Tėtis iš didžiosios raidės: gyvas savo darbuose ir vaikų širdyse
Įkelta:
2022-06-05
Nuotrauka
tevas
Aprašymas

Pranas Kundrotas su dukra Benjamina. Šeimos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
tevas
Aprašymas

Prano Kundroto dukra Benjamina Karmazinienė su dukromis Rūta ir Egle bei anūke Austėja prie stogastulpio „Joninių naktis“, stovinčio Vasaros estradoje

 

,
Nuotrauka
tevas
Aprašymas

Pranas Kundrotas 1996 m. Šeimos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
tevas
Aprašymas

Atsisveikinimas su šunimi išvykstant iš Sibiro. Šeimos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
tevas
Aprašymas

Prano Kundroto sukurtas vandens malūnas prie keramikos tvenkinio. Šeimos archyvo nuotrauka

 

Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.

Nuostabus tėtis

Apie tėtį Benjamina galėtų pasakoti be galo: apie tai, koks jis buvo sąžiningas, doras, kantrus, kaip mylėjo savo šeimą. Ji visada šypteli prisiminusi jo nesibaigiančius pokštus, netramdomą džiaugsmą dėl dukrų ir anūkių pasiekimų, begalinę meilę žmonai. 

– Mes su Emilija turėjom be galo laimingą vaikystę. Mūsų tėtis buvo geriausias pasaulyje! – pasakoja Benjamina. – Jis buvo labai atsakingas, visada rūpinosi, kad šeimai nieko netrūktų, palaikydavo visus kūrybinius sumanymus. Jei aš ką nors nupiešdavau, tai jam buvo pats gražiausias, nuostabiausias piešinys... O kokias pasakas jis mums sekdavo! Su įpintomis kasdienybės realijomis, artimųjų vardais... Tokių jokioje knygoje nerasi... Jis visada su manimi tardavosi dėl drožinių. Nemanau, kad jam to reikėjo, greičiau tai buvo būdas priartinti mane prie meno. O kai prieš Velykas su mama vašku margindavome kiaušinius, jis visada sakydavo, kad mamos margučiai gražūs, bet mano – gražesni...  

Nuotrauka
tevas

Tėtis visada girdavo ir jos lipdinius iš plastilino ar kitokius darbelius, o kartą prisipažino, kad svajoja ją būsiant skulptore.  Ši svajonė neišsipildė, tačiau iš tėčio paveldėta meno gyslelė atsiskleidė dukros darbuose – Benjaminos rankose bet koks meniškas darbas ir dabar tirpte tirpsta: ji piešia, mezga, kuria karpinius, dekupažą, papuošalus iš karoliukų. Kūryba visada užėmė didelę jos gyvenimo dalį: dirbdama vaikų darželyje ji sukūrė begalę ugdymo priemonių, puošdavo darželį savo piešiniais ir kitokiais darbeliais. 

Apie tėtį – su begaline meile

– Už viską svarbiau jam buvo teisybė, – prisimena Benjamina, – visada už ją kovojo. Visada pabrėždavo, kad, kas beatsitiktų, reikia sakyti teisybę. Ir būdavo gana reiklus: pavyzdžiui, jei jau išleido į kiną ar į pasimatymą, pažadėjai grįžti namo iki 9 valandos, tai jau nebandyk pavėluoti. Gerbiamas jis buvo ir už begalinį sąžiningumą. Juk dirbo sandėlininku, o juk žinome, kokie laikai buvo – vogti iš valstybės net nebuvo laikoma didele nuodėme. Tačiau tėtis nė vinies nėra paėmęs...

Nuotrauka
tevas

Dukra Emilija irgi tėtį prisimena su begaline meile:

– Mums jis buvo labai geras. Be galo kantriai mus mokydavo, jei kas nesisekdavo. O jau koks diplomatas! Labai mokėjo bendrauti su žmonėmis, savo nuoširdumu bemat pelnydamas jų simpatiją. Visada būdavo pagarbus – į nepažįstamus žmones, net ir vaikus kreipdavosi  „jūs“. 

Į studijas Kaune išvažiuojančią Emiliją palydėjęs į autobusą, tėtis visad delnan įbrukdavo 5 ar 10 rublių, nors mama ir prikraudavo  krepšius maisto.   

Skiepijo meilę tėvynei

– O kaip jis džiaugėsi atgauta Lietuvos nepriklausomybe! Įsijungė į Sąjūdžio veiklą, važiuodavo į įvairius mitingus, dalyvavo Baltijos kelyje, kūrė paminklus stalinizmo aukoms, – pasakoja Benjamina. 

Įstrigusi dukros atmintyje ir kelionė į Sibirą 1981-aisiais – dar gūdžiais tarybiniais laikais. 

Nuotrauka
tevas

– Kai baigiau studijas institute, jis manęs paklausė, ko labiau norėčiau – dovanos ar kelionės. Žinoma, nedvejodama pasirinkau kelionę ir visa šeima iškeliavome į Sibirą. Tėčiui buvo svarbu, kad žinotume skausmingą ne tik savo šeimos, bet ir Lietuvos istoriją, – pasakoja Benjamina.

