Tauragės žinios logotipas
Raimondas Matemaitis: 1991-ųjų įvykiai suformavo mūsų kartos identitetą

Raimondas Matemaitis: 1991-ųjų įvykiai suformavo mūsų kartos identitetą

Apie tuos įvykius negaliu kalbėti kaip objektyvus, šaltas tyrinėtojas. Tai, kas vyko tuo metu, – buvo mūsų gyvenimas. Ir nuo to, kaip viskas pasisuks, priklausė, kaip susiklostys mūsų tolesnis gyvenimo kelias. Normaliu laiku, normalioje šalyje paprasto žmogaus gyvenimas nelabai priklauso nuo visuomenės ir valstybės gyvenimo, tačiau tuo metu mes gyvenome nenormaliu laiku ir nenormalioje šalyje.

Buvo prabėgę jau penkiasdešimt metų, kai 1940-aisiais Lietuva prarado laisvę ir nepriklausomybę. Per tą laiką, kai vieni okupantai keitė kitus ir kai Lietuvos šimtai tūkstančiai žmonių buvo represuoti – nužudyti, įkalinti lageriuose ir ištremti į sunkiai pakeliamas klimatines sąlygas bei stokojo elementarių, žmogaus gyvybei palaikyti būtinų dalykų. Per tuos penkiasdešimt metų Lietuvos žmonės nesusitaikė su pavergimu. Kovos formos keitėsi: nuo pirmojo dešimtmečio po karo vykusio masinio ginkluoto pasipriešinimo iki disidentinės veiklos paskutiniais okupacijos metais. Tačiau daugumą mūsų visuomenės kaustė baimė – bijota tos, atrodė, nenugalimos sovietinės karinės mašinos, kuri tuo metu gąsdino ir visą Vakarų pasaulį.

Karščiausi 1991 m. sausio sovietinės agresijos įvykiai vyko savaitę – nuo sausio 8 dienos, antradienio, iki sausio 13-os dienos, sekmadienio. Visas tas dienas buvau Vilniuje ir savo akimis mačiau mūsų žmonių didvyriškumą ir sovietų brutalumą.

1988 m. birželio 3 dieną įkurtas Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis per šimtatūkstantinius mitingus, tautos simbolių susigražinimą, Baltijos kelią ir bendrystės su kitais mūsų žmonėmis atkūrimą, atvedė mūsų tautą į 1990 m. kovo 11 dienos apsisprendimą. Bet tai nebuvo laiminga pabaiga, o tik sunkaus kuriančio darbo pradžia. Dar pasaulyje nebuvo patirties, kaip išeiti iš sovietinės ,,kreivų veidrodžių karalystės“ ir sukurti normalią, modernią valstybę. Šiame kelyje už savo nugarų jautėme Sibiro šalčiu alsuojančią Sovietų sąjungos pamėklę. Ji suprato, kad mūsų laisvė yra jos galas. Todėl nuo pirmosios mūsų apsisprendimo gyventi laisvai dienos susidūrėme su sovietinės galybės konvulsijomis.

Sovietinė kariuomenė nežabotai siautėjo visą 1990 m. pavasarį, užimdama įvairių įstaigų pastatus, jų darbuotojus, jeigu nesutikdavo tarnauti sovietinei valdžiai, išvarydama į nežinią. Kai šitai nepadėjo mūsų žmonių išgąsdinti, 1990 m. balandžio mėnesį buvo pradėta ekonominė Lietuvos blokada. Tai dar labiau sutelkė mūsų žmones – taikūs žmonės saugojo pastatus nuo sovietinių kareivių, o mūsų įmonės pramoko gyventi artėjančios rinkos sąlygomis. Sovietų valdžia, suvokusi, kad Lietuvos žmonių lengvai neįveiks, pradėjo planuoti plataus masto puolimą, kurį realizavo 1991 m. sausį.

Todėl mes laisvi. Jau daugiau kaip trisdešimt metų.

Antrasis 1990 m. Lietuvos valstybės pusmetis buvo įvardintas kaip frustracija. Tai tam tikras liūdesys susidūrus su realios tikrovės dideliais iššūkiais. Atkurtos Lietuvos valstybės nepripažino demokratinės vakarų valstybės, nes mūsų šalyje dar paraleliai veikė ir okupacinės sovietinės valstybės struktūros, tebestovėjo sovietinės ginkluotosios pajėgos. Ir mūsų šalies politiniame gyvenime atsirado skirtingų Lietuvos valstybės vizijų, pradėjo kurtis skirtingos politinės kryptys. Sovietiniai autoritetai nusprendė, kad Lietuvos nepriklausomybė ,,išsikvėpė“ ir reikia nedaug pastangų, kad būtų sugrįžta prie senos ,,tvarkos.“

Karščiausi 1991 m. sausio sovietinės agresijos įvykiai vyko savaitę – nuo sausio 8 dienos, antradienio, iki sausio 13-os dienos, sekmadienio. Visas tas dienas buvau Vilniuje ir savo akimis mačiau mūsų žmonių didvyriškumą ir sovietų brutalumą.

Detaliai neaprašinėsiu tų įvykių, tik pasakysiu, kad per tas dienas dingo mūsų žmones kaustę baimės likučiai. Žmonės stojo už laisvę, rizikuodami savo sveikata ir gyvybėmis, nes suprato – be laisvos Lietuvos nebus ir normalaus jų pačių gyvenimo. Žinojome, kad pralaimėję liksime vergijoje. Štai kodėl, pamatę mūsų žmonių pasišventimą, nužudę keturiolika, sužeidę kelis šimtus žmonių, sovietiniai vadovai sustojo. Nepuolė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, nes ten galėjo žūti tūkstančiai už laisvę pasiryžusių pasiaukoti žmonių. Ir tada atėjo mūsų pergalė. Ji buvo skaudi. Palaidoję 1991 metų Sausio 13-osios Medininkų žudynių aukas, ištvėrę 1991 metų rugpjūčio pučą, Lietuvos žmonės stojo kurti naujo nepriklausomo gyvenimo. O didvalstybė Sovietų sąjunga nusibaigė dar tais pačiais 1991 metais.

Dalyvaujant Sąjūdyje, matant žmones, kurie buvo praėję Sibiro sniegynus ir lagerius, kildavo klausimas, kaip pasirodysime mes. Vyresnės kartos atstovai šiek tiek rezervuotai žiūrėdavo į mus – 60-ųjų kartą, kuri nebuvo mačiusi prieškario nepriklausomos valstybės ir pokario laisvės kovų bei auklėta tik sovietinės mokyklos.

1988–1990 m. Sąjūdis ir didieji 1991-ųjų metų įvykiai suformavo mano kartos identitetą. Dauguma tais metais žuvusiųjų buvo mūsų kartos žmonės. Jie buvo ten, kur manė turintys būti, nes tikėjo, kad gyvenimas be laisvės nevertas gyvenimo.

Todėl mes laisvi. Jau daugiau kaip trisdešimt metų.

Raimondas Matemaitis, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Silkė 2025: trys dienos šventės, skonio ir jūrinės dvasios Klaipėdoje

Gegužės 2–4 dienomis Klaipėdoje griausmingai sugrįžta festivalis „Silkė 2025“! Miesto gyventojai ir svečiai kviečiami pasinerti į nepakartojamą šurmulį, kupiną muzikos, kultūros, skonių bei... žinoma – silkės! Renginio organizatorius „Bravo idėja“ tikisi, kad antrus metus vyksiantis festivalis taps gražia

Jautriausiose situacijose paauglių tėvams padės atvirumas ir pagarba

Pasitaiko atvejų, kai tėvai kreipiasi į vaiko teisių gynėjus ar Vaiko teisių linijos konsultantus, svarstydami, kaip elgtis, jei paauglys paprašo leidimo nakvoti pas savo vaikiną ar merginą. Toks klausimas gali pasirodyti netikėtas ir sukelti daug emocijų. Vaiko teisių gynėjai sako, kad tokiose situacijose svarbiausia – ne skubėti drau

Susitikimas su „Pralaužk Vieną Šaltą“ kūrėjais

Balandžio 24 d. į Viešąją biblioteką rinkosi lietuviškos komedijos ir tinklalaidžių mėgėjai. Čia vyko susitikimas su populiaraus podcast’o „Pralaužk Vieną Šaltą“ kūrėjais Airidu Jankumi ir Mantu Grimaliu. Nuo 2018 metų Airidas ir Mantas ne tik juokina savo klausytojus, bet ir kalbina įvairių profesijų žmones,

Paskui Čiurlionį su improvizacinės muzikos kūrėjais

Švenčiant 150-tąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines jo kūryba visdar yra įkvėpimo šaltinis daugybei menininkų, o jo muzika jaudina ir užburia klausytojų širdis. Projektas „Paskui Čiurlionį” - tai Lietuvos genijaus muzikos interpretacija, kurios grožį, trapumą ir didybę per savo muzikinio požiūrio prizmę pateikia du

Pasveikinti Tauragės rajono medicinos darbuotojai

Balandžio 27-ąją minima Medicinos darbuotojų diena. Ši diena skirta dar kartą pagerbti  gydytojus, slaugytojus bei kitus sveikatos priežiūros srityje dirbančius specialistus, kurie savo gyvenimą pašventė rūpinimuisi žmonių sveikata ir gyvybe. Šia proga Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas tradiciškai

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus naujai pinigų apvalinimo tvarkai, gali suaktyvėti ir sukčiai

Policijos duomenimis, vien pirmąją balandžio pusę užfiksuota daugiau nei 10 sukčiavimo atveju, kai banko darbuotojais telefonu prisistatę asmenys iš gyventojų apgaulės būdu išviliojo pinigus – nuo 9 tūkst. iki daugiau nei 120 tūkst. eurų. „Urbo" banko ekspertai primena, kad sukčiai gali pasinaudoti ir artėjančia gegužės 1

„Samaningi kilometrai" kviečia burtis į masinius žygius partizanams atminti

„Samanomis sąmoningi" – tokiu šūkiu antrus metus iš eilės lietuviai kviečiami paminėti gegužės 17 d. – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga tęsia tradiciją šią dieną organizuoti masinius žygius partizanų takais

Lietuvos kariuomenėje paminėta Šuns diena, savo gebėjimus demonstravo tarnybiniai šunys

Balandžio 24-ąją minimos Šuns dienos proga, penktą kartą Lietuvos kariuomenės vienetų karių ir darbuotojų šunys buvo kviečiami „pasisvečiuoti" šeimininkų tarnybos ar darbo vietose ir kasdienines tarnybines užduotis vykdyti kartu. Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione organizuotas renginys &bd

Draudimo internetu populiarėjimas: Skaitmeninės platformos keičia Lietuvos gyventojų apsisaugojimo būdą.

Per pastarąjį dešimtmetį mūsų požiūris į draudimą smarkiai pasikeitė. Vis daugiau lietuvių, norėdami patenkinti savo draudimo poreikius, kreipiasi į draudimą internetu. Nuo automobilių draudimo iki kelionių ir sveikatos planų - skaitmeninės platformos kaip niekada anksčiau palengvina draudimo polisų įsigijimą ir valdymą. Jei vis dar dvejojat

Matcha kaina: kiek kainuoja kokybiška matcha ir ar verta investuoti?

Matcha arbata tampa vis populiaresnė Lietuvoje kaip sveikesnė kavos alternatyva. Ji suteikia natūralios energijos, gerina koncentraciją ir yra turtinga antioksidantų. Tačiau daugelis žmonių klausia – kokia yra matcha kaina, nuo ko ji priklauso ir ar verta investuoti į aukštos kokybės produktą? Nuo ko priklauso matcha kaina?Matcha kain

Į svečius kviečia socialinės dirbtuvės: parodys savo darbo rutiną

Tauragės socialinės dirbtuvės „Metų ratas" jau beveik apsuko ratą – gegužę švęs pirmąjį gimtadienį.  Socialinių dirbtuvių veiklos jau išbandytos visais metų laikais. Tauragiškiai, pavieniai ar organizacijų, verslo atstovai, gegužės 6 dieną kviečiami į Atvirų durų dieną: atėjusieji pamatys, kaip atrodo jų darbo

Tauragės ir Jurbarko savivaldybių teritorijose vyks karių orientacinės pratybos

Informuojame, kad 2025 m. balandžio 26–27 d. 18.30–2.00 val. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ karių vienetas Tauragės ir Jurbarko rajonų savivaldybių civilinėse teritorijose: Degimų, Kaskalnio ir Jūravos miškuose bei jų prieigose, šviesiuoj