Asmenybės

Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.

Būti policininke svajojo nuo vaikystės

Jurbarko rajone, Raudonėje gimusi Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė Tauragėje gyvena nuo 2009-ųjų, kai pradėjo dirbti policijoje. Beje, tada ji buvo pirmoji moteris policininkė apskrityje. Dabar ji – komisarė, vadovaujanti apskrities policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyriui.

Paklausta, kodėl tapo policijos pareigūne, Aušra pasakoja apie tai svajojusi nuo vaikystės.

– Netgi turiu išsaugojusi savo piešinį, kurį nupiešiau kartu su tėčiu, kai reikėjo nupiešti savo būsimą profesiją. Kitos mergaitės piešė manekenes, o aš – policininkę, policijos automobilį, nuovadą. Jau tada žinojau, kad dirbsiu policijoje. O tą piešinį ir dabar turiu. Būna, kad turim profesijos pristatymus ar atvirų durų dienas, visada vaikams rodau ir sakau: „Svajokit, nes svajonės pildosi“. 

Ji prisipažįsta nuo mažų dienų buvusi kovotoja už teisybę, užstodavusi silpnesnius. Tad baigus mokyklą nė nekilo abejonių, kur stoti. Tiesa, Aušra prisimena vienu metu suabejojusi, gal reiktų stoti į Karo akademiją, tačiau vis dėlto policija buvo arčiau širdies, kad ji įstojo į Mykolo Riomerio universiteto padalinio Kaune Policijos fakultetą.

Nuotrauka

Darbas, reikalaujantis ypatingo atidumo

Aušros vadovaujamo poskyrio darbas – įvykių vietų apžiūros ir tyrimai visoje apskrityje. Nusikaltimai, į kuriuos kviečiama jos komanda, – vagystės, nužudymai, prievartavimai, avarijos, kuriose žūsta žmonės, dingę asmenys, sprogimai, gaisrai. 

– Turim aprašą, į kokius įvykius vykstam, – pasakoja ji. – Mes atsakingi už pėdsakų surinkimą įvykio vietoje. Mūsų darbas – atvažiuoti, užfiksuoti, teisingai supakuoti įkalčius, kad galima būtų juos tirti toliau. 

Pareigūnė neslepia – nusikaltimo vietų ji yra mačiusi ir labai baisių.

– Stengiuosi susikoncentruoti į tai, ką turiu padaryti, o ne galvoti apie tai, ką matau. Kreipti dėmesį ne į tai, kaip ten baisu ar šlykštu, o kad ko nors nepamirščiau. Nes surinkti visus įrodymus – labai svarbu, jie padės išaiškinti nusikaltimą. Vis dėlto nemaloniausios man tos įvykio vietos, kai nusikaltimai susiję su vaikais. Tada susikoncentruoti būna sunku... – pasakoja Aušra. 

Darbe matyti baisūs vaizdai jos nepersekioja, tačiau Aušra sako kartais net ir po darbo vis galvojanti, ar viską padarė gerai.

Savanorystė – mielas širdžiai užsiėmimas

Savanoriauti Aušra pasakoja norėjusi seniai, tačiau kažkaip vis nesusirasdavusi, kur ir kaip tai daryti. Dirbdama su kolege, bendruomenės pareigūne Judita Sadauskyte, kuri jau savanoriavo, kartą apie tai įsikalbėjo.

– Judita paklausė, ar nenorėčiau ir aš pabandyti, sakau, seniai noriu, bet vis nededu tiek pastangų, kad pradėčiau. Taip ir prasidėjo mano savanorystė Maltiečių organizacijoje, – prisimena Aušra. 

Ji nuo pat pradžių vežioja tik maisto paketus – sriubos vežioti ji negali, nes tai daroma darbo valandomis. Maisto paketai senoliams vežiojami savaitgaliais, anksčiau tai būdavo daroma ir šeštadienį, ir sekmadienį, dabar – tik sekmadienį.

– Laisvu laiku, suderintu su šeima, ir važiuoju, – pasakoja Aušra. – Gaunu sąrašą su adresais ir maisto paketus, kuriuose – ilgo galiojimo maisto produktai. Jei tai miesto adresai, jų būna daugiau, iki dešimt, jei rajone – mažiau. Tolimiausi taškai – Griaužai ir Stirbaičiai. Štai Stirbaičiuose gyvenanti močiutė ir yra toje nuotraukoje, kuri bus ant pašto ženklo. 

Pas ją savanorė visada užtrunka ilgiausiai – reikia pašnekėti, arbatos išgerti. 

– Pas ją daugiausia arbatos esu išgėrusi, – šypsosi savanorė. – Neužtenka vien atvežti maisto dėžutę, padėti ir išvažiuoti. Ji nori bendravimo, pasėdim, pasišnekam. Ir man smagu, ir jai gerai. Ji gyvena viena, bendravimo jai trūksta. 

Ji pasakoja žmones, kuriuos lanko, jau gerai pažįstanti:

– Seneliams aš esu anūkė arba kažkokia mergaitė, kuri atveža maistą. Jie nežino, kad esu policijos pareigūnė. Smagu, kai matai, kaip tavęs laukė – jų net akys spindi. O dar jeigu paklausi, kaip sekasi, kas nuo praėjusio karto įvyko, kaip sveikata, žmogus pajaučia, kad jis kažkam rūpi. Aš juos pažįstu, atsimenu, kokios jų bėdos, ligos. Man nesunku nuvažiuoti ir kelis klausimus paklausti, persimesti keliais žodžiais, o jiems tai labai svarbu. Ir man smagu. 

Nuotrauka

Savanoriams padėkota Prezidentūroje

Gruodžio 2-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko Nacionaliniai maldos pusryčiai „Nešk stiprybę ir viltį“, per kuriuos savo darbais ir patirtimis dalinosi savanoriai.

Tauragės apskrities policijos feisbuko paskyroje skelbiama, kad Nacionaliniuose maldos pusryčiuose dalyvavo ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė. 

„Pareigūnė Maltiečių organizacijoje savanoriauja daugiau nei 4 metus. Negailėdama savo brangaus laiko, ji tarnybinę uniformą keičia į maltietišką aprangą ir skuba pas vienišus senelius. Lanko juos ir jais rūpinasi, negaili jiems gerų žodžių, nėra abejinga dėl jų bėdų“, – rašoma paskyroje.

Aušra papasakojo, kad dalyvauti šiame renginyje jai buvo malonu. Savanoriams už darbą, kuris ne visada matomas, dėkojo prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėjo moteris, sukūrusi pagalbos ukrainiečiams organizaciją, bei jauniausias savanoris iš Jiezno, žodį tarė ir kunigai.

Savanorė – pašto ženkle

„Tarptautinė organizacija iš Jungtinės Karalystės (Anglija) „The Global Fund for Forgotten People“ atkreipė dėmesį į pareigūnės Aušros nuotraukas. Šis fondas nutarė Anglijoje išleisti pašto ženklą su prieš keletą metų Tauragės rajone daryta Egidijaus Knispelio nuotrauka, kurioje vaizduojama pareigūnė Aušra. Džiaugiamės ir viešai dalijamės šia gera žinia! Linkime Aušrai ir toliau daryti gerus darbus ir padėti tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia.“ Tokią žinią paskelbė Tauragės apskrities policija. 

Aušra sako apie tai, kad bus išleistas pašto ženklas su jos ir senolės iš Stirbaičių kaimo nuotrauka, žinojusi jau nuo metų pradžios. 

– Ta žinia išties labai nustebino. Iš visų Maltiečių nuotraukų kad būtent tą nuotrauką atrinko, tikrai nuostabu, – prisipažįsta moteris. – Kol nebuvo rodomi reportažai apie savanorius, darbe beveik niekas ir nežinojo – juk savanoriauju laisvu laiku. Man nereikėjo tos garbės, tačiau kai įvertina – smagu.