Jonas Jatautas: „Atrandame stebuklingą žodį „inžinerija“
Įkelta:
2022-06-09
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Aprašymas

Jonas Jatautas akcentuoja, kad gimnazijos centre – mokinys. Raimondos Alysienės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
zalgiriai laboratorija
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 

– Šiemet gimnaziją mini 50 metų sukaktį. Tokio amžiaus žmogus pasiekęs brandą. O ką šie metai reiškia ugdymo įstaigai?

– Žmogaus gyvenime 50 metų yra jau nemažai, o visuomenės, organizacijos gyvenime tai yra nei daug, nei mažai. Organizacijos turi tam tikrą logiką – gimsta, auga, bręsta, vyksta kaita, nes organizacija – tai žmonės. Organizacija susijusi su žmonių likimais, juos kuriam laikui apjungia po vienu stogu. 1972 m, kai gimė ši, 4-oji vidurinė mokykla, aš baigiau mokyklą. Esu ketvirtas šios mokyklos vadovas. Per 50 metų mokykla, kaip ir šalis, kaip ir Tauragė, išgyveno labai daug įvairių dalykų. Nelabai esu linkęs vartyti istorijos puslapius – pasidžiaugi sukaktimi ir žiūri į priekį. 

– Gimnazijai vadovaujate nuo 2016 m. Paminėkite svarbiausius dalykus, kurie pasikeitė ir yra labai reikšmingi gimnazijos bendruomenei.  

– Pirmiausia turbūt reikėtų galvoti egzistencine prasme, kas pasikeitė. Šešeri metai darbo nėra toks ilgas tarpsnis. Metus sujaukė pandemija. Kas vyko pasaulyje, pakeitė mus visus. Kalbant apie mokytojus, tai atleistų mokytojų sąrašas labai ilgas, o priimtų – labai trumpas. Man teko išgyventi labai sunkų periodą, kai dėl drastiško gyventojų sumažėjimo mokinių skaičius sumažėjo nuo 600 iki 430 ir pradedam kitąmet augti. 

Teko atsisveikinti su nemaža dalimi kolegų. Pirmiausia tai buvo susiję su amžiumi. Per tuos metus teko atleisti per 20 žmonių. Ir dariau tai ne dėl patinka-nepatinka, to reikalavo aplinkybės. Nuo 60 su trupučiu šiandien turim 38 pedagogus. Toks pokytis, bet žiūrim į priekį. Dabar jau jaučiamas augimas – auga ne tik Vilnius, Kaunas, situacija pradės gerėti ir periferijoje, bet tai, aišku, priklausys nuo ekonomikos. Tauragė ekonomiškai darosi vis patrauklesnė, jaunos šeimos atsigręžia į Tauragę. Teigiami pokyčiai susiję ir su savivaldybės politika, tarkim, mokyklų tinklo optimizavimas duoda vaisių.  

Atėjus svarbu buvo paskirstyti krūvį, kad pedagogai būtų patenkinti. Tvarkaraščiuose atsirado sudubliuotos pamokos, atsirado mokinių pasiekimų vertinimo aplankai, projektiniai darbai, kasmetinis mokytojų veiklos atsiskaitymas. Juk gimnazija – jungiamoji grandis tarp progimnazijos ir universitetų.  

Svarbus ir materialinių dalykai – daug dėmesio skyrėm kompiuterizacijai, ir ji niekada nesustoja. Kitas momentas – dalį mokyklos  atidavėme priešmokyklinukams, tai sumažino gimnazistams skirtas erdves. Nors turėjau griežtą pociziją, kad gimnazistams reikia daugiau erdvės, nes jie jau suaugę, politinių diskusijų metu išsisprendėme. Mokinių skaičius auga, taigi prie patalpų klausimo dar teks sugrįžti, bet dar ne dabar.

– Kuo jūsų vadovaujama gimnazija išsiskiria rajone ir galbūt šalyje? 

– Žurnalo „Reitingai“ vadovas Gintaras Sarafinas yra sakęs, kad gyvenam šalyje, kurioje yra 360 gimnazijų ir visos jos labai skirtingos: vienos labai mažos, kitos – labai didelės, vienos vos gyvos, kitos visko pertekusios, vienos atsirinkinėja moksleivius, o kitos džiaugiasi atėjusiu mokiniu. Tai Lietuvos paveikslas. 

