Velykų papročiuose kiaušiniui skiriama ypatinga reikšmė, nes jis – gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis. Kiaušinių dažymo ir jų keitimosi papročiai, kaip rašoma knygoje „Lietuvių kalendorinės šventės“, yra daug senesni už krikščionybę.
Lietuvoje kiaušinius dažydavo ne tik prieš Velykas, bet ir prieš Jurgines, Sekmines. Kiaušiniui priskiriama nepaprasta vaisingumo, gyvybingumo galia, jis simbolizuoja gyvenimo atsinaujinimą. Anksčiau kiaušiniai dažniausiai buvo puošiami dviem būdais: išbraižant raštus vašku arba išskutant aštriu daiktu nudažyto kiaušinio paviršių. Kiaušinių raštai vadinami žiedeliais, dantukais, driežiukais, rateliais, žvaigždutėmis, rūtelėmis, snaigėmis ir pan. Žymus margučių tyrinėtojas Tadas Daugirdas teigė, kad begalinis raštų turtingumas rodo, kad kiekvienas margintoj e pasikliauna savo fantazija, tačiau panagrinėjus tuos raštus, galima atsekti, kad dauguma raštų – tradiciniai.
O dovanojami margučiai linkint sveikatos, laimės, džiaugsmo. Buvo tikima, kad Velykų naktį vaikšto Velykų boba (Karabija. Velykė) ir deda ant palangės ar prie lovos margučius. F. Dulaitienė-Glemžaitė ,,Kupiškėnų senovėje“ rašo, kad Velykė primerkia visokių žolelių, samanėlių ir pakrūmėje dažo kiaušinius. Padeda jai kiškučiai. Sudeda kiaušinius į vežimėlį, pasikinko kiškučius, jos botagėlis — saulės spindulys. Velykė jauna, graži, apsirengusi tautiniais drabužiais, su karūna ant galvos. Nuo karūnos per nugarą draikosi įvairiaspalviai kaspinai. Jos pintinėlė apipinta žalumynais, iškaišyta margom gėlėm, pilna dažytų kiaušinių. Kai kuriose Lietuvos vietose per Velykas ant stalo buvo statoma eglės šaka ar eglutė, padaryta iš lazdelės su devyniomis ar dvylika šakelių, prie kurių buvo pritaisomi iš vielos ar siūlų padaryti lizdai kiaušiniams. Ji dar buvo puošiama iškeptais iš tešlos paukščiukais, spalvotais popieriukais.
Pirmąją Velykų dieną iki pietų negalima eiti į svečius. Jei kas ateina anksčiau, sakoma, kad blusas iš savo namų atnešė. Antrą Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti, arba velykauti. Pirmiausia aplankydavo krikštatėvius ir gimines. Krikštatėviai dovanodavo 3–4 kiaušinius, kartais ir nedidelę dovanėlę. Kupiškio apylinkėse vaikas, įėjęs į gryčią, nieko nesako, tik įkiša į burną pirštą ir gauna kiaušinį, jeigu du pirštus, šeimininkė pasistengia ir du kiaušinius į terbelę įdėti. Tačiau kiaušiniauti Lietuvoje eidavo ir jaunimas. Atėjusiam kiaušiniauti būtinai reikėdavo duoti kiaušinių, nes kitaip, buvo tikima, vištos nedės.
Visoje Lietuvoje žinomas paprotys mušti margučius. Dzūkijoje buvo sakoma ,,einam mušynių“. Dažniausiai tai darydavo vyrai. Kiaušinio stiprumą mėgindavo kalendami jo smaigalį į dantis. Jei kiaušinis kietai atsimuša, vadinasi, kevalas kietas, jei minkštas, kalenant girdėti duslus garsas. Margučius mušdavę taip: kiaušinis suimamas į saują tarp nykščio ir smiliaus, kad matytųsi smaigalys. Kitas su savo kiaušinio smaigaliu kerta į kiaušinį, esantį saujoje. Taikyti reikia į pat smaigalio centrą ( tai stipriausia kiaušinio vieta). Jeigu kas pataiko į šoną, toks mušimas laikomas neteisingu. Teisingai sumušus priešininko kiaušinį, sumuštąjį sau pasiima tas, kurio kiaušinis liko sveikas. Kai kur Velykų pirmą dieną mušdavo tik margučio smaigalį, o antrą – bukąjį galą.
