Spustelėjus lengvam šaltukui turgavietėse jau pasirodydavo močiučių megztų vilnonių kojinių, pirštinių, šalikų. Tauragiškiai savo mezginiais prekiaujančias močiutes buvo įpratę matyti sėdinčias prie turgelio Vytauto gatvėje. Dabar karantinas pagyvenusias auksarankes verčia likti namuose ir saugoti sveikatą. Tačiau uždarytos bobutės atrado internetą, kuris, jų pačių nuostabai, jau spėjo tapti tikru išganymu padeda vieną kitą eurą prie pensijos prisidurti, ir trokštamu dėmesiu pasilepinti.
Prekyba persikėlė į internetą
„Ar nesušalote? Kviečiu įsigyti šiltų kalėdinių dovanėlių sau ir savo draugui. Kadangi karantinas, prie turgelio būti negaliu. Jūsų patogumui ir saugumui savo gaminių gausybę rodau čia. Kainos nedidelės, vilna avies, darbas – rankų. Tik pergyvenu, ar visiems norintiems užteks. Kreipkitės asmenine žinute. Saugus atsiėmimas iš namų“ – tokią žinutę feisbuko naudotojai gali rasti Tauragės turgelio paskyroje. Savo 78-erių metų mamai Elytei Zvierkienei socialiniame tinkle naują paskyrą sukūrusi dukra Rima „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad jos mama megzti labai mėgsta. Verandoje stovi pilnas maišas jos megztų kojinių ir pirštinių. Pasak jos, kai mama nebegalėjo prekiauti mezginiais gatvėje, labai nusiminė:
– Ją tiesiog depresija apėmė, – pasakoja Rima. – Sako, tai jau viskas, niekam mano mezginių nebereikia. Galvojau, kaip jai padėti. Ir sugalvojau – prekiauti internete!
Ir pati Elytė pasakoja nudžiugusi, kad atsirado būdas, kaip jos rankų darbo gaminiai galėtų pasiekti tuos, kam jų reikia.
Pavyzdžiui, už dideles, kokio 26 ar 47 dydžio kojai pritaikytų vyriškų kojinių porą močiutė prašo vos šešių eurų, mažesnes parduoda ir dar pigiau. Jos dukra Rima tikina, kad vien siūlai atsieina kokius tris eurus, taigi už darbą belieka du ar trys eurai. Tačiau Elytei ir tai pinigai – jos pensija minimali.
– Va, vos per kelias dienas jau kiek pirkėjų atsirado! – neatsidžiaugia ji. – Žmonės paskambina, susitariam, kaip perduosiu pirkinį, ir saugiai perduodam. Ir man keli eurai, ir pirkėjams nauda.
Kojinių porą numezga per dieną
Elytės mezginiai tikrai nebrangūs, o avies vilnos mezginiai šilti, juos nešioti sveika.
Kad nebrangūs – tikra tiesa. Pavyzdžiui, už dideles, kokio 26 ar 47 dydžio kojai pritaikytų vyriškų kojinių porą močiutė prašo vos šešių eurų, mažesnes parduoda ir dar pigiau. Jos dukra Rima tikina, kad vien siūlai atsieina kokius tris eurus, taigi už darbą belieka du ar trys eurai. Tačiau Elytei ir tai pinigai – jos pensija minimali. Anksčiau kirpėja dirbusi Elytė, susirgusi encefalitu, dirbti nebegalėjo, tad pensiją neužsidirbo mažą, o mezgimas tapo vieninteliu būdu bent šiek tiek prisidurti.
O kiek gi trunka numegzti kojinių porą? E. Zvierkienė sako numezganti jas per dieną.
Siūlus E. Zvierkienė sako jau daug metų perkanti iš tų pačių prekiautojų kauniečių. Verpalai nepigūs, tačiau labai kokybiški.

Prie turgelio prekiavo ketvirtį amžiaus
Moteris pasakoja mezganti visą gyvenimą. Išmokusi pati, žiūrėdama, kaip mama mezga. Jai paklūsta ir įvairiausi raštai, ir spalvų ornamentai. Anksčiau sako mezgusi ir megztinius, tačiau kad jų dabar niekas nebenori... Anksčiau galėdavusi megzti ir televizorių žiūrėdama, ir knygą skaitydama – viską vienu metu. Dabar mezga tik prie televizoriaus, skaityti jau per sunku.
O prekiauti prie turgelio ji sako pradėjusi maždaug prieš 25-erius metus. Kažkada, pasak jos, yra bandžiusi net policija vaikyti, esą gatvėje prekiauti negalima, tačiau paskui buvęs miesto seniūnas pasakė, kad ji gali ten prekiauti kada tik nori. Tik va dabar pandemija ir karantinas uždraudė...
Dalyvauja konkurse
Nuotrauka, kurioje E. Zvierkienė nusifotografavo su kalnu savo mezginių, panašiu į kalėdinę eglutę, paskelbta ir Tauragės kultūros centro paskyroje. Mat kultūros darbuotojai, kad ir karantino sąlygomis, rankų nenuleidžia ir dirba toliau, populiarindami senoviškus amatus. Jie ir sumanė konkursą „Jei mezgi, pasidalink savo talentu su kitais!“ – kviečia mezgėjas atsiųsti savo numegtų pirštinių nuotraukas. Kadangi E. Zvierkienė mezga ir pirštines, jos dukra, sužinojusi apie konkursą, suskubo mamos mezginius nufotografuoti ir nusiųsti. „Lietuvoje pirštinės mezgamos nuo senų senovės. Be to, kad yra šiltos ir gražios, pirštinės turi gilią istoriją ir netgi magišką reikšmę. Pirštinės nėra tik garderobo dalis, jos – lietuvių liaudies kultūra, kurioje glūdi mūsų šaknys, istorija“, – rašoma viešinant konkursą.
– Konkursas baigėsi gruodžio 20-ąją. Sulaukėme net kelių dešimčių mezgėjų darbų, kai kurios atsiuntė net ne po vieną, o po penkias ar šešias savo megztų pirštinių nuotraukas. Dauguma – išties išskirtinės, išpuoštos raštais, – sako konkurso sumanytoja Salvinija Žemaitienė.
Konkurso laimėtojus saldžios dovanėlės pasieks po švenčių. Dovanėlės sulauks ir E. Zvierkienė.