Kultūra

Praėjusį šeštadienį į Lakštingalų slėnį sugužėjo gausus būrys Tauragės krašto medžiotojų ir žvejų – paminėtas juos vienijančios draugijos 100-metis. Medžioklės rago garsais prasidėjusioje šventėje dalintasi įspūdžiais, medžiotojai didžiuodamiesi pasakojo apie savo trofėjus, didžiuliuose puoduose garavo žuvienė.  

Draugija vienija 10 būrelių

Lakštingalų slėnyje draugijos nariai įsikūrė savo palapinėse, papuoštose medžioklės ir žvejybos atributais, įvairiais trofėjais. Nenustygstantieji vietoje galėjo išmėginti akies taiklumą užmesdami lankelį ant strypo, kamuoliukus į „krepšį“. Visas slėnis kvepėjo žuviene. 

Pasak Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Kęstučio Balašaičio, jo vadovaujama draugija vienija 10 medžiotojų būrelių. Mažiausiame būrelyje yra 4 nariai, didžiausiame – 56. Apie 150 medžiotojų nepriklauso būreliams, tad pirmininkas kelia sau tikslą juos įtraukti į draugijos veiklą.  

O su kokiais iššūkiais draugijos nariai susiduria šiandien?

– Kiaulių maras – jau nueinantis iššūkis. Praėjusiais metais dėl karantino negalėjome organizuoti varyminės medžioklės, šernų populiacija gerokai padidėjo, jie braunasi į miestą. Negerai daro ir gyventojai, kad jaukinasi laukinius gyvūnus. Jie turi gyventi laukinėje gamtoje, atskirti nuo žmonių, tad neišsibalansuotų jų instinktai. Žvėris turi bijoti žmonių, kiekvieną galima prijaukinti, bet taip neturi būti, – kalbėjo K. Balašaitis. 

K. Balašaitis bičiuliams linkėjo, kad karantinas neribotų veiklos, žvejams – nei žvyno, nei uodegos, o medžiotojams – nei plauko, nei tauko. 

Draugijos šventėje lankėsi Seimo nariai Aušrinė Norkienė ir Romualdas Vaitkus, rajono meras Dovydas Kaminskas. 

Istorija 

1920 metų spalio 27 dieną tuometinės Gamtos tyrinėjimo stoties direktorius Tadas Ivanauskas su bendraminčiais įteikė raštą Kauno miesto ir apskrities viršininkui, prašydami įregistruoti Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugiją ir patvirtinti jos įstatus. Draugija buvo įregistruota 1921 m. vasario 7-ąją.

Kaip rašoma LMŽD interneto svetainėje, draugijos amžių būtų galima padidinti keliais dešimtmečiais, nes užpraėjusiame šimtmetyje kai kur buvo susibūrę medžiotojų klubai, veikė regioninės draugijos Raseiniuose, Vilniuje, Kaune. Tačiau vienijančios organizacijos nebuvo.

Susikūrusioje draugijoje buvo vos keli šimtai narių, tačiau vėliau jų skaičius išaugo dešimteriopai. Jau 1925 m. draugija vienijo 21 skyrių, įsteigtą to meto apskrityse. 1936 m. Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugija buvo perorganizuota ir 1937 m. sausio 13 d.  įregistruota Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijų sąjunga, kuri perėmė visas buvusios draugijos funkcijas. Tuomet daugiausia narių buvo Kauno draugijoje – 245, Šiaulių – 241, Biržų – 143, Panevėžio – 125, Kėdainių ir Ukmergės – po 118, Kretingos – 115. Lietuvai atgavus Vilnių ten irgi buvo įsteigta Medžiotojų draugija.

Nuo įkūrimo dienos 19 metų draugijai vadovavo T. Ivanauskas. Jis 1927 m. pradėjo leisti „Medžiotojo“ žurnalą, kurį redagavo iki 1937 m. Vėliau šias pareigas perėmė miškininkas Antanas Rukuiža. Jis 1939 m. stojo ir prie draugijos vairo.

Lietuvos delegacija 1930 m. lapkričio 7–9 dienomis dalyvavo Paryžiuje vykusiame Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) steigiamajame susirinkime. Be Lietuvos, šiame susirinkime dalyvavo dar 21 šalies iš Europos ir Amerikos atstovai. T. Ivanauskas tapo šios tarptautinės organizacijos tarybos nariu.

„Šių dienų medžiotojams ir žvejams kaip priesakas ir dabar skamba pirmojo draugijos pirmininko profesoriaus Tado Ivanausko anuomet pasakyti žodžiai, kad medžioklė ir žūklė nėra tik žvėries ir paukščio sumedžiojimas ar žuvies sugavimas. Pirmutinė ir svarbiausia medžiotojo ir meškeriotojo priedermė – gyvosios gamtos apsauga, jos turtų gausinimas ir tik paskui jų naudojimas, žmogiškųjų polinkių tenkinimas. Taigi turime tvirtą pagrindą teigti, kad jau tais laikais draugijos veikla buvo svarbi sudėtinė gamtosaugos dalis“, – rašoma draugijos interneto svetainėje. 

Tai buvo teisiškai įtvirtinta ir pirmuose draugijos įstatuose, Medžioklės taisyklėse bei 1925 m. Seimo priimtame  Medžioklės įstatyme. Po dešimties metų buvo priimtas naujas Medžioklės įstatymas. Šių dokumentų pagrindinės nuostatos akcentavo laukinės gyvūnijos apsaugą, reglamentavo medžiojimo teisę. Įstatymas numatė lengvatas draugijos nariams. Valstybinis medžioklės mokestis jiems buvo net tris kartus mažesnis negu asmenims, kurie jai nepriklausė. Net ir medžioklės plotai kurį laiką buvo išnuomojami tik draugijos nariams. Buvo įkurtas medžioklės fondas, į kurį įplaukdavo ir mokesčiai už medžioklės leidimus.

1940 m. birželį Lietuvai netekus nepriklausomybės, jau liepą draugijos, kaip patriotinės organizacijos, veikla buvo uždrausta. Ji neveikė ir karo metais, nors kai kur ir buvo medžiojama.

Pirmieji žingsniai atkuriant draugiją buvo žengti Kaune. 1945 m. kovą įkurta Kauno medžiotojų draugija. Kitais metais medžiotojų draugijos įsikūrė Klaipėdoje, Vilniuje, Mažeikiuose. Dar po metų medžiotojų draugijos atgimė daugumoje to meto apskričių, ir tais pačiais 1947 m. įkurta vieninga Lietuvos medžiotojų draugija, kuri 1960 m., prisijungus žvejams, buvo pavadinta Medžiotojų ir žvejų draugija.

Šiuo metu draugija turi 46 narius (rajonų draugijas ir sąjungas, jungiančias 24 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų).