Tauragės žinios logotipas
Šunų dresuotoja Deimantė Dargytė: „Nepažįstu kinolog

Šunų dresuotoja Deimantė Dargytė: „Nepažįstu kinologų, kurie nuo mažens nemylėjo šunų“

Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo.

Pirmasis darbinis augintinis išmokė naudingų pamokų

– Kinologijos srityje darbuojuosi jau septynerius metus. O gal reikėtų sakyti – dar tik septynerius. Tai labai gili sfera, reikia turėti labai daug žinių. Kol kas mano žinios leidžia turėti mažą šunų dresūros mokyklą, mokyti žmones, kaip elgtis su augintiniais. Mokyklą įkūriau prieš dvejus metus, – pasakojo Deimantė.

Mergina dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje kinologe, turi septynerių metų belgų aviganę Koką, kuri yra paruošta žmonių paieškai, pėdsekystei, narkotikų paieškai. Pasak jos, tai universalus šuo, dirbantis vadinamojoje žaliojoje juostoje – pasienio juostoje sausuma ir vandeniu.

– Šis šuo buvo mano pirmasis šuo dirbant pasienyje. Į pasienį ėjau dėl to, kad galėjau dirbti su šunimis. Ir man labai pasisekė, kad šuniukas buvo labai pasiutęs, o aš buvau labai žiopla. Todėl teko labai daug mokytis vienai iš kitos ir, jeigu ji nebūtų buvusi tokia užsispyrusi, tikriausiai ir aš dabar nebūčiau kas esu. Su jos užsispyrimu turėjau daug išmokti, ieškoti kelio į jos širdį, gilintis į įvairias metodikas, nes tai tikrai buvo sudėtingas šuo. Arba man trūko žinių ir aš nežinojau, kaip su ja elgtis. Trūko ir įgūdžių, kurie įgyjami su laiku, – pasakojo pašnekovė.

Meilės gyvūnams taip ir „neišaugo“

Namuose Šilutėje Deimantė turi šunų dresūros klasę. Kaip pati pasakojo, kiemas didelis, teritorija aptverta, tad būti su gyvūnais saugu. Yra ir šunų viešbutis, kuriame esant reikalui drąsiai galima palikti šuniukus ir jais Deimantė pasirūpina kaip saviškiais.

– Tauragėje kol kas dirbu tik Vasaros estradoje arba važiuoju į namus. Šį mėnesį stengsimės ieškoti tinkamų patalpų treniruotėms. Manau, tai didelis pliusas, nes žiemą žmonės turi daugiau laisvo laiko, nori dresuoti šunis, o jeigu lauke sniegas ar lietus, pastogė – būtinas dalykas, – svarstė šunų dresuotoja.

O iš kur ta meilė gyvūnams? Moteris tuo domėjosi nuo pat mažens.

– Nuo vaikystės, nuo kiek save atsimenu. Šunys. Katės. Nežinau kinologų, kuris nuo vaikystės nemylėtų šunų ar nesidomėtų jais. Tai tiesiog tokia liga. Susirgau nuo kokių 4–5 metų ir niekaip neišgijau, – šypsosi Deimantė. – Kaip sakė mano tėvai: „Galvojom, kad išaugsi tai, bet neišaugai“.

Mylėjau apskritai visus gyvūnus, o meilė būtent šunims atsirado šiek tiek vėliau. Iš pradžių katės labiau patikdavo, o dabar gyvenu tarp šunų.

Deimantės namuose dabar gyvena 7 šunys. Du tarnybiniai, priklausantys valstybei, keturi jos pačios ir labdaros ir paramos fondo „Mulan“ auksaspalvis retriveris Lokis, mokomas socializuotis. Lokis nuo pat mūsų pokalbio pradžios ramiai įsitaisė ant kavinukės grindų ir kartkartėmis atkreipdavo šeimininkės dėmesį į save.

Šunys asistentai

Deimantė pristatė ir fondą „Mulan“. Pasak jos, tai organizacija, ruošianti šunis-asistentus ir tam renkanti lėšas.

– Vieni pirmųjų šunų-asistentų Lietuvoje yra skirti žmonėms su negalia, tokiais sutrikimais kaip autizmas, depresija, panikos atakos, cerebrinis paralyžius, kurčnebylystė. Viena projektų dalyvių yra kurčnebylių šeima, jie turi tokį šunį ir kol kas esame tik ruošimo stadijoje. Pasiruošimas dar turėtų trukti metus ar net dvejus, kol galėsime akredituoti, – vardijo Deimantė.

Ji papasakojo, kad fondą Vilniuje įkūrė Ajana Lolat, ji organizuoja darbus ir pati nusipirko pirmąjį šunį, pradėjo jį sau ruošti sirgdama cerebriniu paralyžiumi.

– Manau, žmonės labai mažai žino apie šunų naudą. Problema yra dėl viešųjų vietų. Sunku tiek rinkti lėšas, tiek susitarti su valstybe, kad žmonės su negalia ir tam tikrais sutrikimais galėtų su tokiais šunimis ateiti į mokyklą, gydymo įstaigą, kino teatrą. Dažniausiai šunys-asistentai yra naudojami tokiems žmonėms, kuriems sunku dalyvauti sociume, kuriems sudėtinga įgyti socialinių įgūdžių, bendrauti, – teigė šunų trenerė.

