Tauragės medžiotojai ir žvejai paminėjo draugijos 100-metį
Įkelta:
2021-09-17
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Šventėje buvo galima apžiūrėti įspūdingų trofėjų

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Garuojanti draugijos narių žuvienė 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka

Praėjusį šeštadienį į Lakštingalų slėnį sugužėjo gausus būrys Tauragės krašto medžiotojų ir žvejų – paminėtas juos vienijančios draugijos 100-metis. Medžioklės rago garsais prasidėjusioje šventėje dalintasi įspūdžiais, medžiotojai didžiuodamiesi pasakojo apie savo trofėjus, didžiuliuose puoduose garavo žuvienė.  

Draugija vienija 10 būrelių

Lakštingalų slėnyje draugijos nariai įsikūrė savo palapinėse, papuoštose medžioklės ir žvejybos atributais, įvairiais trofėjais. Nenustygstantieji vietoje galėjo išmėginti akies taiklumą užmesdami lankelį ant strypo, kamuoliukus į „krepšį“. Visas slėnis kvepėjo žuviene. 

Pasak Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Kęstučio Balašaičio, jo vadovaujama draugija vienija 10 medžiotojų būrelių. Mažiausiame būrelyje yra 4 nariai, didžiausiame – 56. Apie 150 medžiotojų nepriklauso būreliams, tad pirmininkas kelia sau tikslą juos įtraukti į draugijos veiklą.  

O su kokiais iššūkiais draugijos nariai susiduria šiandien?

– Kiaulių maras – jau nueinantis iššūkis. Praėjusiais metais dėl karantino negalėjome organizuoti varyminės medžioklės, šernų populiacija gerokai padidėjo, jie braunasi į miestą. Negerai daro ir gyventojai, kad jaukinasi laukinius gyvūnus. Jie turi gyventi laukinėje gamtoje, atskirti nuo žmonių, tad neišsibalansuotų jų instinktai. Žvėris turi bijoti žmonių, kiekvieną galima prijaukinti, bet taip neturi būti, – kalbėjo K. Balašaitis. 

K. Balašaitis bičiuliams linkėjo, kad karantinas neribotų veiklos, žvejams – nei žvyno, nei uodegos, o medžiotojams – nei plauko, nei tauko. 

Draugijos šventėje lankėsi Seimo nariai Aušrinė Norkienė ir Romualdas Vaitkus, rajono meras Dovydas Kaminskas. 

Istorija 

1920 metų spalio 27 dieną tuometinės Gamtos tyrinėjimo stoties direktorius Tadas Ivanauskas su bendraminčiais įteikė raštą Kauno miesto ir apskrities viršininkui, prašydami įregistruoti Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugiją ir patvirtinti jos įstatus. Draugija buvo įregistruota 1921 m. vasario 7-ąją.

Kaip rašoma LMŽD interneto svetainėje, draugijos amžių būtų galima padidinti keliais dešimtmečiais, nes užpraėjusiame šimtmetyje kai kur buvo susibūrę medžiotojų klubai, veikė regioninės draugijos Raseiniuose, Vilniuje, Kaune. Tačiau vienijančios organizacijos nebuvo.

Susikūrusioje draugijoje buvo vos keli šimtai narių, tačiau vėliau jų skaičius išaugo dešimteriopai. Jau 1925 m. draugija vienijo 21 skyrių, įsteigtą to meto apskrityse. 1936 m. Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugija buvo perorganizuota ir 1937 m. sausio 13 d.  įregistruota Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijų sąjunga, kuri perėmė visas buvusios draugijos funkcijas. Tuomet daugiausia narių buvo Kauno draugijoje – 245, Šiaulių – 241, Biržų – 143, Panevėžio – 125, Kėdainių ir Ukmergės – po 118, Kretingos – 115. Lietuvai atgavus Vilnių ten irgi buvo įsteigta Medžiotojų draugija.

Nuo įkūrimo dienos 19 metų draugijai vadovavo T. Ivanauskas. Jis 1927 m. pradėjo leisti „Medžiotojo“ žurnalą, kurį redagavo iki 1937 m. Vėliau šias pareigas perėmė miškininkas Antanas Rukuiža. Jis 1939 m. stojo ir prie draugijos vairo.

Lietuvos delegacija 1930 m. lapkričio 7–9 dienomis dalyvavo Paryžiuje vykusiame Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) steigiamajame susirinkime. Be Lietuvos, šiame susirinkime dalyvavo dar 21 šalies iš Europos ir Amerikos atstovai. T. Ivanauskas tapo šios tarptautinės organizacijos tarybos nariu.

