Areta Didžionienė: „Menas yra neišsemiamas“
- Aušra NORVILIENĖ
- Birželio 19, 2022
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
– Kokia jūsų kaip menininkės istorija? Nuo ko pradėjote?
– Menu rimčiau užsiimu jau daugiau kaip 10 metų, bet meno studijas baigiau tik pernai. Dabar jau esu diplomuota menininkė, o ilgą laiką buvau mėgėja. Tapydavau ir neakivaizdžiai studijuodama teologiją, paskui – ekonomiką. Mano gyvenimas taip susiklostė, kad meno mokytis negalėjau, kadangi studijos buvo dieninės. Vėliau mano gyvenime atsirado vizualinio dizaino studijos. Buvo galima pasirinkti, kokios technikos nori mokytis. Pasirinkau piešti ir su piešiniais pieštuku pabaigiau savo studijas, toks buvo ir mano baigiamasis darbas. Iki tol nelabai mokėjau piešti pieštuku, nes rinkausi tik tapyti, pradėti piešti man buvo pati didžiausia baimė ir iššūkis. Baigusi studijas supratau, kad galiu ne tik tapyti, piešti, bet ir kurti kažką naujo.
– Naujausia paroda „Ex Nova“ norėjote priminti apie tvarumo svarbą. Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie dabartinę situaciją pasaulyje?
– Pati apie tai susimąsčiau matydama šią problemą kasdienybėje. Visada pirkdama stengiuosi paimti produktus su mažiau įpakavimo, į parduotuvę nešuosi pirkinių maišelį, jei neturiu, prašau nebenaudojamos kartoninės dėžutės. Tokiais mažais žingsneliais stengiuosi prisidėti prie gamtos saugojimo. Iš to, ką mes kiekvieną dieną naudojame ir išmetame, galima padaryti meną. Paroda norėjau priminti, sukelti diskusiją ir paskatinti visus apgalvoti, kiek daug visko sudedama į vieno produkto įpakavimą. Manau, menininko užduotis yra ne rasti atsakymą, bet priversti susimąstyti, pasiūlyti idėją.
– Priešpaskutinė jūsų darbų paroda pavadinta „Arbareto“, pastaroji – „Ex Nova“. Ką jie reiškia?
– Esperanto kalboje arbareto reiškia giraitė, šilelis. Šį žodį sužinojau netikėtai – pernai mane pakvietė į svečius Anykščiuose. Pažįstama esperanto kalbos mokosi rimčiau nei aš ir mums bevaikštant Anykščių šilelyje ji paklausė, ar žinau, kaip esperantiškai yra šilelis. Nežinojau. Nuskambėjęs žodis įstrigo, o ir buvo panašus į mano vardą – Areta. Mano paveiksluose daug gamtos motyvų, taigi supratau – taip ir pavadinsiu parodą.
Pastarosios parodos pavadinimas „Ex Nova“ reiškia buvęs naujas daiktas. Panaudota dėžutė, prikelta antram gyvenimui, tampa meno kūriniu. Pavadinimą tiesiog logiškai sukūriau. Nova esperanto kalboje yra naujas, ex – buvęs. Draugėms, su kuriomis rengėme bendrą parodą, pasiūliau šį pavadinimą, ir jos sutiko.
– Ar seniai kuriate? Ar pamenate, koks buvo jūsų pirmasis kūrinys?
– Kūrybą mėgau dar mokykloje. Labai mėgau piešti, bet, kol mokiausi mokykloje, nebuvo jokio dailės būrelio. Neturėjau galimybės niekur tobulintis. Baigusi mokyklą ištekėjau ir kurį laiką nesimokiau. Įkūriau savo gėlių saloną, dirbau ten ir vis tiek nusprendžiau, kad noriu studijuoti. Tiesiog nuvažiavau į Klaipėdos universitetą ir sakiau – kur bus vietų, ten ir stosiu. Norėjau stoti į dailę pedagoginiame, bet jau nebepriėmė dokumentų. Sakė, pasimokius metus bus galima perstoti į kitą studijų programą, bet sužinojau, kad dailės studijos mokamos, o už teologijos studijas nemokėjau, tai ir neperstojau. Buvau įsitikinusi, kad gėlių saloną turėsiu visą gyvenimą ir tą patį darbą dirbsiu, tik tiesiog norėjau studijuoti. Po teologijos studijų baigiau ir ekonomikos magistrantūrą. Uždariau gėlių saloną ir pradėjau tapyti. Norėjosi daugiau laiko skirti menui. 13 metų dirbus gėlių salone jau norėjosi pokyčių. Man nuobodu, kai žinau, kad galiu viską padaryti, norisi iššūkių.
Savo pirmąjį kūrinį labai gerai prisimenu, nes sugalvojusi tapyti susiradau vieną dailininką Palangoje. Turėjau vos kelis darbelius, bet žinojau, kad man reikia patarimų, ir 2009 metais pirmąsyk nuvažiavau pas jį konsultacijų. Trečią ar ketvirtą kartą nuvykusi parodžiau jam savo paveikslą, o jis ir sako: „Tai yra meno kūrinys, tu turi rimtai dirbti ir tobulėti“. Ir pridūrė, kad jei planuoju rimtai dirbti, tai jis net užleisiąs savo eilę parodai Palangoje.
Daug kas norėjo nupirkti mano pirmąjį darbą, kuriame pavaizduota į angelą panaši figūra. Tai kaip simbolis vidinio žmogaus, tarsi nematomo žmogaus pasaulio. To darbo nepardaviau, jis kabo namuose. Tai gražus prisiminimas, kad dailininkas įvertino mano darbą kaip meno kūrinį.
– Iš kur semiatės idėjų kurti? Kokios temos vyrauja jūsų kūryboje?
– Dažniausiai idėjos atsiranda mano galvoje. Aš negaliu to paaiškinti. Anksčiau turėdavau labai daug idėjų, atrodė, kuriant jų tik daugėja. Po studijų situacija kiek pasikeitė, nes studijuojant reikėdavo viską paaiškinti ir pristatyti darbus. Taigi dabar labai įsijungia protas, o iki studijų kūriau visai kitaip – intuityviai. Atsiradus vaizdui galvoje atsistoju prie drobės ir tapau, kol kažkas panašaus pavyksta.
Po studijų labai gilinausi į baltų kultūrą ir simbolius. Mano kūryboje vis dar galima pastebėti ženklų bei pasaulio medį. Kol kokios nors temos giliai neišanalizuoji, tol negali jos giliai suvokti, o aš tai darau kiekvieną dieną. Pradėjau piešti studijuodama nuo 15 min. iki 10 val. per dieną. Ir kiekvieną dieną nuoširdžiai dirbdavau. Dėstytojai sakė, kad norint kažko pasiekti reikia tai tobulinti kiekvieną dieną.
Mano kūriniuose pagrindinis veikėjas yra gamta, nes gamtos formos ir spalvos yra pagrindinis inspiracijų šaltinis. Pamąstymai apie žmogaus ir gamtos ryšį atvedė ir prie kūrinių tvarumo tema.
– Papasakokite, kaip gimsta jūsų kūriniai.
– Niekada nežiūriu, ką daro kiti. Šį bruožą turiu kiek save prisimenu. Pamenu, mokykloje vaikai žiūrėdavo, ką piešia kiti, ir bandydavo daryti kažką panašaus, o man yra atvirkščiai. Aš negaliu daryti taip, kaip daro kiti. Negaliu pažiūrėti į kito idėją ir daryti panašiai. Man neįdomu. Aš pati turiu sugalvoti, ką sukurti. Man tiesiog ateina mintis ir žinau, kad ji yra mano, ir bandau ją įgyvendinti. Ir niekada nesistengiu nieko nustebinti. Aš pati jaučiu, kad tas kūrinys yra mano, nenukopijuotas, tarsi išaugęs iš manęs.
Dirbu aliejiniais dažais arba piešiu pieštuku. Esu ir dekoravusi jau pagamintus daiktus, pavyzdžiui, dekoravau šviestuvą.
Kiek trunka sukurti vieną kūrinį, sunku pasakyti. Labai įvairiai. Gali trukti porą vakarų, gali savaitę, porą mėnesių. Dažniausiai tapau etapais, nes aliejinė tapyba taip greitai neišdžiūsta, reikia palaukti, kad galėtum dėti kitą sluoksnį.
– Ar jau galvojate apie naują parodą?
– Norėtųsi kitais metais padaryti kokią didesnę iniciatyvą – įtraukti kitas organizacijas, mokyklas, kaip, pavyzdžiui, miesto šventei buvo daromi ragai. Kodėl nepadarius kažko panašaus iš daiktų pakuočių? Galima būtų surinkti medžiagas, į veiklą įsitrauktų vaikai, tėvai, mokytojai. Tai tarsi bendra gija ir norisi šią temą aktualizuoti. Ypač menininkai, dizaineriai kuria galvodami, kaip aktualizuoti tas tvarumo idėjas.
Dar planuoju parodą Kaune, o daugiau planų kol kas neturiu.
– Kaip vertinate šiuolaikinį meną?
– Na, aš ne tiek vertinu, kiek stebiu. Dažniausiai visi menininkai būna stebėtojai. Man tas stebėjimas sukuria viziją, aš stebiu, kaip menas keičiasi. Aš to nevertinu, man tiesiog įdomu. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra be galo daug kūrėjų, kad vyksta daug meno renginių. Man pačiai įdomiausia yra tapyba ir grafika, tos klasikinės technikos, ir įdomu, kaip tuos būdus žmonės atranda naujai.
– Kokių turėtumėte patarimų ar palinkėjimų jauniesiems menininkams?
– Imti ir daryti. Daryti daryti daryti… Kaip sakė mano dėstytojas – smuikininkas turi kiekvieną dieną groti. Jeigu vieną dieną nerepetuosi – žinosi tik pats, jeigu negrosi kelias dienas – girdės tavo mokytojai, o jei negrosi ilgiau – tuomet supras ir visi klausytojai. Dabar ir pati suprantu šį jo pasakymą, nes kuo daugiau kuri, tuo labiau įsitikini, kad menas yra neišsemiamas. Patarčiau nesistengti konkuruoti su kitais kūrėjais. Aš kaip tik stengiuosi į parodas įtraukti drauges, pažįstamas.
Daugiau naujienų
- Prieš 17 valandų
Gyvų susitikimų negali pakeisti jokia kita bendravimo forma: jie ne tik pagerina emocinę būklę, bet ir padeda išlikti jaunatviškiems
Bendravimo svarba nenuginčijama visais amžiaus tarpsniais. „Volfas Engelman Nealkoholinis", tęsdamas projektą „Gero žodžio galia", inicijavo šalies gyventojų nuomonės tyrimą, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai". Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ketvirtadalis (26 proc.) 26–56 metų ir vyresnių respondentų su draugais
- Prieš 20 valandų
Pavojus iš Lenkijos: paukščių gripas plinta, Lietuvos paukščių augintojai raginami būti budrūs
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kad šių metų sausį Lenkijoje buvo užfiksuota net 14 labai patogeniško paukščių gripo protrūkių komerciniuose ūkiuose bei į tai, kad ligos atvejai fiksuoti ir trijuose mažuose Lenkijos ūkiuose, ragina Lietuvos paukščių laikytojus apsvarstyti ketinimus įsivežti naminius pauk&sca
- Prieš 23 valandų
Visi žinome teises, bet kaip vaiką išmokyti atsakomybių?
Visuomenėje dažnai girdime, kad vaikai žino tik savo teises, bet ne atsakomybes. Tačiau vaiko teisių gynėjai tikina, kad teisės su atsakomybėmis tiek vaiko, tiek ir suaugusiojo gyvenime eina išvien. Tad tėvams apie jų pačių bei vaikų atsakomybes ir kaip jų nepamiršti, pataria vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė. „Tiek teisių,
- Vakar
Policijos pareigūnai Šilalės rajone sulaikė kontrabandinių cigarečių gabenimą
Sausio 31 d. Šilalės rajone, Bijotų kaime, vykdydami transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimą, policijos pareigūnai aptiko kontrabandos gabenimą.Patikrinimo metu sustabdytas automobilis „BMW X5“, kurio keleivis elgėsi įtartinai ir aiškiai nerimavo. Pareigūnams atlikus patikrinimą, krepšyje buvo rasta 128
- Vakar
Jolanta Naruševičiūtė pasidovanojo sau dovaną ir užsiminė apie „JĮ“
Londone gyvenančiai dainininkei Jolantai Naruševičiūtei pastarasis laikotarpis – itin intensyvus ir džiuginantis: žinoma moteris vis daugiau sulaukia kvietimų koncertuoti tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje, o netrukus jos laukia ir koncertai Italijoje bei Skandinavijoje. O kur dar naujos autorinės dainos! Žodžiu, tik spėk suktis! Na, o &sc
- Vakar
Paukščių gripas ir kitos grėsmę Lietuvos ūkiams keliančios ligos – nuostoliai kompensuojami, tačiau būtina laikytis saugumo
Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnę grėsmę. Virusinės, greitai plintančios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, tad norint išvengti jų plitimo, būtina laikytis visų saugos priemonių. Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams,
- Vakar
Karo prievolės ir sveikatos patikros procedūros – ką privalo žinoti 17-mečiai?
Nuo 2025 metų sausio 1 d. visi 17 metų sulaukę jaunuoliai privalo susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) teritoriniu padaliniu ir pateikti savo kontaktinius duomenis. Tai būtina padaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo 17-ojo gimtadienio, siekiant užtikrinti sklandų karo prievolininkų šaukimo p
- Vakar
Pasaulius jungianti savanorystė
Kokia tavo patirtis? Kokie turimi įgūdžiai? O gebėjimai? Tokie turbūt dažniausi klausimai ir esminiai punktai ieškant savęs, naujo darbo ar pasakojant apie tai, ką veiki gyvenime. Nereiktų apsigauti, nėra taip, kad tik metų skaičius ar gyvenamoji vieta tai gali nulemti – savanorystė yra vienas iš variantų, mano atrastas jau prie
- Vasario 2, 2025
Kur giria žaliuoja, ten kieno namai? I Aleksandras Sakas
2024 metų rugsėjo 23 ir 27 dieną ,,Tauragės žinios” publikavo du Eugenijaus Šalčio rašinius apie kraštietį, kompozitorių, garsiosios dainos ,,Kur giria žaliuoja” autorių Juozapą Gudavičių. Rašiniuose trumpai buvo užsiminta ir apie šios dainos teksto autorių Joną Vanagaitį, nes būta dėl teks
- Sausio 31, 2025
Pagerbtas iškilus mokytojas, aplinkosaugininkas, Tauragės Garbės pilietis
2025 m. sausio 30 d. Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos Didžiojoje salėje įvyko konferencija. Ji skirta Tauragės mokytojo, rajono garbės piliečio Rene Barščiausko 100-sioms gimimo metinėms. Prieš konferenciją Tauragės Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje įvyko Šv. Mišios, skirtos Rene Barščia
- Sausio 31, 2025