Asociatyvi pexels.com nuotr.
„Kasdien – lyg į karą“, – taip savo emocijas apibūdina Martynas, prisiminęs, kaip buvusioje darbovietėje prieš jį buvo taikomas mobingas, psichologinis smurtas. Vadovas prie jo nuolat priekabiavo. „Tauragės žinios“ nusprendė pasidomėti, kokia situacija yra Tauragėje. Ar čia dažnai fiksuojami atvejai, kai darbuotojai, neapsikentę psichologinio smurto ir priekabiavimo, kreipiasi į Valstybinę darbo inspekciją? Pasirodo, kad skundų ne tiek ir daug.
Dažnai esame linkę įsivaizduoti priekabiavimą kaip nepadorų seksualinį elgesį, kurio kitas asmuo nepageidauja. Tačiau priekabiavimas gali pasireikšti ir kitais būdais, pavyzdžiui, nuolatiniu užgauliojimu, patyčiomis, nepagrįstais reikalavimais.
„Išėdė“ iš darbo
Priekabiavimą patyrė ir „Tauragės žinių“ kalbintas Martynas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), dirbęs vienoje valstybės institucijų.
– Viskas prasidėjo palengva, situacija laikui einant vis blogėjo. Kartą paprašiau atostogų, nes norėjau pailsėti. Vadovas neišleido motyvuodamas dideliu darbo krūviu. „Tai ką, kiti turės už tave dirbti?“ – buvo atsakyta. Gerai, tarkim, daug darbo, kolektyvas įsitempęs, negalima jo palikti. Tačiau jau po kelių dienų kitas kolega, paprašę atostogų, be vargo jų išėjo. Net nesuvokiau, kas įvyko. Iškėlęs šį klausimą staiga pajutau, kad vadovas ėmė mane, liaudiškai tariant, ėsti. Ieškojo priekabių – prasidėjo tarnybiniai patikrinimai dėl tariamų darbo tvarkos pažeidimų, kad neva blogai atliktos užduotys, tačiau nė vieno tyrimo metu jokių pažeidimų nerasta. Tuomet susirgau. Pasiėmiau nedarbingumo pažymėjimą. Kaip elgėsi mano vadovas? Pradėjo tarnybinį patikrinimą, ar nesimuliuoju, ar tikrai sergu, o ne vengiu darbo. Man buvo šokas. Pasirodo, negalima sirgti, negalima išeiti atostogų. Grįžęs į darbą po ligos sulaukdavau nuolatinių priekaištų, prieš mane buvo nusiteikę ir kolegos, esą prastai dirbu, dėl to tenka didesnis krūvis jiems. Tai yra viena esminių mobingo požymių – nuteikti kitus kolektyvo narius prieš tave. Jaučiausi išsekęs, piktas. Jeigu taip prastai atlikau darbą, kodėl manęs iškart neatleido? Norėjo „išėsti“, – svarstė Martynas.
Darbuotojas nepasidavė ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (DGK), kuri jam priteisė patirtą žalą.
Šiuo metu vyras dirba kitoje valstybės institucijoje ir joje puikiai susitvarko su užduotimis, palaiko dalykiškus santykius su kolegomis ir vadovu.
– Neliko didelės įtampos, kurią jausdavau kaskart eidamas į darbą. Pamenu, net grįžęs iš jo negalėdavau atsipalaiduoti, prasidėjo stiprus nerimas, panikos atakos. Kai pasikeitė darbo aplinka, pajaučiau, kokioje nesveikoje darbovietėje aš kažkada dirbau. Kurį laiką net buvau įtikėjęs, kad gal tikrai kažko nemoku, prastai atlieku savo darbą, bet jeigu tai būtų tiesa, nesusitvarkyčiau ir dabartiniame darbe. O čia jokių pastabų dėl darbo kokybės negaunu, – pasakojo jis.
