Šunų dresuotoja Deimantė Dargytė: „Nepažįstu kinologų, kurie nuo mažens nemylėjo šunų“
Įkelta:
2022-11-19
Nuotrauka
dres
Aprašymas

Kinologės Rita ir Deimantė

Autorės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
dres
Aprašymas

Pagrindinis Deimantės darbas yra Pagėgių pasienio užkardoje

Asmeninio albumo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
dre
Aprašymas

Kinologė Deimantė su šunimis dalyvauja varžybose

Asmeninio albumo nuotrauka

 

Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 

Pirmasis darbinis augintinis išmokė naudingų pamokų

– Kinologijos srityje darbuojuosi jau septynerius metus. O gal reikėtų sakyti – dar tik septynerius. Tai labai gili sfera, reikia turėti labai daug žinių. Kol kas mano žinios leidžia turėti mažą šunų dresūros mokyklą, mokyti žmones, kaip elgtis su augintiniais. Mokyklą įkūriau prieš dvejus metus, – pasakojo Deimantė.

Mergina dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje kinologe, turi septynerių metų belgų aviganę Koką, kuri yra paruošta žmonių paieškai, pėdsekystei, narkotikų paieškai. Pasak jos, tai universalus šuo, dirbantis vadinamojoje žaliojoje juostoje – pasienio juostoje sausuma ir vandeniu.

– Šis šuo buvo mano pirmasis šuo dirbant pasienyje. Į pasienį ėjau dėl to, kad galėjau dirbti su šunimis. Ir man labai pasisekė, kad šuniukas buvo labai pasiutęs, o aš buvau labai žiopla. Todėl teko labai daug mokytis vienai iš kitos ir, jeigu ji nebūtų buvusi tokia užsispyrusi, tikriausiai ir aš dabar nebūčiau kas esu. Su jos užsispyrimu turėjau daug išmokti, ieškoti kelio į jos širdį, gilintis į įvairias metodikas, nes tai tikrai buvo sudėtingas šuo. Arba man trūko žinių ir aš nežinojau, kaip su ja elgtis. Trūko ir įgūdžių, kurie įgyjami su laiku, – pasakojo pašnekovė. 

Nuotrauka
dre

Meilės gyvūnams taip ir „neišaugo“

Namuose Šilutėje Deimantė turi šunų dresūros klasę. Kaip pati pasakojo, kiemas didelis, teritorija aptverta, tad būti su gyvūnais saugu. Yra ir šunų viešbutis, kuriame esant reikalui drąsiai galima palikti šuniukus ir jais Deimantė pasirūpina kaip saviškiais. 

– Tauragėje kol kas dirbu tik Vasaros estradoje arba važiuoju į namus. Šį mėnesį stengsimės ieškoti tinkamų patalpų treniruotėms. Manau, tai didelis pliusas, nes žiemą žmonės turi daugiau laisvo laiko, nori dresuoti šunis, o jeigu lauke sniegas ar lietus, pastogė – būtinas dalykas, – svarstė šunų dresuotoja.

O iš kur ta meilė gyvūnams? Moteris tuo domėjosi nuo pat mažens.

– Nuo vaikystės, nuo kiek save atsimenu. Šunys. Katės. Nežinau kinologų, kuris nuo vaikystės nemylėtų šunų ar nesidomėtų jais. Tai tiesiog tokia liga. Susirgau nuo kokių 4–5 metų ir niekaip neišgijau, – šypsosi Deimantė. – Kaip sakė mano tėvai: „Galvojom, kad išaugsi tai, bet neišaugai“.

Mylėjau apskritai visus gyvūnus, o meilė būtent šunims atsirado šiek tiek vėliau. Iš pradžių katės labiau patikdavo, o dabar gyvenu tarp šunų. 

Deimantės namuose dabar gyvena 7 šunys. Du tarnybiniai, priklausantys valstybei, keturi jos pačios  ir labdaros ir paramos fondo „Mulan“ auksaspalvis retriveris Lokis, mokomas socializuotis. Lokis nuo pat mūsų pokalbio pradžios ramiai įsitaisė ant kavinukės grindų ir kartkartėmis atkreipdavo šeimininkės dėmesį į save.

Šunys asistentai

Deimantė pristatė ir  fondą „Mulan“. Pasak jos, tai organizacija, ruošianti šunis-asistentus ir tam renkanti lėšas. 

– Vieni pirmųjų šunų-asistentų Lietuvoje yra skirti žmonėms su negalia, tokiais sutrikimais kaip autizmas, depresija, panikos atakos, cerebrinis paralyžius, kurčnebylystė. Viena projektų dalyvių yra kurčnebylių šeima, jie turi tokį šunį ir kol kas esame tik ruošimo stadijoje. Pasiruošimas dar turėtų trukti metus ar net dvejus, kol galėsime akredituoti, – vardijo Deimantė.

Ji papasakojo, kad fondą Vilniuje įkūrė Ajana Lolat, ji organizuoja darbus ir pati nusipirko pirmąjį šunį, pradėjo jį sau ruošti sirgdama cerebriniu paralyžiumi. 

– Manau, žmonės labai mažai žino apie šunų naudą. Problema yra dėl viešųjų vietų. Sunku tiek rinkti  lėšas, tiek susitarti su valstybe, kad žmonės su negalia ir tam tikrais sutrikimais galėtų su tokiais šunimis ateiti į mokyklą, gydymo įstaigą, kino teatrą. Dažniausiai šunys-asistentai yra naudojami tokiems žmonėms, kuriems sunku dalyvauti sociume, kuriems sudėtinga įgyti socialinių įgūdžių, bendrauti, – teigė šunų trenerė.

Pasak jos, šunys-asistentai gali atnešti ramentą, paduoti daiktus, įjungti ar išjungti šviesą, atidaryti duris, iškviesti liftą, paduoti vaistus, vandenį.  

– Kam šis šuo bus naudojamas, dar nežinau, – glostydama Lokį kalbėjo moteris. – Pirmieji metai skirti socializacijos ir bendro paklusnumo mokymui. To jį ir mokau, ne specialių dalykų, kad gyvūnas būtų drąsus, visur galėtų eiti šalia šeimininko.

Tiesa, jei šuo nebūtų to mokomas, pagalbos iš šuns besitikinčiam žmogui greičiausiai jis sukeltų tik dar daugiau problemų, temptų pavadį, aktyviai reaguotų į kitus gyvūnus ar žmones ir pan.

Nuotrauka
dres

Kokie šunys gali tapti asistentais?

Pasak D. Dargytės, kol kas gyvūnų veisles renkasi pati „Mulan“ fondo įkūrėja Ajana Lolat. 

– Žiūrime į pasaulinius pavyzdžius, kokie šunys pasirenkami. Ajana derina tai ir su kinologais, pasitaria, kokia veislė būtų tinkamesnė. Tai turi būti tam tikrų darbinių savybių turintis šuo, kurį būtų lengviau mokyti ir jis turėtų stiprų ryšį su šeimininku, – pasakojo Deimantė.

Pasak jos, labai daug kas priklauso nuo veislės. Yra veislių, kurioms, atrodo, net nereikia žmogaus, ir yra labai prieraišių šunų veislių. Labai daug kas priklauso nuo gyvūnų genetikos, kilmės linijos –  ar tėvai, seneliai, proseneliai neturėjo kokių nors psichologinių, sveikatos sutrikimų. 

Kolegė kinologė – tauragiškė

– Džiaugiuosi, kad šiemet mokyklėlė šiek tiek prasiplėtė ir dirbame ne tik Klaipėdoje, Šilutėje, bet ir Tauragėje. Čia prie manęs prisijungė mano kolegė Rita. Kartu apie ketverius metus ruošėme savo šunis narkotikų paieškai. Iš  pradžių mokėmės, kad mūsų šunys būtų žalios juostos šunys – pėdsekystės ir žmonių paieškos. Kadangi abi buvome darboholikės ir tiesiog pakvaišusios dėl savo šunų ir norėjome kuo daugiau išmokti, nusprendėme savo šunis išmokyti visko kuo daugiau. Tad mokėme ir narkotikų paieškos, – pasakojo Deimantė.

Pasak jos, geriau šuniui būti vienos srities „specialistu“, kaip ir žmogui.

– Mūsų šunys, sakykime, eksperimentiniai. Juos mokėme visko, kad pačios įgautume daugiau žinių. Skirtinga mokymo metodika naudojama mokant šunis ieškoti žmonių ir narkotikų. Visiškai kitokie šuns instinktai naudojami, kitokia metodika. Tikrai daug dalykų kirtosi, kai mokėme savo šunis. Prieš tai buvo pasiutę žaliosios juostos šunys, po miškus lakstė ir reikėjo juos nuraminti, kad ramiai ieškotų narkotikų, nesiblaškytų, nebūtų stipriai įsiaudrinę, – darbo niuansus atskleidė pašnekovė. 

Deimantės kolegė Rita Sliosorienė pridūrė, kad be bendro paklusnumo – nė iš vietos. Tiek žaliojoje juostoje, tiek narkotikų paieškoje, turi būti bendras paklusnumas.

– Treniruodamos šunis tobulėjame ir pačios. Patikėkit, mums kartais irgi reikia pagalvoti, kai žmonės klausia specifinių dalykų. Pasitariame, jei nesame su tuo susidūrusios, ieškome informacijos kitur. Su kiekvienu gyvūnu turtiname savo žinių bagažą, – pasakojo tauragiškė Rita.

 

Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.