Tauragės apylinkėse susirinkę vyrai ne tik lošė margučiais, bet ir keitėsi pypkėmis bei kepurėmis. Noras išlošti daugiau kiaušinių priversdavo jaunimą ir sukčiauti. Tam tikslui buvo gaminami smaliniai ir cukriniai margučiai, kurių neįmanoma sumušti. Tai buvo daroma labai slaptai dviem paaugliams susitarus ir iš anksto prisirinkus sakų. Kiaušinį su adata pradurdavo ir iščiulpdavo jo vidų. Į skylutę įstatydavo šiaudelį kaip piltuvėlį, aplipindavo tešla ir pildavo šiltus sakus. Kad sakai greičiau varvėtų, antrajame kiaušinio gale išdurdavo antrą skylutę ir taip pat įkišdavo šiaudelį. Vienas pila karštus sakus, o antras pro šiaudelį traukia iš vidaus orą ir tada sakai greičiau užpildo kiaušinio kevalą. Gerai užtaisę skylutes, kiaušinį kartu su kitais deda į dažus. Nudažytas toks kiaušinis niekuo nesiskiria nuo tikrojo. Kiaušinis, prileistas tirpinto cukraus, pasidaro kietas kaip akmuo, kalenant į dantis garsas būna labai duslus, neskambus. Toks kiaušinis nesirita. Kiaušinių muštynėse buvo naudojamas kiaušinis kepėsis. Reikia parinkti senos vištos žalią kiaušinį, įstatyti smaigaliu į smėlį ar pelenus ant krosnies priekakčio ir ugnies atokaitoje laikyti 2–3 savaites, po to nudažyti.
Paplitęs visoje Lietuvoje buvo ir kiaušinių ridinėjimas. Parenkama storesnio medžio žievė lygiu vidumi. Vienas galas pakeliamas aukščiau. Nuo pakiliojo galo ir ridenami kiaušiniai. Jei kiaušinis pataiko į anksčiau nuriedėjusįjį, kiaušinio savininkas pasiima abu kiaušinius. Ridinėti gali iki 8 žmonių, geriausia, kad kiaušiniai būtų skirtingų spalvų, tada lengviau galima atskirti. Kiaušinių ridinėjimas turi tam tikras taisykles. Jeigu kiaušinis, į kurį taikoma, guli kairiajame šone, tada kitas kiaušinį leidžia smaigaliu į kairę. Jei kiaušinis dešinėje, tada leidžiama smaigaliu į dešinę. Kai kiaušinis, į kurį taikomasi, guli viduryje, 50 tada parenkama apvalesnis, bukesnių galu kiaušinis. Tokie kiaušiniai rieda tiesiai. Pasitaiko, kad ridinėjant buvo naudojamos bulvės, jomis buvo taikoma į nuridentą kiaušinį. Tokiu būdu kiaušinio kevalas ir pataikius likdavo sveikas, nes suskilęs kiaušinis blogai rieda.
Sūpuoklėms Velykų papročiuose irgi priskiriama magiška reikšmė. Supimasis turėjo prikelti augaliją, padėti javams greičiau sužaliuoti, užaugti. Pakruojo apylinkėse kluone arba lauke 51 netoli namų įkasdavo 4 storas, 4–5 metrų aukščio kartis, pritaisydavo storas grandines, žemiau ant grandinių pakabindavo sukaltas lentas arba dažnai ir jaujos duris, kad galėtų tilpti keletas žmonių. Įsisupdavo taip aukštai, kad pasitaikė atvejų, kad nukritę užsimušdavo. Jei supdavosi vienos merginos, jas supdavo vaikinai, užtat jiems turėdavo duoti margučių.
Antrą ir trečią Velykų dieną buvo paprotys laistytis vandeniu, kartais vaikinai merginas net įmesdavo į vandenį. Laistytis vandeniu reiškė pranašauti gerą javų derlių, nuplauti per žiemą susikaupusias blogybes, atsinaujinti. Ketvirta Velykų diena liaudyje buvo vadinama ,,Ledų diena“. Tą dieną neardavo, neakėdavo, net baslio į žemę nekaldavo. Žmonės tą dieną prižiūrėjo vieni kitus, kad tik neprasilenktų su šiuo draudimu, nes kitaip vasarą ledai javus išmuš.
Tauragės rajonas – vienas žaliausių ir inovatyviausių Lietuvoje, kuriame tvarumas eina koja kojon su išmanumu. Mokyklas ir darželius elektros energija aprūpina ant stogų įrengtos saulės elektrinės, viešuose pastatuose šildymą kietu kuru keičia modernūs sprendimai, o proveržį atsinaujinančios energetikos srityje lydi spart
Už lango – ilgai laukta vasariška šiluma, tačiau ji didina ir norą gaivintis. Norint naminių ledų, visai nebūtinas specialus aparatas – naminis sorbetas bus labai gaivus, natūraliai saldus, nebrangus ir skanus variantas. Tai labai paprastas receptas, kuris nereikalauja beveik jokių pastangų – herojėmis jame taps &sca
Aštuoni Lietuvos pasieniečiai nuo liepos 7 d. Latvijoje padės šios šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) užtikrinti šalies sienos su Baltarusija apsaugą. Planuojama, kad sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus ši Liet
Nuo 2004 metų Lietuva gauna nuolatines išmokas socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp regionų ir jų viduje mažinti bei tvariai ir tolygiai plėtrai visoje šalyje skatinti. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, investicijos viršijo 16 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produkta
Statistika rodo, jog metus veikiantys skolų išskaitų pakeitimai ir pusę metų veikianti „skolų atostogų" programa duoda teigiamų rezultatų. Per pusę metų „skolų atostogomis" pasinaudoję į darbo rinką grįžo 265 žmonės. Bendras skolininkų skaičius per metus sumažėjo beveik 13 tūkst. Šį rezultatą, tarp kitų priežasčių, lėmė ir
Įsivaizduok vietą, kur susitinka kartos. Kur tavo vardas – ne tik įrašas skaitmeniniame pasaulyje, bet fizinė, išliekanti žymė miesto erdvėje. Tauragėje startuoja unikalus projektas – „Kartų ąžuolas“, kuris kviečia kiekvieną prisidėti prie naujos erdvės kūrimo ir tuo pačiu – palikti savo vardą miesto isto
UAB „Tauragės autobusų parkas“ informuoja visuomenę, kad socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame pateikta melaginga informacija, susijusi su įmonės teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami būti atsargūs – prašome nespausti jokių įtartinų nuorodų, nekomentuoti ir n
Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau vos trečdaliui verslų vadovauja moterys, o startuolius jos kuria dar rečiau – Inovacijų agentūros duomenimis, moterys vadovauja vos 14 proc. Lietuvoje veikiančių startuolių. Skirtumus lemia ne vien motyvacija ar įgūdžiai – dažnai jie kyla iš gilesnių, aplinkos nulemtų veiksnių. Kaip &
Jau šį savaitgalį Tauragė taps ralio centru! Čia vyks Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato (LARSČ) ir Lietuvos Extreme ralio čempionato (LXRČ) trečiasis etapas „Rally Tauragė 2025“. Dėl vyksiančio ralio liepos 5 d. bus uždaryta: 7.00–22.00 val. Vytauto g. atkarpa nuo „Tauragė Hotel“ iki
Tuo įsitikinusi iš Upynos kilusi ryškaus sopraninio balso savininkė Sandra Lebrikaitė, kurios kelias į didžiausias pasaulio scenas prasidėjo nuo giedojimo gimtojo miestelio bažnyčioje ir nuvedė iki „Dainų dainelės“, o nuo jos – iki operos scenų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir netgi Afrikoje. Tokia – kupin
Birželio 30 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje įvyko jautrus ir prasmingas renginys – fotografijų parodos „Mano akims reikia tavo akių“ atidarymas ir diskusija apie vaikų globą. Šis vakaras tapo emocingu susitikimu, kuriame atskleistos vaikų ir jų globėjų istorijos, išgyv