia. Galbūt todėl R. Krompalcienės iniciatyva ūksmingame Gramančios slėnyje akmens link buvo nutiestas natūralus pusės kilometro ilgio takas, pakabintas nedidelis tiltukas, sukaltas širdies formos suoliukas.

„Karštą dieną geresnės vietos atsigaivinti nerasite. Tai ypatinga vieta, takelį vadinu lietuviškuoju kanjonu. Abiejose pusėse kalnai, o apačioje – upelis alma“, – pasakoja Rita.

Pagramančio parke galima keliauti ir kanojomis. Jūra žygiams palanki visą sezoną, o Akmena geriausia irtis ankstyvą pavasarį, paskui upė nusenka. Ji labiau tinkama patyrusiems kanojininkams.

Kasmetis tradicinis kanojų žygis organizuojamas paskutinį balandžio savaitgalį. „Akmena – nepaprastai įspūdinga. Kas yra plaukęs, sako, kad nieko gražesnio nėra matęs – piliakalniai, atodangos, vingiai, slenksčiai, ekstremalūs pojūčiai – kartais atrodo, kad esi ne Lietuvoje, o džiunglėse“, – sako R. Krompalcienė.

Tradicinis dviračių žygis kasmet rengiamas rugpjūčio pirmąjį savaitgalį. Žygeivių sulaukiama iš visos Lietuvos. Nakvynės namų regioniniame parke nėra, tačiau tai jokia bėda, lankytojus mielai priglaudžia pagramantiškiai. O kitiems siūloma nakvoti palapinėse prie regioninio parko direkcijos Ringių kaime, taip pat „Lakštingalų slėnyje“.

Publikaciją parengė Mindaugas Klusas LRT.lt 

 

Nuotrauka
caritas
Linos Buchlickajos-Lauciuvienės nuotrauka 
Įkelta:
prieš 19 valandų
Šie metai paskelbti Savanorystės metais, o artėjant Tarptautinei savanorių dienai, kuri minima gruodžio 5-ąją, Tauragėje surengta Telšių vyskupijos dekanatų bei parapijų „Carito“ savanorių padėkos šventė įgavo dar didesnę svarbą. 
Nuotrauka
timuras ir juozas
Įkelta:
prieš 23 valandas
Artėja 2023-ieji, o kartu su jais ir metas, kai Tauragė taps Lietuvos kultūros sostine. Liekant vis mažiau laiko iki ypatingo titulo gavimo, savivaldybė kviečia šįvakar į susitikimą, kuriame bus pristatyta ateinančių kultūros sostinės metų kryptis, koncepcija ir pagrindinių renginių programa. 
Nuotrauka
fotografika
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ antrus metus iš eilės dovanoja tauragiškiams naujas patirtis ir nuo gruodžio 2 iki 15 d. kviečia į nemokamas ekskursijas ir edukacijas.  
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2022-11-27
Aštuonis kartus už vagystes teistas V. V. vėl grįžo prie senų įpročių. Pas ūkininkę dirbantis nevedęs vyriškis sugalvojo planą – apsimesti Tauragės miesto seniūnijos atstovu ir apvogti elektroninių prekių parduotuvę. Tačiau planas neišdegė – teisėsaugininkai vagį demaskavo. Rugsėjo 20-ąją Tauragės apylinkės teisme atversta byla, kurioje vyriškiui teko išsamiai paaiškinti, kaip jis vykdė nusikaltimą. Be to, jam teko atsakyti ir už tai, kad pavogė benzininį pjūklą. 
Nuotrauka
lom
Įkelta:
2022-11-27
Išvykos – geriausias būdas pažinti Lietuvą, labiau pamilti ir vertinti savo šalį, pažinti draugus. Lomių vaikų dienos centro ugdytiniai šiais metais turėjo puikią galimybę plėsti akiratį keliaudami.
Nuotrauka
knyga
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-25
Vakar B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatytas rašytojos, literatūrinės Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatės Loretos Jastramskienės romanas „Visada, Tėve, bus Amerika“. Renginyje dalyvavo knygos autorė ir leidyklos „Homo liber“ vadovas Vilius Gužauskas.
Nuotrauka
fotografika
Ievos Tvaronavičiūtės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-25
Vakar vakare menui, o ypač fotografijai neabejingi tauragiškiai skubėjo į nors ir nebeveikiančius, tačiau neįprasta architektūra žavinčius Tauragės banko rūmus – ten atidaryta plenero „Fotografika“ paroda. Renginyje koncertavo Rūta Mur. 
Nuotrauka
lions
Organizatorių nuotrauka
Įkelta:
2022-11-24
Susidūrę su onkologine liga vieni puola į neviltį ir pasiduoda, kiti imasi veiksmų ir neretai laimi. Diena, kai išgirstama diagnozė, kai iš po kojų ima slysti žemė ne tik pačiam ligoniui, bet ir jo artimiesiems, kai smegenys išsprogdinamos vieninteliu žodžiu „vėžys“, neretai tampa tuo lūžio tašku, kuris padalina gyvenimą iki ir po. Jei pavyksta paimti save į rankas, jei neišsigąstama diagnozės, pradedama ieškoti atsakymų, pagalbos ir kelių, padėsiančių pasveikti. Apie kelią nuo diagnozės iki pasveikimo tauragiškiai turės progą išgirsti jau visai greitai. Gruodžio 2 dieną Kultūros rūmuose visas pusdienis bus skirtas dviem išskirtiniams renginiams – vyks praktinis renginys pacientams ir jų artimiesiems bei visiems, besidomintiems savo sveikata, o vakarop tauragiškiai kviečiami į unikalų premjerinį meno terapijos spektaklį  „NenuGALIETIeji“.
Nuotrauka
knygos
Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-23
Lapkričio 24-ąją Tauragės kultūros centre ir B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyks Tauragės knygų mugė.
Nuotrauka
ruta mur
Elenos Krukonytės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-23
Centrinėje miesto dalyje išlikę modernistiniai Tauragės banko rūmai stebina prašmatniais tarpukario architektų sprendimais. Pusapskritė banko operacijų salė, apsupta kolonados, įrengta į kiemo pusę. Pastatas išsiskiria antrajame aukšte įrengta erdvia terasa, įrėminta kolonomis – šis architektūrinis elementas buvo retas tarpukario pastatuose. Pokario metu Tauragės banko rūmuose veikė viešbutis, restoranas, iki šiol buvo bankas, o paskutiniais metais pastatas visai tuščias. Tačiau lapkričio 24 d., 17 val., Tauragės banko rūmai (Dariaus ir Girėno g. 7) atsiveria visuomenei – atidaroma Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamo fotografijos plenero „Fotografika“ paroda, koncertuos naująja nostalgija vadinama Rūta MUR, neseniai pristačiusi trečiąjį savo albumą „Prime Time“. 
Nuotrauka
mazylis
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-16
Prieš metus apie tremtis kalbėjome kaip apie skaudžią praeitį, tačiau dabar, Rusijai kariaujant prieš Ukrainą, šie įvykiai vėl tapo baugia dabartimi. Tauragėje apsilankęs europarlamentaras Liudas Mažylis prisiminė lietuvius, kurie buvo ištremti į Sibirą, ir teigė, kad Rusija šiuo metu Ukrainoje vykdo tas pačias represijas, kurių ėmėsi okupavusi Lietuvą.
Nuotrauka
pagegiai
Astos Andrulienės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-14
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos organizuotas Padėkos bičiuliams vakaras, 2022 m. lapkričio 9 d. vykęs bibliotekos fojė, subūrė gausias gretas bibliotekos geradarių, kolegų, skaitytojų, įvairių įstaigų ir organizacijų atstovų, bei visų, kultūrai ir literatūrai neabejingų asmenybių, su kuriomis bibliotekos bendruomenę jau daugelį metų sieja glaudūs gražios ir konstruktyvios kultūrinės bendrystės ryšiai. O ir proga šiam šiltam susibūrimui buvo ypatinga: šiemet Pagėgių biblioteka mini savo veiklos 85-erių metų jubiliejinę sukaktį.
Nuotrauka
paroda jazz
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-14
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama Gedimino Juškos fotografijų paroda „Ne/pa/stebimi“, kurioje – tylos užtvindytas miestas. Parodą galima apžiūrėti iki gruodžio 2 dienos.
Nuotrauka
teatras
Eugenijaus Šalčio nuotrauka
Įkelta:
2022-11-12
Ką tik baigėsi respublikinis mėgėjų teatrų festivalis, šiemet minėjęs jau 30-ąjį gimtadienį. Šįkart į jį sugužėjo ne keturi, kaip būdavo įprasta, o net aštuoni teatrai, o visų kolektyvų mini spektakliai buvo sujungti į vieną netrūkstantį vaidinimą, sulaukusį begalės aplodismentų.
Nuotrauka
paskaita
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-10
Lapkričio 7-osios vakarą Skaudvilės į krašto muziejų susirinkę klausytojai papildė savo istorijos žinių bagažą – jie klausėsi doc. dr. Algirdo Jakubčionio paskaitos „Rusijos istorijos antspaudas Rusijai“. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-11-05
Atėjo lapkritis, o kartu su juo – ir tradicinis 30-asis respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Kvartetas“. Susėdome prie kavos puodelių su festivalio sumanytoja ir organizatore Tauragės liaudies teatro režisiere Genovaite Urmonaite pasikalbėti. Pasak jos, kalbėtis daug ir nereikės – vakar, sakė ji, lėktuve iš nuobodulio per trijų valandų skrydį sugalvojusi pokalbio formą ir, turėdama rankinėje daug tušinukų ir sąsiuvinį,  užrašė. 
Nuotrauka
kapines
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-04
„Kapinės primena mišką: vienas vaizdas dieną, o kitas – jau sutemus“, – sakė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė, tamsoje po senąsias miesto kapines vedžiodama renginių ciklo „Vėlių mėnuo“ trečiojo renginio dalyvius.
Nuotrauka
spektaklis skaudvile
Žydrės Macienės feisbuko paskyros nuotraukos
Įkelta:
2022-11-03
Šie metai Seimo paskelbti rašytojos Ievos Simonaitytės metais. Didžiajai Klaipėdos krašto metraštininkei dedikuotą publicistinį spektaklį „Pasivaikščiojimas su Šventvakarių Ėve“ sukūrė ir Tauragės kultūros rūmų Skaudvilės skyriaus režisierė Zita Jurevičienė. Skaudvilės kultūros namuose žiūrovai jį išvydo spalio 27-ąją. 
Nuotrauka
lurdas
Įkelta:
2022-10-30
Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus jau kuris laikas brandina idėją Tauragėje pastatyti Lurdo grotą. Galimybė mintį realizuoti ypatingą prasmę įgauna artėjant 2023-iesiems, kai Tauragė taps Lietuvos kultūros sostine. Prašymui sukurti tokią sakralią vietą pritarė ir savivaldybės komisija, besirūpinanti skulptūrinės plastikos ir mažosios architektūros elementų atsiradimu rajone. 
Nuotrauka
paroda jonams
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-27
Šiandien vyskupo Jono Viktoro Kalvano parke pristatytas Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos projekto „Tekstų alėja“ – informacinė paroda „Iškilieji Tauragės Jonai“. Galbūt iškils klausimas, kodėl būtent Jonai?
Nuotrauka
gyvybes ratas
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-25
Antradienį šalia Jūros krantinės, prie vėliavos stiebo, atidengta skulptūra „Gyvybės ratas“. Tai antrojo Tauragės kultūros centro vykdomo projekto „Trilogija Laisvės spalvos“ dalis. Pirmoji tauragiškiams pristatyta dar rugpjūčio 23-iąją, minint Baltijos kelio dieną vyko Sauliaus Petreikio koncertas. Trečioji projekto dalis numatyta Vasario 16-ąją, kas tai bus, dar neatskleidžiama.