Beje, ypatingą pagarbą savo šeimos ir šalies istorijai įrodė iš tremties parveždamas savo uošvio ir jo tėvo palaikus.

Nuo Jurjonų iki Taišeto

Taip pavadinti P. Kundroto prisiminimai, kuriuose atsiskleidžia skaudi tylaus didvyriškumo istorija.

Pranas Kundrotas buvo kilęs iš Jurjonų kaimo Kretingos rajone, augo jis didelėje ir draugiškoje šeimoje su šešiais broliais ir trimis seserimis. Tėvai buvo mažo mokslo, bet dori, didelės išminties ūkininkai. Vaikai užaugo darbštūs, nagingi, tikri auksarankiai. Pranas iš pradžių siekė kunigystės, paskui nusprendė tapti literatūros mokytoju, kaip ir dvi seserys bei brolis. Kūrė eiles. Deja, prasidėjo pokario žiaurumai, areštai, tremtis. 1945-aisiais už ryšius su partizanais P. Kundrotas buvo areštuotas, ilgai ir žiauriai tardytas, uždarytas Lukiškėse, o paskui kaip politinis kalinys ištremtas į Komiją, vėliau – į Taišetą (rytų Sibiras, Irkutsko sritis). Tremtyje atsidūrė ir tėvai, ir du broliai, o Lietuvoje likęs brolis Juozas padėjo Pranui išgyventi, siųsdamas į lagerį siuntinius. 

Nors teko patirti daugybę kančių ir vargų, Komijos lageryje atsiskleidė ir jo talentas drožinėti – gulėdamas ligoninėje Pranas gydytojo paprašė skalpelio ir ėmė drožinėti. Pirmieji darbai – rašalinė, peleninė, spaudiklis – tapo dovanomis gydytojui, išgelbėjusiam jam gyvybę.

Tremtyje Buriatijoje mirė mama, o Pranas, išbuvęs nelaisvėje devynerius metus ir septynis mėnesius, 1954-ųjų žiemą buvo paleistas į „laisvę“ – specialiąją tremtį. Jis liko gyventi Taišeto rajone – išvykti iš jo galėjo tik su komendanto leidimu. Ten susipažino su tremtine Zita Jokubaityte, 1955 metais jie susituokė. Sibire gimė dukros Emilija ir Benjamina. 

Dirbo sandėlininku

1962-ųjų kovą šeima grįžo į Tauragę. Tiesa, Pranas dar porą metų neturėjo teisės gyventi Lietuvoje. Prisiregistruoti Tauragėje jam padėjo poeto Eduardo Mieželaičio, su kuriuo Vilniuje supažindino, sesers užtarimas.

Nuotrauka
tevas

Vėl pravertė staliaus amatas – P. Kundrotas įsidarbino Tauragės autotransporto įmonėje. Įmonės administracija, sužinojusi iš jo sibirietiškų dokumentų, kad kalinimo pabaigoje jis sėkmingai tvarkėsi sandėlyje, prikalbino pakeisti specialybę – tapti  sandėlininku. Jis dirbo kaip ir drožė – nuoširdžiai. Ištvertos kančios Prano dvasios nepalaužė – jis kunkuliavo energija, kūrybingumu ir šmaikštumu. Net ir dirbdamas autotransporto įmonėje bemat subūrė agitbrigadą, kūrė intermedijas. O jo užrašų knygutė buvo pilna anekdotų – juos pasakoti galėdavo be galo, o bendradarbiai ir giminės nuolat kviesdavo jį į piršlius. 

Drožėjo talentas

Nors idėjų stygiaus nejautė niekad, visa širdimi atsiduoti kūrybai Pranas galėjo tik išėjęs į užtarnautą poilsį – štai tada dienos šviesą išvydo begalė suvenyrų, rankšluostinių, dekoratyvinių lėkščių, šaukštų, pypkių, rūpintojėlių, kryžių...  

Nemažai tėčio drožinių saugo dukros Emilija ir Benjamina. 

Vienas pirmųjų ir žymiausių jo darbų papildė Ablingos ansamblį. Menininko kūriniai puošia ir Jūros krantinę. Tai stogastulpiai „Varpeliai“ ir „Joninių naktis“. Tauragės katalikų bažnyčios šventoriui jis kartu su tautodailininkais A. Bagdonu, D. Dužinsku ir R. Petroku išdrožė paminklą, skirtą stalinizmo aukoms atminti. LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kareivinių teritorijoje P. Kundrotas pastatė koplytstulpį „Šv. Jurgis“. Keletas jo sukurtų antkapinių skulptūrų stovi Tauragės Papušynio, Šiaulių, Pilviškių kapinėse. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ saugomas jo medžio drožinys „Talkininkas“. Po savo sukurtu kryžiumi atgulė ir pats…

Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu.