Tauragės krašto šviesuolis, Mokytojas Bronius Šimkevičius
- Laima PIKČIŪNIENĖ
- Kovo 15, 2022
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Broniaus Šimkevičius gimė karininko ir mokytojos šeimoje. Po tarnybos Lietuvos kariuomenėje tėvas Antanas dirbo Tauragės ir Pajūrio miškų urėdijoje sekretoriumi. Nuo 1927 m. šeima įsikūrė Tauragės dvare, o 1934 m., kai urėdija buvo perkelta į Tauragę, Šimkevičiai apsigyveno Tauruose. Kaimynystėje gyvenęs Benjaminas Kondratas (pedagogas ir literatūros kraštotyrininkas) prisimena, kad išsilavinusi šeima turėjo turtingą biblioteką, iš kurios jis perskaitė daug nuostabių knygų.
Baigęs Tauragės dvaro pradinę mokyklą, Bronius Šimkevičius nuo 1931 m. mokslus tęsė aukštesniojoje Tauragės valdžios komercijos mokykloje, kurią baigė 1940 m. Tai buvo paskutinioji šios mokslo įstaigos absolventų laida. Savo prisiminimuose jis geru žodžiu mini puikiai dirbusius mokytojus.
Likimas lėmė jam mokytojo dalią. 1940–1941 metais, Šiauliuose išklausęs vienerių metų kursus pradžios mokyklos mokytojo cenzui gauti, dirbo mokytoju Būdviečių, vėliau – Taurų pradinėse mokyklose. Tauragiškė Sofija Kovalčiukienė (1917–2011) savo atsiminimuose apie karo metus Požerūnų kaime rašė: „Praėjo dar vieni karo metai, žmonės negali priprasti ir išmokti vokiečių kalbos. Kartą vokiečių kareiviai klausinėjo kaimietį, einantį plentu, tas nesupranta, trauko pečiais. Pro šalį, Tauragės link, ėjo Bronius Šimkevičius, kuris ir padėjo vokiečiui su kaimiečiu susikalbėti, išsiaiškinti. Vokietis sakė Šimkevičiui: „Toks jaunas, o moki gerai vokiškai.“ O Šimkevičius pasakė, kad jis moka vokiečių, anglų, rusų ir kitų kalbų. Kaimietis, parėjęs į kaimą, visiems pasakojo, koks gabus ir išmintingas Antano Šimkevičiaus sūnus Bronius, mūsų mokytojas.“ Mokėjo jis ir lotynų kalbą.
Po karo, 1945 m. rudenį, Tauragės gimnazijos direktorius Jonas Navasaitis B. Šimkevičių pakvietė dėstyti vokiečių ir anglų kalbų. Mokiniai gerbė reiklų, bet įdomiai žinias perdavusį mokytoją. Jis ne tik mokė, bet ir rengė vakarus, režisavo vaidinimus, keliavo su auklėtiniais. Gimnazijoje mokytojavo iki 1951 m.
1945–1954 m. B. Šimkevičius studijavo anglų kalbą Vilniaus pedagoginio instituto Užsienio kalbų fakultete. Keletą metų dirbo mokyklų inspektoriumi ir vedėju Tauragės liaudies švietimo skyriuje. 1954 m. paskiriamas Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. Šiose pareigose prabėgo vienuolika brandžiausių gyvenimo metų. Direktoriaus pastangomis mokykla įsikūrė pilyje. Po karo apleistus pastatus ir kiemą reikėjo sutvarkyti. Tuomet ir buvo pasodinti ąžuolai. Mokykla pirmoji respublikoje sukūrė politechninio mokymo sistemą. Įkūrė dirbtuves, kuriose gamino įvairius darbo įrankius: plaktukus, grąžtus ir kt.
Viename iš laiškų A. Mizgirienei Mokytojas rašė: „Pergyvenu ir aš, kad pačiame jėgų žydėjime negalėjome išsitiesti visu ūgiu, o turėjome sukiotis it labirinte. Tikrai, kaip šiandien galėtume dirbti ne tik savo miesto, bet ir viso krašto žmonių gerovei. Bet neabejokim, ką galėjome, tą darėme, padarėme ir mūsų darbas nežuvo…“
1965 m. B. Šimkevičius išvyko į Vilnių. Dirbo mokyklų inspektoriumi švietimo skyriuje ir dėstė anglų kalbą mokyklose.
Buvusi vilnietė, Tauragės EUROPE DIRECT Tauragė centro vadovė Isvalda Aleknienė taip prisimena buvusį savo mokytoją: „B. Šimkevičius, iš Tauragės atvykęs dirbti į Vilnių, tapo mano anglų kalbos mokytoju. Aš buvau 9-okė. Iki tol TOKIO mokytojo nebuvome turėję. Iki šiol gyvi prisiminimai. Tik įžengęs į klasę, Jis prabilo angliškai, ir kitaip net nebendravo. Dabartiniams mokiniams tai, ko gero, savaime suprantama, bet tada – ne. Be to, mes kiekvieną pirmadienį turėjome daryti spaudos apžvalgas anglų kalba. Nebuvo lengva. O Jis pademonstravo mums, kaip tai turi būti paprasta ir įdomu: užsikėlė kojas ant stalo, pasiėmė laikraštį ir įsivaizduojamą kavos puodelį. Tais laikais toks mokytojo elgesys buvo neįtikėtinas. Be to, atsakinėjant ar skaitant tekstą prieš klasę, Jis suimdavo mokinį už sprando ir vis palenkdavo jo galvą ten, kur turi būti kirčiuotas žodis sakinyje. Iš pradžių tai šiek tiek trikdė, bet paskui tapo įprasta. Mokytojas kalbėjo ir vokiškai! Pusė mūsų klasės mokėsi vokiečių kalbos, tai jis „pašprechindavo“ ir su jais. Oho, mokėjo dvi užsienio kalbas! Dauguma tuo metu be savo gimtosios kalbos mokėjo tik rusų. Už jo išskirtinumą, reiklumą, drąsą, pagarbą mokiniams mes jį be galo pamilome. Anglų kalbos pamokos tapo laukiamomis. Ir būtent Jis tapo mano įkvėpėju studijuoti anglų kalbą, taip apversdamas kitus jaunystės planus. Nuostabus buvo žmogus, mano Mokytojas!“
B. Šimkevičius laiške A. Mizgirienei rašė: „Susimąstyti saulėlydžio metuose tenka dažnai. Skubėjome, lenktyniavome su vėjais, galėjome gal daugiau, geriau ką nuveikti. Atrodo, kad dirbome, kad būtų geriau, gražiau. Atrodo, kiek dar nebaigtų darbų, daug ko nepadarėme, ką galėjome, padaryti. Neatsimenu, kokio poeto atminty yra užsilikęs posmelis: „Man negaila tų žingsnių, kuriuos gyvenime žengiau, man gaila tų, kuriuos žengt galėjau, bet laiko tam nesuradau“. Na, bet jei nors mažas trupinėlis gėrio liko nueito gyvenimo kelyje, gyventa ne veltui. Galgi kas nors gero liko...“
Liko. Buvusių mokinių šilti prisiminimai, nuotraukos, ąžuolai pilies kieme ir smulkia, gražia rašysena parašyti laiškai, kuriuose tarp prisiminimų ir linkėjimų įpinta žymių žmonių citatų, lotyniškų, angliškų ir vokiškų sentencijų...