Pasak jos, šunys-asistentai gali atnešti ramentą, paduoti daiktus, įjungti ar išjungti šviesą, atidaryti duris, iškviesti liftą, paduoti vaistus, vandenį.

– Kam šis šuo bus naudojamas, dar nežinau, – glostydama Lokį kalbėjo moteris. – Pirmieji metai skirti socializacijos ir bendro paklusnumo mokymui. To jį ir mokau, ne specialių dalykų, kad gyvūnas būtų drąsus, visur galėtų eiti šalia šeimininko.

Tiesa, jei šuo nebūtų to mokomas, pagalbos iš šuns besitikinčiam žmogui greičiausiai jis sukeltų tik dar daugiau problemų, temptų pavadį, aktyviai reaguotų į kitus gyvūnus ar žmones ir pan.

Kokie šunys gali tapti asistentais?

Pasak D. Dargytės, kol kas gyvūnų veisles renkasi pati „Mulan“ fondo įkūrėja Ajana Lolat.

– Žiūrime į pasaulinius pavyzdžius, kokie šunys pasirenkami. Ajana derina tai ir su kinologais, pasitaria, kokia veislė būtų tinkamesnė. Tai turi būti tam tikrų darbinių savybių turintis šuo, kurį būtų lengviau mokyti ir jis turėtų stiprų ryšį su šeimininku, – pasakojo Deimantė.

Pasak jos, labai daug kas priklauso nuo veislės. Yra veislių, kurioms, atrodo, net nereikia žmogaus, ir yra labai prieraišių šunų veislių. Labai daug kas priklauso nuo gyvūnų genetikos, kilmės linijos – ar tėvai, seneliai, proseneliai neturėjo kokių nors psichologinių, sveikatos sutrikimų.

Kolegė kinologė – tauragiškė

– Džiaugiuosi, kad šiemet mokyklėlė šiek tiek prasiplėtė ir dirbame ne tik Klaipėdoje, Šilutėje, bet ir Tauragėje. Čia prie manęs prisijungė mano kolegė Rita. Kartu apie ketverius metus ruošėme savo šunis narkotikų paieškai. Iš pradžių mokėmės, kad mūsų šunys būtų žalios juostos šunys – pėdsekystės ir žmonių paieškos. Kadangi abi buvome darboholikės ir tiesiog pakvaišusios dėl savo šunų ir norėjome kuo daugiau išmokti, nusprendėme savo šunis išmokyti visko kuo daugiau. Tad mokėme ir narkotikų paieškos, – pasakojo Deimantė.

Pasak jos, geriau šuniui būti vienos srities „specialistu“, kaip ir žmogui.

– Mūsų šunys, sakykime, eksperimentiniai. Juos mokėme visko, kad pačios įgautume daugiau žinių. Skirtinga mokymo metodika naudojama mokant šunis ieškoti žmonių ir narkotikų. Visiškai kitokie šuns instinktai naudojami, kitokia metodika. Tikrai daug dalykų kirtosi, kai mokėme savo šunis. Prieš tai buvo pasiutę žaliosios juostos šunys, po miškus lakstė ir reikėjo juos nuraminti, kad ramiai ieškotų narkotikų, nesiblaškytų, nebūtų stipriai įsiaudrinę, – darbo niuansus atskleidė pašnekovė.

Deimantės kolegė Rita Sliosorienė pridūrė, kad be bendro paklusnumo – nė iš vietos. Tiek žaliojoje juostoje, tiek narkotikų paieškoje, turi būti bendras paklusnumas.

– Treniruodamos šunis tobulėjame ir pačios. Patikėkit, mums kartais irgi reikia pagalvoti, kai žmonės klausia specifinių dalykų. Pasitariame, jei nesame su tuo susidūrusios, ieškome informacijos kitur. Su kiekvienu gyvūnu turtiname savo žinių bagažą, – pasakojo tauragiškė Rita.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Kelionės už eurą per mėnesį – iššūkis savivaldybių biudžetams 

2020 metais pirmosios  Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi

Gedimino g. pradėtas eismo reguliavimas šviesoforais

Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono

Profilaktinė patikra vasarą – mažiau rūpesčių rudenį

Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla

Kai orai nedžiugina, ūpą pakels skanus maistas: 4 greitos ir pigios idėjos tiems, kas dievina sūrį

Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b

Paaiškėjo 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai: Tauragės mokinių pasiekimai – džiuginantys

2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų.   100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu

Kodėl vaikui svarbus kokybiškas miegas?

Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė

Įvyko jau penktoji bibliotekos organizuojama vaikų vasaros stovykla „Pozityvumo tiltas“

Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti

Keisis Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikarai

Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu.    Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas

Inesai Ašmantaitei įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis

Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis.   Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie

„Vasara su knyga“: į skaitymo kelionę jau leidosi daugiau nei 19 tūkst. skaitytojų

Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei

Paros įvykių suvestinė: smurtas artimoje aplinkoje, grasinimai ginklu ir vagystė iš parduotuvės

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim

Tauragės rajono savivaldybės delegacija dalyvavo Bytovo miesto šventėje

Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė.   Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr