Kviečia atsisukti į paauglius ir kartu padėti spręsti jų problemas
Įkelta:
2020-12-28
Nuotrauka
paaugle
Aprašymas

freepik.com nuotrauka

Lietuvos paaugliai kelintus metus iš eilės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Prieš juos dažniausiai naudojamas visų rūšių smurtas, paaugliai renkasi savižudybės kelią, jaučia nuolatinį spaudimą geriau mokytis, siekti vis geresnių rezultatų, o psichologinė pagalba pasiekia vos 20 procentų paauglių, kuriems ji reikalinga.

Pirmaujame pagal savižudybių skaičių

„UNICEF tyrimo duomenimis pirmaujame pagal paauglių savižudybių skaičių ir tas skaičius ne tik nemažėja, bet ir panašus jau dvejus metus. Vaikai kėsinasi į savo gyvybę. Dar nepasibaigus šiems metams savo noru iš gyvenimo pasitraukė jau 8 vaikai. Praėjusiais metais statistika fiksavo – 9, 2018 metais – 10. Net 30 vaikų šiemet jau bandė nusižudyti, o kiek atvejų dar nežinome, tad laiku išgelbėtų jaunuolių mastas gali būti kelis kartus didesnis. Labai kviečiu tėvelius, mokytojus, socialinius pedagogus, psichologus atkreipti dėmesį ne tik į paauglių problemas, bet ir skirti didelį dėmesį šiam žmogaus raidos etapui“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Prasta savijauta, sunkūs išgyvenimai apie kuriuos vaikas bijo ar neturi kam papasakoti, jaučia gėdą gali lemti suicidinių minčių atsiradimą. Norint padėti tokių minčių slegiamam vaikui, svarbu laiku atpažinti ir galimos depresijos požymius. Nors sakoma, kad vaikai depresija gali susirgti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama paauglystėje. Pagrindiniai depresijos požymiai yra nuotaikos, jėgų nebuvimas, apatija, pasyvumas, interesų, pomėgių praradimas, savęs nuvertinimas, vidinės tuštumos jausmas, miego sutrikimai. Depresija, ypač berniukams, gali pasireikti pykčiu, agresija, gali imti svaigintis. Būtent sergant depresija neretai išsakomos suicidinės mintys.

„Vilniaus universiteto psichotraumatologijos centro atliktas tyrimas parodė, kad net apie 80 proc. šalies paauglių patiria mokymosi sunkumų. Dauguma liūdi dėl laisvalaikio veiklų apribojimo karantino metu. Du trečdaliai nerimauja dėl to, kad negali susitikti su savo bendraamžiais. Net trys ketvirtadaliai paauglių išgyvena dėl neigiamų pandemijos pasekmių jiems pabaigus mokyklą. Nors daugelis paauglių sugeba prisitaikyti, visgi, pastebime, kad daugėja emocinių ir elgesio sutrikimų - net 20 proc. Lietuvos paauglių turi jų šiuo metu“, - sako centro vadovas profesorius dr. Evaldas Kazlauskas. 

Pernelyg didelis dėmesys skiriamas mokslo pasiekimams

Teisininkas Gintautas Sakalauskas, savanoriaujantis Vaikų dienos centre, sako, kad turime atkreipti dėmesį į tai, kad jaunam žmogui šitame laikotarpyje yra sunku ir net sunkiau nei suaugusiam: „Taip pat paauglystė yra laikas, kai reikia išbandyti ribas. Paaugliai turi bendrauti su draugais, priešintis kontrolei, perprasti tėvų, mokyklos vaidmenį, jausti laisvą gyvenimą, kurti naujas patirtis.  Karantino metu visa tai stipriai apribota. Didžiausia dilema yra, kaip tai kompensuoti, kaip pozityviau galvoti apie ateitį. Mokytojai irgi yra pervargę, tai dar labiau persiduoda paaugliams, tad reikia daug daugiau su jais kalbėti apie gyvenimo prasmę, apie išgyvenimus, o ne grūsti tam tikras žinias be jokio konteksto“.

„Šiuo metu pastebime, kad itin didelis dėmesys yra skiriamas vaikų akademiniams pasiekimams. Mums, kaip psichologams, labai rūpi vaikų psichologinė būsena. Jau iki pandemijos matėme, kad nemaža dalis Lietuvos paauglių nesijautė labai gerai, jautė patyčias, kitus sunkumus. Pandemijos metu, kilus papildomiems rūpesčiams, tie sunkumai dar labiau paaštrėjo. Tyrimas rodo, kad vaikai patiria daug streso, jiems sunkiau susikaupti mokytis, naudojant naujas formas, ypač vaikams, kurie turėjo mokymosi sunkumų anksčiau, patyrė patyčias. Kelią nerimą, kad labai mažai paauglių gali gauti reikalingą psichologinę pagalbą – tik 20 proc. Vadinasi 80 proc. tos pagalbos, kuriems reikia, jos negauna. Kviesčiau ne tik šiuo sunkiu dabartiniu laikotarpiu, bet ir apskritai kalbant apie paauglius, skirti daugiau dėmesio jų psichologinei būsenai ir gerovei“, - sako E. Kazlauskas.

Psichologų mokyklose trūkumą galima kompensuoti perkant jų paslaugas išorėje

„Tai, kad šiandien tik 20 procentų Lietuvos paauglių gauna psichologinę pagalbą yra labai liūdnas rezultatas. Šiuo raidos etapu palaikymo, padrąsinimo, pasakymo, kad tai, kas vyksta su tavimi yra normalu ir kad visa tai praeis, yra labai reikalinga. Kalbant su mokyklų vadovais, jie akcentuoja, kad labai trūksta profesionalių psichologų, kad sunku ne tik juos rasti, bet ir prisikalbinti ateiti dirbti į mokyklas. Bet to, yra ir kita problema – ne visi paaugliai nori pasirinkti psichologą, dirbantį mokykloje. Paaugliai neslepia, kad mielai priimtų informaciją, kur jie galėtų kreiptis pagalbos už mokslo įstaigos ribų“, - pastebi Tarnybos vadovė.

I. Skuodienė siūlytų mokykloms, negalinčioms rasti profesionalaus psichologo, kuris nuolat dirbtų įstaigoje, pirkti profesionalaus psichologo paslaugas: „Tai būtų didelė pagalba ir reikšmingas pokytis vaikams. Peržiūrint švietimo pagalbą ir ją efektyvinant, socialinis pedagogas būtų tas žmogus, kuris neša žinią, o perkama paslauga, suteikiama profesionalo ne tik psichologo, bet psichologo-psichoterapeuto. Taip vienas psichologas galėtų dirbti su kelių mokyklų vaikais“.

Vadovė sako, kad šiuo gyvenimo tarpsniu ypatingai svarbus ir vaikų santykis su tėvais: „Labai svarbu, kad tėveliai paauglį palaikytų, priimtų jį su visomis jo problemomis, gilintųsi į jo problemas ir padėtų jas spręsti. Jeigu patys nepajėgūs, svarbu kreiptis į specialistus, į psichologus, psichoterapeutus dėl pagalbos savo vaikui. Labai svarbu, kad tėvai visada žinotų, kur yra jų vaikas, rodytų jam dėmesį, rastų jam vietos savo dienotvarkėje“.  

Paaugliai jaučia visuomenės spaudimą

„Viešumoje girdime, kad paaugliai nemoka matematikos, atsilieka nuo kitų šalių savo akademiniais pasiekimais. Po kiekvienų egzaminų neretai netyla kalbos apie blogus abiturientų mokslo rezultatus, visuotinai reiškiamas nepasitikėjimas, narpliojama, kodėl vaikai nemoka, ką turėtų mokėti ir panašiai. Tai neretai skamba kaip kaltinimas patiems vaikams, kad jie negeba suprasti ar išspręsti elementarių užduočių. Neramina tai, kad tokiais atvejais paaugliams primetama atsakomybė, kurią turėtų prisiimti ir suaugę žmonės, mokytojai, švietimo sistemos kūrėjai. Visuomenės spaudimas mokytis vis geriau ir siekti vis geresnių rezultatų jauną žmogų gali paveikti priešingai“, - sako I. Skuodienė.

Priežastys, dėl kurių paaugliai ryžtasi savižudybei

Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai žudosi ne tik patyrę lytinę, fizinę, emocinę prievartą, bet ir nepriežiūrą, nesirūpinimą jais, apleistumą.  Neretai nepilnamečiai ranką prieš save pakelia tėvų skyrybų metu, bijodami egzaminų, praradę artimą žmogų. Emocinis ar fizinis smurtas, emocinis apleistumas nėra tik socialinės rizikos šeimų reiškinys.

Direktorė pastebi, kad vienos ar vienodos priežasties, lemiančios tragišką jaunuolių pasirinkimą nėra. Dažniausiai suicidinės mintys kyla ne dėl vieno fakto, o dėl daugybės susiklosčiusių aplinkybių: „Būtent todėl tėvai neturėtų nuvertinti vaikų problemų. Konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos, patyčios mokykloje, draugų išdavystė, nelaiminga pirmoji meilė – vaikai tai labai sunkiai išgyvena, dažnai skausmą laiko savyje ir nėra linkę atvirai pasakoti apie problemas, o ypač paauglystėje“.

I. Skuodienė sako, kad savižudybė tik ypatingu atveju yra impulsyvus veiksmas, dažniausiai tai – procesas, kurio palydovai – negatyvios mintys: gyvenime nieko gero nėra, esu nereikalingas, niekas manęs nemyli, gyventi neverta. Kai vaiko galvoje sukasi tokios mintys, užtenka vienos nesėkmės, konflikto, blogo pažymio ir suicidinės mintys virsta veiksmais.

Ženklai, kurie turėtų priversti sunerimti

Paprastai, apie savižudybę galvojantys, ar ją planuojantys žmonės siunčia tam tikrus tai nusakančius signalus. Tokie vaikai ar paaugliai dažniau pradeda kalbėti apie mirtį, domėtis mirties tematika. Pavojaus signalu gali būti ir pasikeitęs vaiko elgesys, slogi nuotaika, emocijų kaita. Vaikai tampa irzlūs, liūdni ar jaučia kaltę, gėdą. Būtina pastebėti ar vaikas netapo uždaras, neatsiribojo nuo draugų arba, atvirkščiai, ar buvęs ramus, džiaugsmingas vaikas nepradėjo elgtis neįprastai aktyviai ar agresyviai, priešiškai, bėgti iš namų, mokyklos.

Tarnybos vadovė kviečia suaugusius, esančius šalia vaikų, nepraleisti pro akis nerimą keliančių ženklų: „Pastebėję, kad vaikas išgyvena krizę, turėtume jam padėti suprasti, kad savižudybė yra kelias į niekur, tai nėra teisingas pasirinkimas. Būtina apie tai klausti ir domėtis emocine vaiko sveikata, būsena, išgyvenimais. Jei patiems užmegzti ryšį su tokiu vaiku sunku, būtina kreiptis pagalbos“.

Pastebėjus arba įtarus, kad vaikas, paauglys galvoja apie savižudybę, tiesus klausimas – „ar tu galvoji apie savižudybę?“ parodo, kad suaugusiems vaikas rūpi, kad pastebi nerimą keliančius ženklus, o kartu tai yra galimybė vaikui išsikalbėti, išsipasakoti, atsiverti. Svarbiausia, kalbantis su vaiku būti nuoširdiems, parodyti susirūpinimą, skirti pakankamai laiko pokalbiui, atidžiai klausytis ir leisti išsikalbėti.

 

Jei įtariate savižudybės pavojų – kalbėkite su vaiku. Šiam pokalbiu pasiruošti padės šeši „NE“:

  • Neišsigąskite, neparodykite, kad esate šokiruoti, ką vaikas besakytų;
  • Nesumenkinkite vaiko skausmo, nors jo kančios priežastis jums, žvelgiančiam iš suaugusiojo pozicijų, ir atrodo menka (tokie teiginiai, kaip „Tai nėra priežastis žudytis“, tik parodo, kad jūs jo nesuprantate);
  • Nesistenkite vaiko pralinksminti. Jam skauda todėl parodykite, kad suprantate tai;
  • Nenaudokite emocinio šantažo, nebandykite vaikui iššaukti kaltės jausmo;
  • Nežadėkite laikyti paslaptyje savižudybės plano (jūs galite pažadėti išlaikyti paslaptyje problemos turinį, bet ne ketinimą nusižudyti);
  • Neklausinėkite per daug įkyriai.

 

Prireikus pagalbos, kreipkitės:

  • Pagalbos vaikams linija

pagalbavaikams.lt

Darbo laikas: I-V  11-19 val.

  • Vaikų linija

116 111; vaikulinija.lt

Darbo laikas: I-VII 11-23 val.

  • Jaunimo linija

8 800 28888; jaunimolinija.lt

Darbo laikas: I-VII visą parą

  • Tėvų linija

8 800 90012; tevulinija.lt

Darbo laikas: I-V  11-13 val. ir 17-21 val.

                     

Nuotrauka
PRC
Įkelta:
2021-05-04
Į  Tauragės profesinio rengimo centro (PRC)  pedagogų ir mokinių kolektyvą įsisuko visą pasaulį apėmęs „Jerusalema“ iššūkis – ugdymo įstaiga feisbuke dalijasi nuotaikingu vaizdo įrašu. Centro pedagogai ir mokiniai vienu vaizdo klipu parodo ne tik sklandžiai išmoktus šokio judesius, bet ir primena apie turtingą šios ugdymo įstaigos bazę bei čia įgyjamas specialybes.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-04
Sunku patikėti, bet Plungės pakraštyje įsikūrusią nedidelę Algirdo Uščino vilnos karšyklą-verpyklą žino ne vien avis, alpakas, kalnų ožkas ar kerpamus šunis auginantys žemaičiai. Sukaršti ir suverpti vilnos jam atveža Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio, Trakų, Vilniaus, kitų Lietuvos rajonų ūkininkai. Ir ne tik. Jo paslaugų prašo kaimynai lenkai, latviai, norvegai bei švedai. Iš kur toks populiarumas? Ogi A. Uščinas – bene vienintelis Lietuvoje ne pramoniniu būdu sugebąs apdirbti alpakų vilną. Tokių meistrų, matyt, ir svečiose šalyse trūksta arba jų visai nėra, jei ir jie beldžiasi į plungiškio duris.
Nuotrauka
medalis
Įkelta:
2021-04-29
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Motinos dienos proga ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo 44 motinas ir globėjas. Tarp apdovanotųjų – ir Batakių seniūnijoje gyvenanti Danutė Liekienė.
Nuotrauka
pora
Įkelta:
2021-04-27
Nors Lietuvoje savižudybių skaičius kasmet po truputį mažėja, palyginti su kitomis Europos šalimis, mūsų šalyje jis išlieka didžiausias. Netikėtai netekus artimojo, kitiems šeimos nariams kyla begalė klausimų, iš kurių vienas – kaip apie tai pasakyti vaikui. Kokie jausmai užplūsta vaiką, išgirdus apie artimojo savižudybę? Kaip jam apie tai pranešti? Kaip elgtis, kaip paguosti? Kodėl svarbu to neslėpti? Apie tai kalbamės su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologe Kristina Lekavičiūte.
Nuotrauka
Caritas
Įkelta:
2021-04-26
Artėja gegužės pirmasis sekmadienis – Motinos diena. Tuoj sveikinsime mamytes. O ar pagalvojai kada, kad dovanodamas jai dovaną gali padaryti ir gerą darbą? Nupirkę mamai Tauragės „Carito“ savanorių pasiūtą prijuostę galite paremti likimo nuskriaustus žmones.  
Nuotrauka
JAKŠTAITIS
Įkelta:
2021-04-26
Nors visų mūsų įprastiniam gyvenimui dar sunku grįžti į vėžes, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka tęsia tradiciją rinkti Tauragės metų knygą. Penktadienį paskelbti jau aštuntojo konkurso „Tauragės metų knyga 2020“ nugalėtojai.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-23
Tauragės LIONS klubo viena veiklos krypčių yra kova su diabetu – atpažinti ir apsaugoti nuo diabeto, edukuoti visuomenę ir padėti. Ketvirtadienį klubas organizavo keturias netradicinio formato pamokas keturiose mokyklose. 
Nuotrauka
vairuotojas
Įkelta:
2021-04-21
Vairuotojų dėmesiui: nors pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio mėn. automagistralėse ir greitkeliuose maksimalus leistinas greitis didėja, tačiau visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų, – primena Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą.
Nuotrauka
vaikas
Įkelta:
2021-04-21
Priklausomybės – visuomenės rykštė, skaudžiai žalojanti likimus. Kai šeimoje girtaujama, svaiginamasi labiausiai kenčia vaikai, nes jie bejėgiai apsiginti patys. Kai tėvai pasinėrę į alkoholį ar kvaišalus, vaikai auga smurtinėje aplinkoje, kenčia nuo nepriežiūros. Kad ir kaip skaudu tai būtų, bet dažniausia vaiko teisių pažeidimų priežastis yra tėvų priklausomybės – girtaujantys tėvai nesugeba užtikrinti vaikui kokybiško ir saugaus gyvenimo. Dėl šios priežasties dažniausiai nustatoma ir laikinoji globa.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-04
Kiekvienų metų vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. 2021 m. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį bei skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio bei sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-09
Socialiniuose tinkluose jau įprasta matyti ne vasaros sezono metu upėse ir jūrose besimaudančių pažįstamų nuotraukas. Pastaruoju metu itin aktyviai nuotraukomis su maudynėmis lediniame vandenyje dalijasi buvęs tarybos narys Silverijus Statkus, iki vėlyvo rudens Keramikos tvenkinyje maudydavosi ir visiems puikiai žinoma režisierė Genovaitė Urmonaitė. Jau pradedančių užšalti tvenkinių vandens nebijo ir „Lepūnės pirties“ įkūrėja, profesionali pirtininkė Viktorija Ivaščenko. Visi šie „Tauragės žinių“ pašnekovai teigė jaučiantys ne tik teigiamą poveikį grūdinamam organizmui. Anot jų, kur kas svarbesnis yra psichologinis faktorius: įveikti save ir nebijoti diskomforto.
Nuotrauka
justinas
Įkelta:
2021-01-08
Žinomas vaikų rašytojas, bardas, teisės mokslų dėstytojas Justinas Žilinskas ėmėsi iniciatyvos – nemokamai papasakoti moksleiviams apie knygų rašymą, leidybą ir kitus dalykus, tuo pagelbėdamas mokytojams. Per vieną pusdienį sulaukė tiek prašymų, kad registraciją teko stabdyti. Prioritetą sostinėje gyvenantis vyras teikė regionams, mažoms mokykloms. Tarp užsiregistravusių yra ir Tauragės mokyklų.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-01-07
Diena – lyg siauras šviesos plyšys paros tamsoje. Šykšti saulės šviesa dažniausiai – tik pro debesis. Trumputės dienos pilkuma savaip ramina. Dabar tyla gamtoje – svarbiausia. Ir kiekvienas garsas joje skamba kur kas reikšmingiau. Siūlome paskaityti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vadovo Algio Butlerio pamąstymus apie gruodžio mėnesio gamtą.
Nuotrauka
seima
Įkelta:
2021-01-04
Teikiant pagalbą šeimai, itin svarbus yra specialistų bendradarbiavimas su vaiku. Nuo jo sėkmės nemaža dalimi priklauso kaip greitai pavyks atsitiesti visai šeimai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose veikiančių mobiliųjų komandų specialistai, siekdami padėti į krizę patekusioms šeimoms, ieško kelių į vaikų širdis, kartu sprendžia jų problemas, padeda šeimai ne tik išgyti, bet ir iš naujo atrasti vieniems kitus.  
Nuotrauka
moc
Įkelta:
2021-01-01
Spustelėjus lengvam šaltukui turgavietėse jau pasirodydavo močiučių megztų vilnonių kojinių, pirštinių, šalikų. Tauragiškiai savo mezginiais prekiaujančias močiutes buvo įpratę matyti sėdinčias prie turgelio Vytauto gatvėje. Dabar karantinas pagyvenusias auksarankes verčia likti namuose ir saugoti sveikatą. Tačiau uždarytos bobutės atrado internetą, kuris, jų pačių nuostabai, jau spėjo tapti tikru išganymu padeda vieną kitą eurą prie pensijos prisidurti, ir trokštamu dėmesiu pasilepinti. 
Nuotrauka
pijus
Įkelta:
2020-12-31
Fotografas Pijus Beizaras, kilęs iš Jurbarko, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Tuo metu, kai dėl COVID-19 užkrato visos pasaulio valstybės uždarė savo sienas, daugybė keliautojų iš Lietuvos prarado galimybę išvykti svetur. Tačiau Pijus turėjo galimybę nuvykti į Alpes, besidriekiančias nuo Viduržemio jūros per Vokietiją iki Panonijos lygumos.
Nuotrauka
horo
Įkelta:
2020-12-31
2021-ieji žada daugiau laisvės, naujovių, visuomeniškumo. Diktatorišką valdymo stilių po truputį keis lankstesnis. Nors viršų ims tai vienas, tai kitas stilius, jausis jų samplaika, visgi naujoviškumo daugės. Rasis daugiau pasirinkimo galimybių. Pradės populiarėti modernios naujovės įvairiose srityse, originalūs projektai, daugės ekstravagancijos, eksperimentų madoje ir kitur.  Gausės išradimų bei atradimų, susijusių su ekologiškos energijos išgavimu, elektromobiliais, aviacija, kosmosu, robotizacija, medicina, genetika, farmacija ir t.t. Žmogaus teisės ir laisvės taps primtinesnės netgi tiems, kurie griežtai vadovavosi atgyvenusiu požiūriu. Visgi streikų, maišto vis dar pasitaikys. 
Nuotrauka
lietuvos balsas ignas
Įkelta:
2020-12-31
Šį sekmadienį LNK projekte „Lietuvos balsas“ pasirodys atlikėjas iš Tauragės Ignas Novikovas. Tauragiškiai šiame muzikiniame projekte savo jėgas išbando ne taip jau retai. Metų pradžioje sužibėjo ir dvi merginos iš Tauragės.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2020-12-24
Kristina Anulienė, Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė, šiemet tapo viena iš penkių socialinės apsaugos sistemoje dirbančių žmonių, kuriems įteiktas aukščiausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvertinimas – „Gerumo žvaigždė“. Šie metai 243 darbuotojus vienijančiai įstaigai buvo išties sunkūs. Dar prieš mėnesį įstaigoje buvo kilęs koronaviruso protrūkis, sirgo 98 globos namų gyventojai. Kiek anksčiau su didžiuliu visuomenės pasipriešinimu būdavo pasitinkamos įstaigos iniciatyvos neįgaliuosius integruoti į visuomenę. K. Anulienė prisipažįsta: praeityje ir panika, ir ašaros. Didžiausius sunkumus gausaus kolektyvo vadovei įveikti padėjo, kaip ji sako, neįtikėtinas darbuotojų susiklausymas, rūpinimasis vienas kitu bei tikėjimas.
Nuotrauka
Nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės gali pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais.
Nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės gali pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais.
Įkelta:
2020-12-18
Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais.
Nuotrauka
savanore
Įkelta:
2020-12-17
Tauragės rajono Žygaičių gimnazijoje besimokanti 17–metė Gustė Nairanauskaitė tvirtai apsisprendė – baigusi mokslus stos į kariuomenę. Mergina tai vadina pareiga Tėvynei. Tačiau po tarnybos ji ketina studijuoti visuomenės sveikatos mokslus. Šį sprendimą Gustė priėmė po to, kai savanoriavo Tauragės visuomenės sveikatos biure. Lietuvą sukausčiusi COVID-19 pandemija kaip reikiant smogė sveikatos srityje dirbantiems darbuotojams, todėl bet kokia pagalba iš šalies – gyvybiškai svarbi. 
Nuotrauka
idea prima
Covid-19 pandemijos akivaizdoje daugeliui įmonių tenka prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų
Įkelta:
2020-12-14
Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.