Kaip skelbiama Tremties ir rezistencijos vedėjo Raimondo Matemaičio parengtame straipsnyje, prieš aštuoniasdešimt trejus metus – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyta sutartis tarp nacistinės Vokietijos ir stalinistinės Sovietų sąjungos vadinama jos signatarų vardais – Molotovo – Ribentropo paktu. Ši sutartis atvėrė kelią antrojo pasaulinio karo pradžiai. Molotovo – Ribentropo pakto slaptaisiais protokolais tarp Vokietijos ir Sovietų sąjungos buvo pasidalintos rytų Europos šalys, jų tarpe ir Lietuva. Po savaitės, 1939 m. rugsėjo 1 d., Vokietijai užpuolus Lenkiją prasidėjo kruviniausias žmonijos istorijoje Antrasis pasaulinis karas.
Laisvojo pasaulio šalyse gyvenę išeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šią dieną minėdavo kaip Juodojo kaspino dieną.
1979 metais keturiasdešimt penki okupuotų Baltijos šalių gyventojai, jų tarpe 38 lietuviai, pasirašė memorandumą. Jis buvo adresuotas Sovietų Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos ir kitų Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybėms bei Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Jame pabrėžiama, kad Baltijos šalys prarado nepriklausomybę Hitleriui ir Stalinui 1939 m. rugpjūčio 23 d. bei rugsėjo 28 d. slaptais protokolais pasidalinus Baltijos valstybes, reikalaujama pasmerkti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo padarinius, paskelbti minėtą paktą negaliojančiu nuo jo pasirašymo dienos ir išvesti iš Baltijos šalių okupacinę kariuomenę. Tarp memorandumą pasirašiusių lietuvių buvo ir tauragiškis, buvęs partizanas ir politinis kalinys, Leonas Laurinskas.
Pirmą kartą viešai Molotovo-Ribentropo pakto metinės Lietuvoje paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingu Vilniuje prie paminklo Adomui Mickevičiui, nepaisant tuometinės sovietinės valdžios draudimo. Jį tuomet surengė Lietuvos laisvės lyga. 1988 m. rugpjūčio 23 d. surengtas Sąjūdžio mitingas Vingio parke, į kurį susirinko apie du šimtai penkiasdešimt tūkstančių žmonių.
1989 m., minėdami pakto pasirašymo penkiasdešimtąsias metines, suorganizuoti Lietuvos Sąjūdžio ir Latvijos bei Estijos liaudies frontų, apie 2 milijonai Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarę gyvą daugiau kaip 600 kilometrų grandinę nuo Vilniaus iki Talino, susikibo rankomis, taip demonstruodami tarpusavio solidarumą. Ši grandinė pavadinta Baltijos keliu. Tai buvo precedento pasaulio istorijoje neturėjusi ir iki šiol nepranokta okupuotų Baltijos kraštų gyventojų valios išraiška vėl atkurti savo valstybių nepriklausomybę.
2009 metais Europos Parlamentas paskelbė rugpjūčio 23 – ąją Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti.
Ketvirtadienio vakarą Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Skaitymai ant laiptų“. Dalyvavo jaunosios kartos prozininkė, scenaristė, literatūrinių performansų atlikėja Lina Simutytė ir Jaunųjų filologų konkursų, Jaunojo jotvingio premijos laureatas, poetas bei Lietuvos rašytojų sąjungos narys Nerijus Cibulskas. Informacija dalijasi B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka.
Rugsėjo 28 d. sukanka 35-eri metai, kai 1988 m. Tauragėje įsikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šios istorinės organizacijos gimimo vieta – biblioteka – tapusi savotišku sąjūdiečių štabu. Čia vyko susirinkimai, diskusijos, čia gyventojai siuntė laiškus su klausimais ir siūlymais, čia buvo rajono sąjūdiečių leidžiamo laikraščio „Mūsų žinios“ būstinė. Į biblioteką buvo pristatoma visa sąjūdžio spauda, rūpinamasi leidinių platinimu.
Į rudenėjančią Tauragę vėl sugrįžta žydų istorijos ir kultūros dienos „Štetlas Tauragėje“. Per įvairiausias veiklas siekiama atskleisti žydų kultūros įvairovę, turtingumą, jos regioninį savitumą ir svarbą vietos bendruomenei. Šiais metais jos dedikuojamos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-iui.
Rugsėjo 16-17 dienomis vyksta Skaudvilės miesto šventė, pritraukianti visus entuziastus – čia savo vietą atranda kiekvienas: ir mažas, ir didelis. Dvi dienas iš eilės vyksta linksminančios pramogos, praturtinančios ekskursijos, pristatomi įvairūs projektai – architektūriniai ir meniniai.
Tauragės bendruomenių namuose – unikali galimybė prisiliesti prie olimpinės Lietuvos istorijos. Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) nariai rugsėjo 14 dieną, 16 val., organizuoja švietėjišką renginį, kuriame susitiks ir bendraus tiek su mokiniais, tiek su sportui neabejingais gyventojais.
Paskutinį kartą, prieš 16 metų minint Tauragės 500 metų gimtadienį, Jūros upės saloje įvykęs koncertas šiemet, Lietuvos kultūros sostinės metais, vėl sugrįžta į tą pačią vietą. Unikalioje Jūros upės vietoje įsikurs atvira, 10 metrų skersmens scena. Prožektorių ir Jūros upės ošimo apsuptoje scenoje suskambės du įsimintini muzikiniai koncertai, kuriuos dovanoja tarptautiniai – Tauragės muzikos ir Džiazo festivaliai.
Trepų kaimo bendruomenė organizuoja jau tradicine tapusią vasaros šventę „Šakomis į dangų, šaknimis į žemę“. Rugpjūčio 19-ąją 15-ąjį gimtadienį švenčiančios bendruomenės svečius pasitiks puiki nuotaika ir dar puikesnė muzika.
Jei žiūrėjote Netflix serialą „Oranžinė – tai nauja juoda“ (Orange Is The New Black), animacinį filmą šeimai „Batuotas katinas Pūkis: paskutinis noras“ (Puss in Boots: The Last Wish), girdėjote ir Moreno muziką.
Savo originaliu džiazo, bliuzo, 1960-ųjų roko ir soulo skambesiu atlikėja pakerėjo klausytojus nuo Lotynų Amerikos iki Europos. Jos paklausyti galite ir išvažiuojamajame Tauragės džiazo festivalio koncerte Panemunės pilyje ketvirtadienį, rugpjūčio 10-ąją.
Eugenijų Kavaliauską galima drąsiai vadinti vienu geriausiu visų laikų Tauragės fotografu. Pirmiausiai jis gilinasi į fotografuojamą temą, kaupia žinias, o tik po to imasi fotoaparato. Tokia kūrybos filosofija Eugenijui leidžia laimėti pasaulinius apdovanojimus. Jo fotografijos užburiančios, bet dar labiau pakeri charizmatiški gyvi pasakojimai apie fotografuojamus gamtos objektus. Jo galima klausytis valandų valandas.
Visi, norintys pašėlti Lotynų Amerikos šokių ritmu, liepos 26 dienos vakarą kviečiami į Pilies aikštę. Čia siausti ir surengti gerą vakarėlį žada išskirtinis mambo muzikos bigbendas „Orkesta Mendoza“.
Visa tai suvienyti gali tik „Bijotų dvaro festivalis“. Skamba keistai ir netikite? Atvykite į Bijotus liepos 22-ąją ir įsitikinsite, kad galima suderinti, apjungti ne tik tai, bet ir daugelį kitokių pramogų.
Įgyvendinant projektą „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ Tauragės Pilies aikštėje ant V. Kudirkos g. 2A pastato sienų atsirado naujas grafitį piešinys. Šis meno kūrinys įkvėpė naujos gyvybės miesto erdvėms ir liudija, kad Tauragė puoselėja istoriją, kūrybiškumą ir beribę jaunimo vaizduotę.
Liepos 15-ąją, per patį vidurvasarį, į pilies aikštę ir vėl kviečia Tauragės džiazo festivalis. Vakare aikštės scenoje pasirodys diksilendas iš Čekijos „The Dixie Hot Licks“. Festivalio pradžioje Kartų parke prie Zumpės planuotas pasirodymas keičia lokaciją ir yra perkeliamas į miesto centrą.
Žvilgsniu iš aukštybių aprėpti plačias Tauragės apylinkes – vietiniai žmonės ir keliautojai laukia dienos, kai galės užlipti į naująjį Pagramančio apžvalgos bokštą. Tačiau liepos mėnesį atidaroma regykla – tik viena iš daugybės priežasčių, kodėl šiame krašte verta praleisti įsimintiną ir turiningą savaitgalį ar ilgiau.
Jau rytoj, liepos 12-ąją, 18 valandą, Tauragės geležinkelio stotyje koncertuos trys muzikantai, atstovaujantys Lietuvą, Malaiziją ir JAV – „Sherman, Jutas, Nick Trio“.
Diena kita ir liepos 21-osios vakarą Brodvėjus laikinai persikels į Bijotus, nes čia skambės linksmas, nuotaikingas, šmaikštus Dan Goggin miuziklas „Šaunuolynas“.
Tauragė šiemet – Lietuvos kultūros sostinė, tad čia atvykę turistai ir svečiai kviečiami susipažinti su dar viena naujove – išgirsti mūsų miesto istoriją važiuojant autobusu.
Kauno technologijos universiteto (KTU) architektūros ketvirto kurso studentai kviečia į ypatingą parodą, skirtą Tauragės ateities urbanistinėms vizijoms ir žaliajai miesto transformacijai tyrinėti.
Ar žinote, kad pirmieji teatrų festivaliai, sueigos ir įvairūs teatralų susibūrimai buvo pirmųjų Olimpinių žaidynių Graikijoje dalis? Jau tuomet, VIII a. pr. m. e., tarpusavyje varžėsi trijų mūzų – Melpomenės, Kaliopės ir Talijos – globotiniai. Tačiau per beveik tris tūkstančius metų varžytuvės virto teatrų šventėmis. Viena tokių – Bijotų dvaro festivalio Teatrų sueiga – teatralus ir žiūrovus sukvies liepos 1-ąją prie Baublių muziejaus kluono.
Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Tauragė valstybės susivienijimo šventę paminės grandiozine istorine inscenizacija Taurų parke. Šventės organizatoriai kviečia švęsti Lietuvos gimtadienį ir žada įspūdingą ir netikėtą reginį.
Žygaičiuose nuaidėjus jau tradicinei Petrinių šventei „Liepos kvepia medumi“ gražių prisiminimų liks visiems – ir atėjusiems pasiklausyti gražios gyvos muzikos, ir panorusiems tik pasižvalgyti, ir skanavusiems gardaus maisto, ir dalyvavusiems krepšinio turnyre.
Tauragės kultūros centras dalijasi puikia žinia – kuriamas jaunimo choras.
Smagiausia vasaros šventė – Joninės – jau šįvakar. Šventiniai renginiai Tauragėje ir rajone startuos ankstyvą penktadienio vakarą.
Birželio 16-ąją vyko respublikinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Pyvelie žaliuo“, kuriame dalyvavo per 200 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų – Tauragės, Klaipėdos, Šilalės, Kretingos, Kauno, Šiaulių. Prisiminti liaudies papročiai, dainos ir šokiai.
Tie, kas nepraleidžia Tauragės džiazo festivalio koncertų, ko gero, puikiai prisimena prieš porą metų koncertavusią grupę „CinAmono“. Tiesa, jų koncertas tuomet vyko Smalininkuose, nuostabioje senojoje prieplaukoje. Šiemet festivalio organizatoriai „CinAmono“ pakvietė į Lauksargius ir siūlo į koncertą atvykti tuos džiazo ir geros muzikos gerbėjus, kurie prieš porą metų negalėjo nuvykti į Smalininkus. Be abejo, kviečiami ir tie, kas neabejingas šios magiškos grupės kūrybai.