Parengė Laima Pikčiūnienė, Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliografė kraštotyrai
Daugiau naujienų
- Prieš 5 valandas
Sparčiai plinta užkrečiamosios gyvulių ligos – apsaugokite savo ūkį
Investicijos į biosaugą yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, tad Žemės ūkio ministerija, reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta ne viena pavojinga gyvuliams liga, paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano
- Prieš 8 valandas
Gyvenimo scenarijai: nuo Kvėdarnos iki Vilniaus
Iš Kvėdarnos kilęs aktorius Šarūnas Gedvilas gyvenime stengiasi vadovautis intuicija, drąsa ir gebėjimu nepasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis. Šiandien jis jau gana gerai žinomas aktorius, klounas ir įkvepiantis pavyzdys visiems, kurie tiki savo svajonių galia. Nuo pirmųjų žingsnių mokyklos scenoje iki darbo Vilniaus &bdquo
- Vakar
Nacionalinis miškasodis! Švęskime atkurtos laisvės 35-metį sodindami miškus ateities
Valstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius į „Nacionalinį miškasodį“ – kasmetinę medžių sodinimo šventę, rengiamą visuose 25-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose balandžio 12 d. Šiemet miškasodis kviečia švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, tad kur o&
- Kovo 26, 2025
Didelės sugerties sauskelnės-kelnaitės, sergant demencija tinkamos ir dienai, ir nakčiai
Jei demencija sergantis asmuo nelaiko šlapimo, gali būti sudėtinga palaikyti higieną ir komfortą, taip pat parinkti tinkamas higienos priemones. Žmogus, kuriam dėl demencijos sutrikusi orientacija, gali nesuprasti tradicinių sauskelnių naudojimo principo ir atsisakyti jas dėvėti. Sauskelnės-kelnaitės dėvimos kaip įprasti apatiniai drabužiai,
- Kovo 26, 2025
Magistralinio kelio A12 žiedinės sankryžos įrengimo darbų apžvalga
Magistralinio kelio A12 žiedinės sankryžos įrengimo darbai vis dar neužbaigti – dėl iškilusių nenumatytų priežasčių jie buvo du kartus sustabdyti, o šiuo metu jų negalima užbaigti, nes asfaltavimo darbams reikiamas asfaltas pradedamas gaminti tik nuo balandžio mėnesio vidurio ir anksčiau nėra galimybės jo gauti. Asfaltbetonio ba
- Kovo 26, 2025
Atmintinė gyventojams: kaip paruošti rūsį priedangai
Kodėl tai svarbu? Gyvenamųjų namų rūsių paruošimas priedangai yra itin svarbus dėl kelių pagrindinių priežasčių: Visų pirma, tai suteikia greitą ir prieinamą apsaugą. Savivaldybės parinktų priedangų skaičius yra ribotas, o kritinėje situacijoje gali nebūti pakankamai laiko jas pasiekti. Turint iš anksto paruoštą rūsį, gyven
- Kovo 26, 2025
Veiklą pradėjo jaunimo politikos ambasadorius iš Tauragės
Veiklą pradėjo jaunimo politikos ambasadorius iš Tauragės. Jaunimo politikos ambasadoriai – tai aktyvūs jauni žmonės, kurie savo savivaldybėse skatina bendraamžių įsitraukimą į jaunimo politiką. Jie prisideda prie nacionalinės ir tarptautinės jaunimo politikos įgyvendinimo, domisi priimamais sprendimais, jaunimui skirtomis galimybėmis
- Kovo 26, 2025
Tauragės apskrities policija užkirto kelią neteisėtai tabako prekybai
Kovo 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai tikrindami gautą informaciją apie neteisėtai laikomas cigaretes, atliko kratą vyro, gimusio 1952 m., gyvenamosiose patalpose, esančiose Klaipėdos mieste. Kratos metu rasta ir paimta 1 964 pakelių cigarečių nepaž
- Kovo 26, 2025
A diviziono aštuntfinalio poros: kas labiausiai gali nustebinti ir kur mažiausiai intrigos?
Pasibaigus „Nostra.lt-RKL“ reguliariajam sezonui, keturios komandos iškeliavo ruoštis „Lyderių taurei“ ir prisijungimui ketvirtifinalio etape, o likęs aštuonetas jau šią savaitę stos į kovą savo aštuntfinalio porose Tauragės „Tauragė“ (17/13, 6 vieta) vs Prienų „Tikodenta
- Kovo 26, 2025
Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“ pristatymas – jausmų ir mokslinių įžvalgų sintezė
Kovo 25 d. Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko jaunos moters, gamtos fotografės ir tekstų rašytojos Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“ pristatymas. Knyga, parašyta atviro dienoraščio forma, atveria gilų ir jautrų pasakojimą apie tai, kaip priimti savo jautrią prigimt
- Kovo 26, 2025
Rankininkės iškovojo kelialapį į U19 čempionato finalinį ketvertą
Tauragiškės, rankininkės įveikė Pasvalio SM ir iškovojo kelialapį į Lietuvos merginų rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą Kovo 25 d., savo aikštelėje, Inetos Laugalienės treniruojamos rankininkės iškovojo svarbią pergalę ir užsitikrino kelialapį į Lietuvos jaunimo rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą. Merginos