Kriptovaliutos – skaitmeniniai pinigai
Asociatyvi Unsplash nuotrauka
Vieną populiariausių pasaulio kriptovaliutų „eterį“ (Ethereum) išgaunantis Tomas įsitikinęs, kad tik elektroninėje erdvėje egzistuojantys pinigai yra pasaulio ateitis. Tauragėje gyvenantis vaikinas sako, kad dėl užtikrinamo privatumo (niekas negali atsekti pervedimų), kriptovaliutos tik populiarės, o mums įprastos valiutos, pavyzdžiui, JAV doleris ar euras, po kurio laiko gali būti naudojamos vis mažiau.
„Tauragės žinioms“ Tomas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – red. past.) papasakojo, kaip jis naudojasi kriptovaliutomis. Tačiau tam, kad tai suprastume, iš pradžių turime išsiaiškinti, kas tai yra.
Kas yra kriptovaliutos?
Kriptovaliutos nėra įprasti pinigai. Jų neina pačiupinėti – tai nėra monetos ar banknotai. Kitaip tariant, fiziškai ši valiuta neegzistuoja.
Kriptovaliuta vadinami skaitmeniniai, virtualioje erdvėje esantys valiutos tipai, suteikiantys galimybę anonimiškai atlikti pervedimus. Šios valiutos neprižiūri jokios finansinės institucijos.
Vilniaus universiteto „Fintech“ studijų programos vadovas Saulius Masteika portalui lrt.lt yra sakęs, kad mums įprastas valiutas prižiūri centriniai bankai, o kriptovaliutas – programiniai kodai, kuriuos tvarko kriptovaliutų kūrėjai.
Kriptovaliutas dažniausiai naudoja žmonės, nepasitikintys bankine sistema. Pavyzdžiui, Bitkoinai itin išpopuliarėjo po 2008 metų finansinės krizės, kai pasitikėjimas bankais visame pasaulyje itin smuko.
Kriptovaliutų galima įsigyti biržose arba jas „išsikasti“. Lengviausia tai padaryti – atsisiųsti tam skirtą kompiuterinę programą.
– Tai nėra įprastas pinigų užsidirbimo būdas. Nereikia daug dirbti. Tiesiog užtenka turėti pakankamai gerą kompiuterį. Kai kurie mano draugai juokauja, kad pinigų uždirbu „iš oro“. Vis daugiau sugundoma taip pasipelnyti. Kadangi valiutos kiekis ribotas, kuo daugiau žmonių tame dalyvauja, tuo mažesnis užmokestis, – pasakojo tauragiškis.
Verta paminėti, kad už kriptovaliutą tradiciniais pinigais moka kiti žmonės, kurie nori jos įsigyti.
Kaip yra „kasamos“ kriptovaliutos?
Tomas kalbėjo, kad vieną dieną jutubo vaizdo įrašų platformoje peržiūrėjo vaizdo įrašą apie tai, jog kai kurie kompiuteriai itin efektyviai „kasa“ kriptovaliutas. Jo kompiuteris kaip tik pasižymėjo reikalingomis savybėmis.
– Kompiuteryje yra galinga vaizdo plokštė: didelis vaizdo plokštės procesoriaus greitis, siekiantis 1506 MHz (mln. instrukcijų per sekundę). Taip pat svarbus geras procesorius: jis turi turėti kuo daugiau branduolių, – sakė vaikinas.
Internete jis rado kriptovaliutų programą ir ją parsisiuntė. Taigi, prasidėjo vadinamasis „kasimas“. „Swedbank“ skelbia, kad daugelio kriptovaliutų vienetų kiekis yra ribotas (nustatomas kriptovaliutos kūrėjų), o pati valiuta išgaunama „kasimo“ būdu – specialios kompiuterinės programos atlieka matematinius skaičiavimus ir taip kompiuterio pagalba sukuriami nauji kriptovaliutos vienetai.
– Programoje spusteli mygtuką „pradėti“ ir kompiuteris pats atlieka savo darbą. Svarbu tik tai, jog jis būtų įjungtas. Mano kompiuteris veikia visą parą – kuo daugiau laiko „kasa“, tuo daugiau kriptovaliutos „iškasa“ – kompiuteris atlieka matematinius skaičiavimus ir sukuria naują kriptovaliutos vienetą jame. Mano valiuta saugoma virtualioje piniginėje, tai reiškia, kad net jeigu kompiuteris sugestų, aš jos neprarasčiau, – sakė Tomas.
Kiek visa tai kainuoja?
Taip elektroniniame įrenginyje, kuriame yra „kasama“ kriptovaliuta, atsiranda vis daugiau vienetų. Juos galima parduoti kriptovaliutų pirkėjams už tokias valiutas kaip eurai, doleriai ar kitas.
– Per mėnesį iškasu apie 0,03 „eterio“. Jo vertė tam tikrais mėnesiais labai skirtinga, tad negaliu pasakyti, kad pajamos yra pastovios, – kalbėjo Tomas.
Anot pašnekovo, kriptovaliutų kaina yra itin nepastovi ir gali greitai augti arba kristi, nes jos vertė priklauso nuo paklausos ir pasiūlos. Pavyzdžiui, daug žmonių nori įsigyti šios valiutos, jos kaina kyla, o jeigu staiga daug žmonių ją ima pardavinėti – tuomet valiutos vertė krenta.
– Kai parduodu kriptovaliutą, ją gali pirkti bet kas – kompanijos, žmonės. Čia kaip ir paprastą valiutą – gali nusipirkti visi. Atsiskaitymai už tą valiutą vyksta per atsisiųstą programą. Atlikus reikiamus veiksmus, galima išsikeisti kriptovaliutas į eurus ir juos persiųsti sau į banko sąskaitą, – sakė Tomas.
Vaikinas birželio mėnesį iškasė eterio, kurį galiausiai pardavė už 80 eurų. Tiesa, kompiuteris sunaudojo elektros už 8 eurus. Taigi, Tomas gavo 72 eurų pelno.
– Tam, kad lengviau suprastumėte, kaip kainos svyruoja, pasakysiu, jog per pastaruosius porą mėnesių eterio, kurį iškasiau, kaina svyravo nuo 30 iki 200 eurų, – skaičius pateikė pašnekovas.
Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai kriptovaliutų, populiariausios jų - Bitkoinai ir „eteris“. Jos yra ir pačios brangiausios.