Gimnazijos strategija, apie kurią kalbėjau, sudėliojo mūsų savitumą. Tai organizacija, kurios centre – mokinys, už tai galiu pasirašyti krauju. Tai mano, kaip vadovo ir pedagogo, filosofijos esmė.  Pirmiausia tvarkaraštis – sudvigubintos pamokos, kai per dieną, pavyzdžiui, būna trys dalykai, yra gėris – mokiniui nereikia blaškytis, jis gali susikoncentruoti. Tai mūsų išskirtinumas. Nežinau, kiek dabar Lietuvoje dirba pagal tokį modelį, niekas nesiskelbia, bet man teko atlaikyti švietimo inspektorių atakas dar dirbant Šilutėje. Dabar jau tai įteisinta ugdymo planuose. 

Svarbiausia mokinių interesai, jų gyvenimo ritmas ir saviraiškos poreikiai, bet tai nereiškia, kad moksleiviai standartus gali „primesti“  – elgesio ir pasiekimų standartus suformuluoja pedagogai. 

Turime idėją, kurią vystome, – bendrąjį ugdymą suartinti su karjera ir profesijų pasirinkimu ir čia atrandame stebuklingą žodį „inžinerija“. Šiuolaikiniame pasaulyje ji turi begalę atspalvių. Inžinerija yra kažkas tokio, kas susiję su žmogaus kūrybiškumu, jo gebėjimu kurti, konstruoti. Anksčiau tai vadinosi darbiniu techniniu jaunuomenės auklėjimu. Ryšys su praktika visada man imponavo. Diskutavome ir sąmoningai pasirinkome inžinerinio turinio formavimą – tai projektinė moksleivių veikla, neformaliosios veiklos, partnerystė su universitetais. Pirmokų viena klasė turi išplėstą inžinerijos turinio dalį – mokosi projektavimo, jei technologijos, tai su inžineriniais dalykais. Po trejų metų išleisime pirmąją tokią klasę, išėjusią bendrąjį inžinerinį turinį. Tai naujiena. Ir ji susijusi su mūsų pačių kūrybiškumu ir gebėjimu konstruoti turinį ir įsijungti į partnerystę su verslu, savivalda, universitetais. Po kurio laiko tai bus išskirtinis mūsų gimnazijos bruožas.   

Nuotrauka
zalgiriai laboratorija

Per jubiliejų atidarėme ir labai modernią savo gamtos mokslų laboratoriją, net meras sakė, kad nenori išeiti – taip viskas modernu ir šviečia, ir vilioja kažką daryti. 

 – Mokyklų reitingavimas nėra vertinamas vienareikšmiškai. Koks jūsų požiūris? Ar mokyklų reitingai parodo realią ugdymo įstaigos sėkmę ar nesėkmę? 

– Švietimo modernizavimas, moderni vadyba artėja prie tam tikro verslo vadybos modelio, kur skaičiuojamas pelnas, pridėtinė vertė. Tai nieko nauja po saule, Vakarų pasaulyje tai yra normalu. Lietuvoje tai buvo kurį laiką tabu. Mokyklų reitingai skelbiami jau seniai. Švietimo bendruomenė yra pakankamai konservatyvi ir rezultatai interpretuojami būdavo įvairiai. Bet dirbant reikia pamatuoti rezultatą. Nuo pirmųjų metų gimnazijoje pradėjau komentuoti rezultatus – galutinis rezultatas yra efektyvumo rodiklis. Vienas Švietimo įstatyme deklaruotų principų yra rezultatyvumas. Sėkmė ir nesėkmė yra normalus procesas, nuo jo negalima slėptis, o reikia keisti požiūrį ir galvoti, kaip įveikti nesėkmes. Mano galva, dirbam ne dėl reitingų, bet reitingai parodo, koks mūsų darbo efektyvumas. Tuo labiau, kad vertinami visi pagal tuos pačius parametrus, ir jų daug. 

– Kokios įtakos pandemija turėjo gimnazijos bendruomenei? Kokie sunkumai, o gal stiprybės išryškėjo?  

– Gyvename skaitmeniniame pasaulyje. Keliesi, ir kompiuteris turi pradėti dirbti. Tai tapo norma. Moksleivija karantino metu daug dalykų nežinojo, kuratoriai įdėjo daug darbo keldami, žadindami mokinius. Tai žmogiškas procesas, verčiantis persiorientuoti. Mokytojams svarbu turėti grįžtamąjį ryšį. Paaiškėjo, kad pavyzdžiui, anglistai turi daug parengtų skaitmeninių terpių ir jiems priemonės jau įprastos, procesai buvo įprasti ir dirbant nuotoliu. Kai kuriems mokytojams trūko skaitmeninių priemonių, medžiagos, jie gaišo laiką jas ruošdami. Buvo daug neigiamų emocijų. 50 proc. dalykų skaitmeninio turinio trūko – istorijos, geografijos, matematikos,  fizikos, chemijos. Šie dalykai dabar sprendžiami rengiant atnaujintas programas ar nacionalinius projektus, kurie, atvirai sakant, mane labiau nervina nei suteikia apčiuopiamo optimizmo. Norisi proveržio ir atnaujintose programose, ir Tūkstantmečio mokyklų programoje, tapusioje konkursu dėl pinigų. Kai šalis investuoja 250 ar 300 milijonų, nesinori, kad būtų kaip Eurovizijos konkursas. Mes visi turime savo darbus, ir kas dabar turi skaičiuoti, dėlioti pagal nelabai aiškius kriterijus? Esam kaip vežimas prieš arklį, tas gerokai nervina ir trikdo, bet reikia tam tikrą periodą iškentėti ir matysim, kaip bus. Viziją turim, diskutavom, ko mums reikia – naujų lentų, multimedijų, kiekvieną kabinetą reikia atnaujinti. Ir kokį dar konkursą rengti? Reikėtų tiesiog teisingai padalinti pinigus tarp mokyklų, kurios garantuotai 10 metų turės moksleivių, ir negaišti laiko.     

 – Baigdami antrąją klasę gimnazistai turi pasirinkti dalykus, kurių mokysis dvejus metus. Kaip manote, ar pasirinkimas neužkerta kelio baigus gimnaziją rinktis profesiją? 

– Čia reikėtų akcentuoti du dalykus. Pirmiausia, jaunuolio ateities, karjeros klausimai turi būti šeimos akiratyje, kuo šeimos labiau išsilavinusios, tuo tai vyksta sklandžiau. Ką darome gimnazijoje, pavyzdžiui, projektiniai darbai, akcentuojama, kad jaunuolis galvotų, ką nori veikti gyvenime. Atlikdami projektus jie gali suprasti, patinka pasirinkta kryptis ar ne. Tai tarsi karjeros mokykla, projektai yra ne šiaip sau. Jie turi padėti atsiskleisti. Smagu buvo per mokyklos jubiliejaus šventę išgirsti dainuojančius buvusius mokinius, kurie išsiugdė, suprato, kokią dovaną turi, ir ją ištobulino. Negalima snausti. Ir tai padaryti reikia stiprių gimnazijų. Niekaip negaliu sutikti, kad Lietuvai reikia 360 gimnazijų, užtektų pusės to ar 200. 

Svarbu ne tik nuolat priminti, kad reikės rinktis, bet ir tai, kad jaunuoliai laikytų daugiau egzaminų, kurie suteiks galimybę dalyvauti konkursuose į daugiau programų. Galima egzaminus laikyti ir vėliau, sistema nėra uždaryta. 

– Šalyje kalbama apie mokytojų trūkumą. Ar ši problema aktuali gimnazijai? 

– Jei bet kurio rajono mokyklos vadovo paklausite, ar trūksta mokytojų, jie atsakytų, kad šiandien ne. Bet po metų, penkerių šalis vienu metu susidurs su krize – rugsėjo 1-ąją teks startuoti be kokio nors dalyko mokytojo. Kol kas šalyje nėra strategijos, kaip pritraukti jaunus žmones. Savivaldybė jau žengia mažus žingsnius, siūlo šiokių tokių sprendimų. Bet jau dabar Seimas ir vyriausybė turi dūzgenti ir kurti nacionalinę programą su apčiuopiamais pasiūlymais specialistams. O gimnazijos pirmosios pajus specialistų trūkumą. Kokių? Tai kad visus reikia vardinti – lituanistų trūks, matematikų, gamtamokslių. Duok, Dieve, mokytojams sveikatos dirbti pensinio amžiaus.  

– Jūsų gimnazijos mokinys. Koks jis? 

– Tai mielas jaunas žmogus, kuris trykšta energija. Iš vienos pusės, gali būti labai imlus, pasiruošęs atakuoti mokslo aukštumas, iš kitos pusės – apžaidžiantis ir vengiantis mokslų žabangų. Toks vienu brūkšniu nenutapomas, įvairialypis, besikeičiantis. Bet kuriuo atveju žavus.  

– Ko palinkėtumėte Žalgirių bendruomenei? 

– Saugokime tą tyrą žalgirietišką dvasią, kokią ją suformavo kartos. Ir tuos gandrus, ąžuolus, liepas, minimas gimnazijos dainoje, linkiu saugoti ir puoselėti. Tai yra jaunystė, kuri mus ištinka vieną kartą gyvenime, ir jei norime susitikti, vadinasi, tą dvasią puoselėjame. 

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.