Tauragėje – du skundai
Psichologinis smurtas darbo aplinkoje, dar kitaip vadinamas mobingu, pastaruoju metu – jautri tema, apie kurią itin garsiai prabilta po medikės savižudybės vienoje šalies ligoninių. Įtariama, kad medikė patyrė mobingą. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia ketinanti įvertinti emocinės sveikatos klausimus šalies gydymo įstaigose. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) „Tauragės žinias“ informavo, kad Tauragėje skundų dėl darbo sąlygų pažeidimų, konkrečiai – dėl psichologinio spaudimo, iš Tauragės gydymo įstaigose dirbančiųjų iš viso nėra gavusi.
„Manau, kad tokių skundų nebuvimo vienas faktorių, kad kiekvienais metais rengiame gydymo įstaigose konsultacinius renginius/seminarus, dalyvaujant tų įstaigų profesinėms sąjungoms ar/ir darbo tarybų atstovams“, – dėstė VDI atstovė Jolanta Bielskienė.
Ji komentavo, kad gavus skundą būtų vykstama į gydymo įstaigą, susitinkama su pareiškėju, nagrinėjami tų įstaigų dokumentai, susiję su darbų sauga, atkreipiant dėmesį į rizikos vertinimą, o ypač – į psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą.
„Po to patikrinimo rezultatai aptariami su įstaigos vadovu, bei, priklausomai nuo rezultatų, taikomos arba netaikomos poveikio priemonės. Tiesiogiai dėl psichologinio spaudimo/mobingo per pastaruosius 2 metus (VDI Klaipėdos) skyriaus nutolusioje darbo vietoje Tauragėje buvo gauti 2 skundai iš kitų, ne iš gydymo įstaigų.
Atlikus patikrinimus tų įstaigų vadovų atžvilgiu buvo atlikti administraciniai veiksmai, įpareigojantys pašalinti nustatytus darbų saugos reikalavimų pažeidimus“, – aiškino J. Bielskienė.
VDI atstovė akcentavo, kad dėl galimo psichologinio spaudimo/mobingo atirtos materialinės ir/ar moralinės žalos asmuo turi teisę kreiptis į DGK. „Tauragę aptarnauja Telšių DGK, šiuo metu Telšių DGK yra nagrinėjamos 5 tokios bylos“, – skaičiavo J. Bielskienė.
Patiria stresą
VDI skelbia, kad dažniausiai psichologinis smurtas darbe apibūdinamas kaip nuolatinė nepagrįsta kritika, sarkazmas, pasikartojančios neigiamos pastabos, riksmai, darbuotojo ignoravimas, šmeižtas, manipuliavimas, viešas pažeminimas, noras išjuokti, pasiekimų nuvertinimas, grasinimas atleisti iš darbo ir pan., kurias lydi skiriamasis smurto darbe požymis – prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką. Patiriančius darbe psichologinį smurtą darbuotojus veikia nuolatinis stresas.
„Kiekvienas psichologinio smurto atvejis darbe yra individualus. Nepaisant įvairių smurtinio elgesio apibūdinimų ir nesant teisiškai įtvirtinto vieningo apibrėžimo, psichologinio smurto apraiškas yra sunku ištirti ir įrodyti. Todėl pirmiausia raginame įmonių vadovus daugiau dėmesio skirti netoleruotino elgesio darbe prevencijai. Viena efektyviausių priemonių – problemos viešinimas. Darbuotojai turėtų nebijoti viešai kalbėti apie netoleruotiną kolegų, vadovų ar trečiųjų asmenų – klientų, tiekėjų ir kitų – elgesį“, – dėstė VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė.
DGK po gauto kreipimosi darbo ginčą privalo išspręsti per vieną mėnesį, proceso metu tiriamos aplinkybės, renkamasi į posėdį ir siekiama sutaikyti konfliktuojančias šalis, jeigu nepavyksta – komisijos nariai balsuoja dėl sprendimo. Darbo ginčų sprendimų procedūra yra nemokama – tai reiškia, kad pareiškėjai neturi už jį sumokėti. Į komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, jeigu jie įtaria, kad jų teisės pažeistos.
