Urtė DRĄSUTYTĖ
Žurnalistas, aktyvus visuomenininkas, sveikos gyvensenos propaguotojas, sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdžio iniciatorius, 2013-ųjų – sveikatingumo metų idėjos autorius ir iniciatorius Juozas Dapšauskas visuomenei pristatė savo knygą „Sveikata, kuri saugo“. Vyriškis taip pat yra parašęs nemažai straipsnių sveikatos ir visuomeninių bei politinių aktualijų temomis. Savo patirtimi jis dalijasi su jaunimu ir visais, kuriems rūpi jų sveikata.
Apsilankęs „Tauragės žinių“ redakcijoje sveikuolis papasakojo apie tai, kas aktualu šiuolaikiniam jaunimui, apie sveikatos problemas ir pasyvų valdžios požiūrį į sveikatinimo būtinybę. Sveiku gyvenimo būdu jis susidomėjo ieškodamas kažko naujo ir nepatirto, teisingu sveikatos priežiūros keliu ėjo nuosekliai. Juozas teigia siekiantis, kad kuo daugiau žmonių aplink būtų sveiki ir laimingi, būtent todėl, pasak jo, būtina šviesti visuomenę.
Kritikos strėlės – reklamai ir pramonės milžinei
Juozas atskleidžia, kad jo autorinė knyga – tarsi pretekstas problemų viešinimui. Atskubėjęs į redakciją iš susitikimo su Žygaičių moksleiviais, sveikuolis pasakojo, kad jauniems žmonėms ypač svarbu pasakoti apie alkoholio ir rūkymo žalą. Tačiau Juozas atskleidžia su jaunimu bendraujantis kitaip, nei galbūt pagalvojote.
– Visi žino, kas yra blogis, kad rūkyti negerai. Bet aš kitaip sakau: juk tai pramonė, kuri stengiasi užkabinti, kad jie taptų nuolatiniais pinigų nešėjais, – įsitikinęs J. Dapšauskas.
Pašnekovo teigimu, jaunimas nuosekliai įtraukiamas į pramonę, kurios vidinė rinkodara nukreipta į vaikus ir paauglius.
Juozo įsitikinimu, Lietuvoje taip pat vykdoma aktyvi socialinė politika, kuri, mums net nesusimąstant, įtraukia į sūkurį – paprasčiausias pavyzdys, anot Juozo, – vaikiškas „šampanas“. Tiek esą tereikia, kad pamažu taptume milžiniškos pramonės dalimi ir nuo, rodos nekalto nealkoholinio gėrimo vartojimo esame įtraukiami, įvedami į žalingą sveikatai kultūrą.
– Egzistuoja socialinės klišės, kurios sąmoningai verslo sukurtos ir mus veikia, – užtikrintas visuomenininkas.
Knygoje – dvidešimties metų ieškojimai
– Tai dvidešimties metų ieškojimų ir įžvalgų koncentratas, – apie neseniai pasirodžiusią savo knygą sako autorius.
Žurnalistas pasakoja, kad jo knygoje į sveikatą žvelgiama kaip į visumą, pateikiamos sėkmės istorijos, nuomonės ir tikri faktai, atskleidžiantys realią sveikatos sistemos situaciją.
J. Dapšauskas farmaciją apibūdina kaip neleistinai užvaldžius visą sveikatos sistemą.
– Kas būtų, jeigu žmonės būtų sveiki? – retoriškai svarsto Juozas ir tuoj pat priduria, kad šiuo metu sergamumas – kritinis. Ypač gausėja sergančiųjų cukriniu diabetu, kenčiančių nuo įvairiausių alergijų. Tačiau, anot Juozo, jei nėra pirminės prevencijos, nieko pasiekti ir negalima. J. Dapšauskas dėl to negaili aštrių kritikos žodžių valdžiai. Jo teigimu, valstybė, turėdama galimybes, net nenori apsaugoti šalies gyventojų. Esą valdininkai skiria daugiau lėšų gydymui ir reabilitacijai, kai beveik neskiriama sveikatinimo programoms.
– Tai Konstitucijos sulaužymas, – rėžia Juozas. – Žmonės masiškai serga ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Su sistema žaisti negalima, valstybė be teisingumo – plėšikų gauja. Žinoma, kažkas iš to gauna naudos, valstybę valdo tam tikros finansinės grupės. Mano knyga – tai bandymas tuos dalykus pajudinti. Pirmiausiai ji skirta tam, kuris jau domisi sveikata, nors ji privalo rūpėti kiekvienam. Juk kiekvienas nori būti laimingas, trokšta darnių santykių.
Visgi, pasak Juozo, svarbiausia, nuo ko prasideda rūpinimasis savimi – dvasinė sveikata.
– Jei neturi jėgų, motyvacijos, nieko nebus. Tik paskui eina psichinė sveikata, emocijos, gebėjimas teigiamai mąstyti. Tai ilgas ir nuoseklus darbas su savimi. Jei eini priešingu keliu, gyveni iliuzijose, panirsti į depresiją, gresia alkoholizmas.
Sveikas gyvenimo būdas – kasdienybė
Paklaustas, ar pasiduoda plintančiai žaliavalgystės bangai, J. Dapšauskas sako, kad valgo normaliai, o sveikos gyvensenos idėjomis susidomėjo būdamas vos dvylikos. Valgydamas jis vadovaujasi taisykle: pigu, skanu, sveika.
– Nesu abstinentas, bet nesu ir „kultūringas alkoholio vartotojas“. Taip pat ir su mėsa – nesu vegetaras, tačiau nesu ir jos vartotojas. Tam yra motyvų. Vienas iš punktų, be abejo, sveikata. Svarbus ir etinis, estetinis, ekonominis, ekologinis veiksnys, – sako J. Dapšauskas.
Pašnekovas pataria žmonėms užsibrėžti ilgesnę distanciją ir siekti tikslų palaipsniui, nereiktų galvoti apie greitus rezultatus, susirūpinus savo sveikata jokiu būdu nesiimti drastiškų priemonių.
Aktyvistas teigia, kad būdamas 14-os aiškiai suvokė, kad viskas jo paties labui, todėl jau tuomet pradėjo sąmoningai domėtis sveikuolišku gyvenimo būdu, dalyvaudavo žygiuose. J. Dapšauskas teigia, kad ligos dažniausiai sąlygojamos mūsų pačių netinkamo, neišmintingo gyvenimo būdo.
Jo iniciatyva 2013-ieji buvo paskelbti sveikatos metais. Pasak žurnalisto, visuomenininkai siekia šalyje sveikatą iškelti kaip prioritetą.
– Tai nevyriausybinių organizacijų rezultatas dėl žmonių sveikatos išsaugojimo, – paprastai šią idėją apibūdina sveikuolis.
Ar įvyko lūžis valstybės „galvų“? Neįvyko. Kas iš tos ekonomikos, jei žmogus nelaimingas, paliegęs? Tik sveikata įgalina ekonomiką, kultūrą vystytis. Lietuvoje per metus nusižudo apie tūkstantį žmonių, o kiek dar yra arti to? – klausia pašnekovas, skatindamas susimąstyti ir skvarbesniu žvilgsniu įvertinti savo sveikatą.