„Šių dienų medžiotojams ir žvejams kaip priesakas ir dabar skamba pirmojo draugijos pirmininko profesoriaus Tado Ivanausko anuomet pasakyti žodžiai, kad medžioklė ir žūklė nėra tik žvėries ir paukščio sumedžiojimas ar žuvies sugavimas. Pirmutinė ir svarbiausia medžiotojo ir meškeriotojo priedermė – gyvosios gamtos apsauga, jos turtų gausinimas ir tik paskui jų naudojimas, žmogiškųjų polinkių tenkinimas. Taigi turime tvirtą pagrindą teigti, kad jau tais laikais draugijos veikla buvo svarbi sudėtinė gamtosaugos dalis“, – rašoma draugijos interneto svetainėje. 

Tai buvo teisiškai įtvirtinta ir pirmuose draugijos įstatuose, Medžioklės taisyklėse bei 1925 m. Seimo priimtame  Medžioklės įstatyme. Po dešimties metų buvo priimtas naujas Medžioklės įstatymas. Šių dokumentų pagrindinės nuostatos akcentavo laukinės gyvūnijos apsaugą, reglamentavo medžiojimo teisę. Įstatymas numatė lengvatas draugijos nariams. Valstybinis medžioklės mokestis jiems buvo net tris kartus mažesnis negu asmenims, kurie jai nepriklausė. Net ir medžioklės plotai kurį laiką buvo išnuomojami tik draugijos nariams. Buvo įkurtas medžioklės fondas, į kurį įplaukdavo ir mokesčiai už medžioklės leidimus.

1940 m. birželį Lietuvai netekus nepriklausomybės, jau liepą draugijos, kaip patriotinės organizacijos, veikla buvo uždrausta. Ji neveikė ir karo metais, nors kai kur ir buvo medžiojama.

Pirmieji žingsniai atkuriant draugiją buvo žengti Kaune. 1945 m. kovą įkurta Kauno medžiotojų draugija. Kitais metais medžiotojų draugijos įsikūrė Klaipėdoje, Vilniuje, Mažeikiuose. Dar po metų medžiotojų draugijos atgimė daugumoje to meto apskričių, ir tais pačiais 1947 m. įkurta vieninga Lietuvos medžiotojų draugija, kuri 1960 m., prisijungus žvejams, buvo pavadinta Medžiotojų ir žvejų draugija.

Šiuo metu draugija turi 46 narius (rajonų draugijas ir sąjungas, jungiančias 24 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų).

 

Nuotrauka
seimadienis
Įkelta:
2022-05-12
Gegužės 15-ąją minima Tarptautinė šeimos diena. Šia proga daugybė bendruomenių kviečia šeimas sudalyvauti šventėse ir smagiai praleisti laiką.
Nuotrauka
pilis
Įkelta:
2022-04-29
Nuo šiandien prasideda įvairiausi renginiai bei parodos. Skambės gražios dainos, vyks įdomūs pašnekesiai, kiekvienas galės išsirinkti sau įdomią parodą – nuo fotografijos iki tapybos ant senų siuvinėtų drobių bei akriliniais dažais lietų darbų parodų.
Nuotrauka
Sokiai
Įkelta:
2022-04-29
Šiandien, Tarptautinės šokio dienos proga, 12.30 val. prasidėjo šokių festivalis „Eikš ir tu“. Pilies aikštėje susirinko šokėjų kolektyvai iš 4 ugdymo įstaigų. Festivalio metu sukasi būriai tautiniais rūbais pasipuošusių mokinių.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2022-04-26
Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymo proga antradienį B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengtas 9-ojo konkurso „Tauragės metų knyga“ apdovanojimų vakaras. Pristatyta ir originalių kraštietės tapytojos darbų paroda.
Nuotrauka
pilis
Įkelta:
2022-04-18
Tauragėje įsikūrusius ukrainiečius ir jų vaikus balandžio 24 d. stačiatikių Velykų sekmadienį, 12 val., kraštietė Kornelija Jurevičiūtė su komanda kviečia į Taurų parke organizuojamą šventę „Herojam Slava“.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-04-17
Velykų papročiuose kiaušiniui skiriama ypatinga reikšmė, nes jis – gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis. Kiaušinių dažymo ir jų keitimosi papročiai, kaip rašoma knygoje „Lietuvių kalendorinės šventės“, yra daug senesni už krikščionybę.
Nuotrauka
paroda
Įkelta:
2022-03-07
Ekslibrisai – tarsi maži kryžiažodžiai, kuriuose daug informacijos, simbolių, užuominų ir mažų detalių. Įdėmiau žiūrėdami, juose lyg mozaikoje galime perskaityti žmogaus, knygos ar net miesto istoriją. Trakų istorijos muziejus surengė ekslibrisų, skirtų Trakų 700 metų jubiliejui, konkursą, pavadintą „Trakams – 700. Tapatybės beieškant: trakiečio DNR“. Geriausi konkurso darbai, dabar eksponuojami B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje, taps tikru saldainiuku šio meno žanro gerbėjams.
Nuotrauka
rubai
Įkelta:
2022-02-23
Prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo galima ne tik į darbą einant pėstute ar itin uoliai besistengiant rūšiuoti atliekas. Vaikštant Tauragės miesto gatvėmis iš parduotuvių vitrinų į praeivius žvelgia stilingais dėvėtais rūbais aprengti manekenai, o šių parduotuvių viduje – terapija mėgstantiems apsipirkinėti. Patirtimi dėvėtų rūbų parduotuvėse dalinasi ir tauragiškė Dovilė, savo unikalų stilių sukūrusi iš mažomis kainomis pirktų drabužių.
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-16
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Visa šalis, o kartu ir tauragiškiai, šią dieną mini kaip laivės, nepriklausomybės, demokratinės šalies dieną. 
Nuotrauka
taje
Įkelta:
2022-02-12
Praėjusį penktadienį Tauragėje įvyko iškilmingi Atviros jaunimo erdvės organizuoti jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų bei žmonių apdovanojimai. Jau tradicija tapusiuose apdovanojimuose dalyvavo keli šimtai žmonių, apdovanojimus atsiėmė 10 laureatų. Ceremonijoje žmonės džiaugėsi, kad jų entuziazmo kurti Tauragės labui nesustabdė 2020 metais kilusi pandemija ir pavyko įgyvendinti ne vieną iniciatyvą, garsinančią kraštą. 
Nuotrauka
algimantas
Įkelta:
2022-02-08
Algimantas Mackus – viena iškiliausių kultūros, visuomenės ir raštijos asmenybių Lietuvos istorijos panoramoje. Pagėgių kraštui tenka didžiulė garbė, jog šis žymiausias bežemių kartos atstovas bei vienas ryškiausių lietuvių išeivijos atstovų, visuomenininkas, literatūros bei sceninių kūrinių kritikas, žurnalo „Margutis“ redaktorius, „Šviesos“ sambūrio pirmininkas, knygų leidimo organizatorius, JAV lietuvių radijo programos „Margutis“ žurnalistas, yra kilęs būtent iš Pagėgių. Kūrėjas savo eilėraščius pasirašinėjo Algimanto Pagėgio slapyvardžiu. 
Nuotrauka
savanoryste
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-16
Antrajame  kurse mediciną studijuojanti tauragiškė Augustė Klišmontaitė dar pasibaigus pirmiesiems studijų metams įsitraukė į Jaunimo savanoriškos tarnybos programą ir prisideda prie Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos priežiūros specialistų darbo. Pandemijos metu darbų sąrašui tapus gerokai ilgesniam savanorystė turi išliekamąja vertę ne tik pačiai merginai, bet ir sveikatos priežiūros specialistams. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Sausio-13 ąją dieną minime 31-ąsias tragiškų įvykių sukakties metines. Prisimenant svarbius Lietuvai įvykius, kino teatruose išvysime pasauliniuose kino festivaliuose pripažintą, tarptautiniame kino festivalyje IDFA pagrindiniu festivalio prizu apdovanotą, išskirtinį vieno didžiausių mūsų laikų kino kūrėjų, ukrainiečių režisieriaus, istorijos metraštininko Sergejaus Loznicos dokumentinį filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-11
Į Tauragės kultūros rūmus po metų pertraukos grįžta jau ketvirtą kartą organizuojami jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų apdovanojimai „TAJA“, kurie šiais metais bus dar iškilmingesni. Vasario 4-ąją, 17.30 val., vyksiantį renginį organizuoja Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjunga „Tauragės apskritasis stalas“. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-11
Miežis – nemaloni ir nepuošianti, tačiau daugeliui gerai pažįstama infekcija, lydima pūlingo guzelio ant akies voko. Akies voko patinimas, lengvas skausmas bei paraudimas – ženklai, iš kurių atpažinsite šį nelauktą „svečią“. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė teigia, kad miežis tiek suaugusiesiems, tiek vaikams dažniausiai atsiranda dėl akių lietimo nešvariomis rankomis ir pabrėžia, kad kartais gydymo namuose gali neužtekti.