Istoriją pasakoja pašto ženklai
Įkelta:
2022-11-20
Nuotrauka
kolek
Aprašymas

Labiausiai kolekcininką domino pašto ženklai kosmoso tema

 

,
Nuotrauka
kolek
Aprašymas

Tomui Šerpyčiui patinka ir pašto ženklai apie Lietuvą

 

,
Nuotrauka
kolek
,
Nuotrauka
kolek

Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.

Pradžia – vaikystėje

Filatelija Tomas susidomėjo dar besimokydamas antroje gimnazijos klasėje (dabar tai būtų 6 klasė – aut. past.). Tada, pasak jo, pašto ženklus kolekcionavo kone visa klasė – tai buvo toks vaikiškas pomėgis. Vėliau susidomėjimas pašto ženklais išblėso – darbas, tarnyba kariuomenėje, santuoka, vaikai, tačiau paskui, kai, kaip jis sako, gyvenimas normaliai stojosi, vėl prisiminė savo archyvą, ėmė jį tvarkyti ir aptiko vaikystėje rinktus pašto ženklus, aistra kolekcionuoti įsiplieskė iš naujo. 

– Toks sutapimas: filatelijos judėjimas Tarybų Sąjungoje prasidėjo 1957-aisiais. Tada Maskvoje buvo jaunimo festivalis, ta proga buvo surengta pašto ženklų paroda. Visi pamatė ją ir susižavėjo. Tai buvo vadinamasis atšilimo laikotarpis – buvo galima susirašinėti su užsienio šalimis, gauti siuntinius iš Amerikos ir pan. Atsimenu, Tauragėje turgus būdavo pilnas nailono, atsiųsto iš užsienio. Tada išpopuliarėjo ir filatelijos judėjimas – pašto ženklų rinkimas buvo masiškas. Ir aš tada vėl iš naujo pradėjau. Gal todėl, kad nebuvo kito užsiėmimo... – pasakoja Tomas. 

Paskui, tiesa, susirašinėjimą su kapitalistinėmis šalimis vėl imta varžyti, tačiau su demokratinėmis susirašinėti buvo galima laisvai. Tad jis susirašinėjo su bendraminčiais Vokietijos demokratinėje respublikoje, Lenkijoje, Bulgarijoje – keisdavosi pašto ženklais. Be to, pradėti leisti filatelijos žurnalai, juose būdavo informacijos, kokie ženklai išleisti, ir susirašinėjimo adresų. Be to, įsigyti įvairių šalių pašto ženklų būdavo galima ir spaudos kioskuose.

Tada filatelininkų netrūko ir Tauragėje – jų buvo gal per 20. Jie turėjo ir klubą, įkurtą Kultūros namuose. 

Tema – kosmosas

Paklaustas, kokia tema vyrauja jo kolekcijoje, Tomas nedvejoja:

– Kosmosas. Susigundžiau, nes tada ir prasidėjo tas kosmosas: pirmasis palydovas, pirmasis kosmonautas, Mėnulio tyrimas, Marso tyrimas, amerikiečių skrydžiai į kosmosą. Buvo labai įdomu. Pašto ženklus apie kosmosą leisdavo net tos šalys, kurios su kosmosu neturi nieko bendro. Bet dabar jau sustojau, nes nieko naujo neišleidžia, nebent tik kokioms datoms paminėti. Tai kažkaip nebeįdomu.

T. Šerpytis išties turi ką parodyti. Jo surinkta pašto ženklų kosmoso tema kolekcija stebina – ja remiantis galima sužinoti visą kosmoso istoriją. Dauguma ženklų gražūs, spalvingi ir informatyvūs, pasakojantys apie reikšmingus įvykius. Jis turi pašto ženklų ir su vokais bei pirmosios dienos antspaudais. Kai kuriuos iš jų gauti buvo išties nelengva.

Tiesa, T. Šerpyčio kolekcijoje nemažai pašto ženklų ir kitomis temomis. Ypač jį domina pašto ženklai apie Lietuvą – jų yra išleidusios daugelis šalių, ir Tomas visada stengiasi juos gauti.  

Kiek turi ženklų, Tomas sako neskaičiuojąs, tačiau tikina, kad jo kolekcija nėra labai didelė.

Kartais tampa vertingi netikėtai

Paklaustas apie pašto ženklų vertę, jis pasakoja:

– Kartais koks nors ženklas tampa vertingas netikėtai. Pavyzdžiui, išleido, o paskui išėmė iš apyvartos. Arba paaiškėja, kad ženklas su klaida. 

O brangiausi, pasak jo, tie, kurie išleisti prieš 150 metų – pirmieji, juos leido Anglija, Rusija, Prancūzija. Jie neišvaizdūs, nes ten būdavo arba karaliaus portretas, arba koks herbas. Dar ženklo vertė padidėja, jeigu jis užklijuotas ant voko – yra antspaudas, išsiuntimo ir gavimo data, adresas – galbūt tos šalies jau nebėra. Pavyzdžiui, iš kaizerinės Vokietijos į Lietuvą – o čia tada buvo carinė Rusija – siųstas laiškas. 

Pasak jo, dar dabar labai domimasi prieškario Lietuvos pašto ženklais, vokų su jais jau mažai kas turi. Turi vieną kitą ir T. Šerpytis. Vertingi ir seni atvirukai su pašto ženklu. Pavyzdžiui, prieškariniai atvirukai pasakiškai brangūs. Ir dabartiniai, išleisti, sakykim prieš 50 metų, jau brangūs. 

Bando suburti ir Tauragės kolekcininkus

Tomas pasakoja, kad filatelijai labai sutrukdė visą pasaulį užklupusios krizės. Anksčiau jis kas mėnesį važiuodavo į Rygą, ten būdavo filatelininkų susirinkimai, atvažiuodavo bendraminčių iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ir kitų šalių. Net kinų pasitaikydavo. Dabar to nebėra. Pasak jo, Vilniuje susitikimai dar vyksta, dabar suaktyvėjo ir Šiauliai – ten kiekvieną sekmadienį vyksta susitikimai sporto arenoje, o pirmą mėnesio sekmadienį – net labai dideli. Ten renkasi ne vien filatelininkai, bet ir kitokie kolekcininkai – renkantys apdovanojimus, juvelyriką, monetas, atvirukus, žurnalus, knygas, žvakides, skulptūrėles ir t.t.

– Nuvažiuokit ten pasižiūrėt – nustebsit, ką žmonės renka, – sako jis.

Tomas bando suburti ir Tauragės kolekcininkus. Pasak jo, buvo keletas entuziastų, jie rinkdavosi bibliotekos skaitykloje.

– Pakalbėdavom, sakydavom, negi mes čia esam tik kokie 4–5. Turėtų būti daugiau, – sako jis ir priduria, kad jei ką domina kolekcionavimas, turėtų kreiptis į redakciją arba tiesiai į jį telefonu 8 688 35 358.

Beje, T. Šerpytis pasakoja prikaupęs daug atvirukų ir bibliotekai pasiūlė surengti kalėdinių ir naujametinių atvirukų parodėlę, yra bibliotekoje eksponavęs ir pašto ženklus.  

Nuotrauka
kolek

Pomėgiui trukdo prastas pašto darbas

Kolekcininkas piktinasi Lietuvos pašto darbu.  

– Vakarų šalių ženklus gaudavau per Lenkiją, Bulgariją. Tada labai plačiai susirašinėjom, viskas vykdavo sklandžiai, o dabar – aš nežinau, kas su tuo Lietuvos paštu darosi. Siaubas! Net iš Vilniaus laiškas eina aštuonias dienas, o į užsienį – net visą mėnesį. Dabar siunčiau du laiškus į Slovėniją, adresatui parašiau, kad išsiunčiau. Praeina pora savaičių, jis man rašo, kad dar negavo. Po mėnesio parašo, kad pagaliau gavo. Ir iš Portugalijos pranešė, kad prieš mėnesį išsiųstas laiškas, o aš jo dar negavau. Ir dar kažkas yra man išsiuntęs, irgi negavau. Net rašiau laišką Lietuvos paštui, klausiau, kas čia darosi. Atsakė, kad išnagrinės ir atsakys, bet atsakymo taip ir nesulaukiau. Taigi susirašinėti praktiškai neįmanoma. Anksčiau dar galima buvo užsisakyti pašto dėžutę, ji būdavo nebrangi, o dabar labai pabrango, nebeapsimoka. Paskui vienas paštininkas patarė ant laiškų rašyti „Iki pareikalavimo“. Užsienyje tokius laiškus gauna be problemų, o aš pradėjau nebegauti, man išsiųsti laiškai grįždavo siuntėjams. Jie manęs klausia, kas atsitiko, kad laiškai grįžta. Pašte man pareiškė, kad tokia paslauga neegzistuoja, – pasakoja T. Šerpytis. 

Taigi dabar jis sako sumažinęs susirašinėjimą, palaikąs ryšį tik su senais draugais. Jie irgi sumažinę susirašinėjimą, bet kartais vis dar prašo kokių nors Lietuvoje išleistų ženklų, ir Tomas jų ko nors kartais paprašo. 

Nuotrauka
kolek

Geras laisvalaikio praleidimas

Paklaustas, ką duoda kolekcionavimas, T. Šerpytis sako, kad tai puikus laisvalaikio praleidimas: 

– Vienas mano draugas, Vilniaus universiteto dėstytojas, sako: „Pareinu namo pavargęs, išsinervinęs, pasiimu albumą, pavartau, pažiūriu ir atsipalaiduoju“. O didžiausias džiaugsmas būna, kai randi norimą pašto ženklą. Kai kataloguose pamatai gražų, įdomų ženklą, norisi jį gauti. Kartais tai nelengva, užtat gavus džiaugsmas dar didesnis.

Kolekcionieriai nuolat tobulėja istorijos, geografijos srityse. 

– Kai gauni naują ženklą, stengiesi jį išnagrinėti, sužinoti jo istoriją, tada išaiškėja labai daug naujų dalykų, kurių anksčiau nežinojai. Taip kaupiasi ir žinių bagažas, – sako Tomas. 

Taigi, pasak jo, vienintelis patarimas savęs dar ieškančiam žmogui – nebijoti bandyti. Tik bandant kažką naujo galima suprasti, patinka tai tau ar ne. Kartais žmogui užtenka tik pasišnekėti su užkietėjusiu kolekcininku, ir jis irgi pat užsikrečia šia aistra ir taip galbūt atranda save. 

Šerpytis įsitikinęs, kad kolekcionavimas suteikia daug žinių, be to, tai puikus būdas atsipalaiduoti.

Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu.