Tėtis iš didžiosios raidės: gyvas savo darbuose ir vaikų širdyse
Įkelta:
2022-06-05
Nuotrauka
tevas
Aprašymas

Pranas Kundrotas su dukra Benjamina. Šeimos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
tevas
Aprašymas

Prano Kundroto dukra Benjamina Karmazinienė su dukromis Rūta ir Egle bei anūke Austėja prie stogastulpio „Joninių naktis“, stovinčio Vasaros estradoje

 

,
Nuotrauka
tevas
Aprašymas

Pranas Kundrotas 1996 m. Šeimos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
tevas
Aprašymas

Atsisveikinimas su šunimi išvykstant iš Sibiro. Šeimos archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
tevas
Aprašymas

Prano Kundroto sukurtas vandens malūnas prie keramikos tvenkinio. Šeimos archyvo nuotrauka

 

Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.

Nuostabus tėtis

Apie tėtį Benjamina galėtų pasakoti be galo: apie tai, koks jis buvo sąžiningas, doras, kantrus, kaip mylėjo savo šeimą. Ji visada šypteli prisiminusi jo nesibaigiančius pokštus, netramdomą džiaugsmą dėl dukrų ir anūkių pasiekimų, begalinę meilę žmonai. 

– Mes su Emilija turėjom be galo laimingą vaikystę. Mūsų tėtis buvo geriausias pasaulyje! – pasakoja Benjamina. – Jis buvo labai atsakingas, visada rūpinosi, kad šeimai nieko netrūktų, palaikydavo visus kūrybinius sumanymus. Jei aš ką nors nupiešdavau, tai jam buvo pats gražiausias, nuostabiausias piešinys... O kokias pasakas jis mums sekdavo! Su įpintomis kasdienybės realijomis, artimųjų vardais... Tokių jokioje knygoje nerasi... Jis visada su manimi tardavosi dėl drožinių. Nemanau, kad jam to reikėjo, greičiau tai buvo būdas priartinti mane prie meno. O kai prieš Velykas su mama vašku margindavome kiaušinius, jis visada sakydavo, kad mamos margučiai gražūs, bet mano – gražesni...  

Nuotrauka
tevas

Tėtis visada girdavo ir jos lipdinius iš plastilino ar kitokius darbelius, o kartą prisipažino, kad svajoja ją būsiant skulptore.  Ši svajonė neišsipildė, tačiau iš tėčio paveldėta meno gyslelė atsiskleidė dukros darbuose – Benjaminos rankose bet koks meniškas darbas ir dabar tirpte tirpsta: ji piešia, mezga, kuria karpinius, dekupažą, papuošalus iš karoliukų. Kūryba visada užėmė didelę jos gyvenimo dalį: dirbdama vaikų darželyje ji sukūrė begalę ugdymo priemonių, puošdavo darželį savo piešiniais ir kitokiais darbeliais. 

Apie tėtį – su begaline meile

– Už viską svarbiau jam buvo teisybė, – prisimena Benjamina, – visada už ją kovojo. Visada pabrėždavo, kad, kas beatsitiktų, reikia sakyti teisybę. Ir būdavo gana reiklus: pavyzdžiui, jei jau išleido į kiną ar į pasimatymą, pažadėjai grįžti namo iki 9 valandos, tai jau nebandyk pavėluoti. Gerbiamas jis buvo ir už begalinį sąžiningumą. Juk dirbo sandėlininku, o juk žinome, kokie laikai buvo – vogti iš valstybės net nebuvo laikoma didele nuodėme. Tačiau tėtis nė vinies nėra paėmęs...

Nuotrauka
tevas

Dukra Emilija irgi tėtį prisimena su begaline meile:

– Mums jis buvo labai geras. Be galo kantriai mus mokydavo, jei kas nesisekdavo. O jau koks diplomatas! Labai mokėjo bendrauti su žmonėmis, savo nuoširdumu bemat pelnydamas jų simpatiją. Visada būdavo pagarbus – į nepažįstamus žmones, net ir vaikus kreipdavosi  „jūs“. 

Į studijas Kaune išvažiuojančią Emiliją palydėjęs į autobusą, tėtis visad delnan įbrukdavo 5 ar 10 rublių, nors mama ir prikraudavo  krepšius maisto.   

Skiepijo meilę tėvynei

– O kaip jis džiaugėsi atgauta Lietuvos nepriklausomybe! Įsijungė į Sąjūdžio veiklą, važiuodavo į įvairius mitingus, dalyvavo Baltijos kelyje, kūrė paminklus stalinizmo aukoms, – pasakoja Benjamina. 

Įstrigusi dukros atmintyje ir kelionė į Sibirą 1981-aisiais – dar gūdžiais tarybiniais laikais. 

Nuotrauka
tevas

– Kai baigiau studijas institute, jis manęs paklausė, ko labiau norėčiau – dovanos ar kelionės. Žinoma, nedvejodama pasirinkau kelionę ir visa šeima iškeliavome į Sibirą. Tėčiui buvo svarbu, kad žinotume skausmingą ne tik savo šeimos, bet ir Lietuvos istoriją, – pasakoja Benjamina.

Beje, ypatingą pagarbą savo šeimos ir šalies istorijai įrodė iš tremties parveždamas savo uošvio ir jo tėvo palaikus.

Nuo Jurjonų iki Taišeto

Taip pavadinti P. Kundroto prisiminimai, kuriuose atsiskleidžia skaudi tylaus didvyriškumo istorija.

Pranas Kundrotas buvo kilęs iš Jurjonų kaimo Kretingos rajone, augo jis didelėje ir draugiškoje šeimoje su šešiais broliais ir trimis seserimis. Tėvai buvo mažo mokslo, bet dori, didelės išminties ūkininkai. Vaikai užaugo darbštūs, nagingi, tikri auksarankiai. Pranas iš pradžių siekė kunigystės, paskui nusprendė tapti literatūros mokytoju, kaip ir dvi seserys bei brolis. Kūrė eiles. Deja, prasidėjo pokario žiaurumai, areštai, tremtis. 1945-aisiais už ryšius su partizanais P. Kundrotas buvo areštuotas, ilgai ir žiauriai tardytas, uždarytas Lukiškėse, o paskui kaip politinis kalinys ištremtas į Komiją, vėliau – į Taišetą (rytų Sibiras, Irkutsko sritis). Tremtyje atsidūrė ir tėvai, ir du broliai, o Lietuvoje likęs brolis Juozas padėjo Pranui išgyventi, siųsdamas į lagerį siuntinius. 

Nors teko patirti daugybę kančių ir vargų, Komijos lageryje atsiskleidė ir jo talentas drožinėti – gulėdamas ligoninėje Pranas gydytojo paprašė skalpelio ir ėmė drožinėti. Pirmieji darbai – rašalinė, peleninė, spaudiklis – tapo dovanomis gydytojui, išgelbėjusiam jam gyvybę.

Tremtyje Buriatijoje mirė mama, o Pranas, išbuvęs nelaisvėje devynerius metus ir septynis mėnesius, 1954-ųjų žiemą buvo paleistas į „laisvę“ – specialiąją tremtį. Jis liko gyventi Taišeto rajone – išvykti iš jo galėjo tik su komendanto leidimu. Ten susipažino su tremtine Zita Jokubaityte, 1955 metais jie susituokė. Sibire gimė dukros Emilija ir Benjamina. 

Dirbo sandėlininku

1962-ųjų kovą šeima grįžo į Tauragę. Tiesa, Pranas dar porą metų neturėjo teisės gyventi Lietuvoje. Prisiregistruoti Tauragėje jam padėjo poeto Eduardo Mieželaičio, su kuriuo Vilniuje supažindino, sesers užtarimas.

Nuotrauka
tevas

Vėl pravertė staliaus amatas – P. Kundrotas įsidarbino Tauragės autotransporto įmonėje. Įmonės administracija, sužinojusi iš jo sibirietiškų dokumentų, kad kalinimo pabaigoje jis sėkmingai tvarkėsi sandėlyje, prikalbino pakeisti specialybę – tapti  sandėlininku. Jis dirbo kaip ir drožė – nuoširdžiai. Ištvertos kančios Prano dvasios nepalaužė – jis kunkuliavo energija, kūrybingumu ir šmaikštumu. Net ir dirbdamas autotransporto įmonėje bemat subūrė agitbrigadą, kūrė intermedijas. O jo užrašų knygutė buvo pilna anekdotų – juos pasakoti galėdavo be galo, o bendradarbiai ir giminės nuolat kviesdavo jį į piršlius. 

Drožėjo talentas

Nors idėjų stygiaus nejautė niekad, visa širdimi atsiduoti kūrybai Pranas galėjo tik išėjęs į užtarnautą poilsį – štai tada dienos šviesą išvydo begalė suvenyrų, rankšluostinių, dekoratyvinių lėkščių, šaukštų, pypkių, rūpintojėlių, kryžių...  

Nemažai tėčio drožinių saugo dukros Emilija ir Benjamina. 

Vienas pirmųjų ir žymiausių jo darbų papildė Ablingos ansamblį. Menininko kūriniai puošia ir Jūros krantinę. Tai stogastulpiai „Varpeliai“ ir „Joninių naktis“. Tauragės katalikų bažnyčios šventoriui jis kartu su tautodailininkais A. Bagdonu, D. Dužinsku ir R. Petroku išdrožė paminklą, skirtą stalinizmo aukoms atminti. LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kareivinių teritorijoje P. Kundrotas pastatė koplytstulpį „Šv. Jurgis“. Keletas jo sukurtų antkapinių skulptūrų stovi Tauragės Papušynio, Šiaulių, Pilviškių kapinėse. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ saugomas jo medžio drožinys „Talkininkas“. Po savo sukurtu kryžiumi atgulė ir pats…

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.