Dar būdama nelegali migrantė tauragiškė apsilankė JAV Baltuosiuose rūmuose
Įkelta:
2022-01-02
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Asmeninio archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Asmeninio archyvo nuotrauka

Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narės pareigas einanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 

– Prieš kurį laiką lankėtės Tauragėje. Kas Jus paskatina čia grįžti? 

– Aš esu aukštaitė, tačiau 18 metų gyvenau Tauragėje. Buvau „Saulutės“ darželio vedėja, „Pušelė“ dirbau auklėtoja, o buvusioje 5-ojoje vidurinėje mokykloje mokiau etikos. Taigi Tauragėje gyvena ir mano užauginta karta. Be to, buvau įsitraukusi ir į Tauragės visuomeninį gyvenimą, vaidinau liaudies teatre, priklausiau sveikuolių klubui, žaidžiau krepšinį, stalo tenisą. Žodžiu, buvau aktyvi Tauragės gyventoja. Ir kartais grįžta prisiminimai. Norisi aplankyti šį miestą. 

– Esate aukštaitė. Kaip likimas atbloškė į Tauragę? 

– Meilė. Į Tauragę atvykau su vyru. Čia gyveno jo senoliai. Beje, buvo įdomu. Štai senolis pasakojo apie Rainių miestelį, kaip jame vyko šaudymai. Klausiausi jo istorijų. Aš visuomet smalsi. Smalsumas ir į Ameriką mane pastūmėjo išvykti. 

– Esate mokytoja.  Kaip minėjote, dirbote pedagoginį darbą Tauragėje. Esate mokytoja ir šiuo metu JAV. Kodėl pasirinkote šią darbo sritį? Dėl smalsumo?

– Gal labiau dėl noro vadovauti (juokiasi – aut. past.). Pamenu, kai dar lankiau darželį, o jame buvo pianinas. Prie jo sėsti galėdavo buvo tik mokytojas. Gal dėl to? Tai labai įdomi asociacija ir prisiminimas. Man tai buvo svarbu. 

Neseniai pasveikinau vieną Tauragėje gyvenantį buvusį mokinį iš „Pušelės“, jis lankė mano priešmokyklinę grupę. Iki šiol bendraujame socialiniuose tinkluose, grupėse. Papasakojame vienas kitam, kaip sekasi. 

– Teigėte, kad į Ameriką Jus išviliojo smalsumas. O kokios dar priežastys pastūmėjo iškeliauti į šią už Atlanto esančią valstybę? 

– Tikriausiai pagrindinė priežastis – Amerikoje  savo gyvenimą jau kūrė draugė Gražina Venckutė. Be to, Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę biudžetinėse įstaigose po 3–4 mėnesius nemokėdavo mums atlyginimų. Aš tapau našle, o mano vyresnioji dukra – studentė. 

Vieną vasarą išvykau į JAV, apsidairiau, koks čia verda gyvenimas, kad kas savaitę mokamas atlyginimas. 

– Svetima šalis. Reikėjo adaptuotis. Kaip pavyko įsitvirtinti JAV?

– Dabar, kai pagalvoju, buvau tokia užsispyrusi. Nemokėjau anglų kalbos (studijavau tik prancūzų kalbą), be dokumentų, nelegali migrantė, taigi dirbau fizinį darbą. Valiau pastatus. Rudenį grėbdavau lapu, dažydavau sienas, lipdavau ir ant stogų. 

Aš augau didelėje šeimoje. Mes nebijojome darbų. Jeigu apsiimdavai, negalėdavai pamesti. Perėjau ir ugnį, ir vandenį. Taip ir išgyvenau. 

Laisvu nuo darbo metu ėmiau rašyti į Amerikoje leidžiamus lietuviškus leidinius. Pamenu, Niujorke ėjo laikraštis „Darbininkas“. Lietuvių bendruomenės vadovo žmona Teresė Gečienė pastebėjo, kad Konektikuto valstijoje gyvenanti Šimkuvienė, kaip ji sakė, gražiai rašo, taip įdomiai. Taigi sulaukiau jos skambučio. Aptarėme, kad reikėtų stiprinti lietuvių bendruomenę. Pakvietė mane į Lietuvių bendruomenės tarybos sesiją Vašingtone, kur susipažinau su ambasadoriumi Vygaudu Ušacku, su lietuvių bendruomene. Buvo įdomu. „Užsikabinau“ ir pagalvojau, kad jeigu ne mes, tai kas? Kas tuomet Lietuvai atstovaus? Juk ir mes tai galime. Į  Amerikos lietuvių bendruomenę atvedžiau daug jaunimo, jie tapo ir tarybos nariais. 

Nuotrauka
nuotrauka

– Ėjote ir JAV lietuvių bendruomenės pirmininkės pareigas, kaip ir užsiminėte, teko didelė atsakomybė. Kokį įvardytumėte didžiausią pasiekimą per savo pirmininkavimo laikotarpį? 

– Bendruomenė atsinaujino, pritraukiau daugiau naujų narių. Padėjau įsteigti naujus skyrius įvairiose apylinkėse. Be to, mes labai puikūs Lietuvos ambasadoriai. Ne veltui tais metais buvęs Užsienio reikalų ministras įteikė organizacijai diplomatinę žvaigždę. Daug Amerikos lietuvių yra JAV piliečiai, gali kreiptis į savo senatorius, ginti Lietuvos demokratiją. 

Daug darėme ir dėl Ukrainos, gynėme šią valstybę. Vieną ukrainietį sutikau žaisdama stalo tenisą. Sakau: „Slava Ukraini!“. Jis man atsako: „Heroiam slava!“. Taip ir pradėjome kalbėtis. 

– Viename interviu esate pasakojusi, kad tuo metu, kai dar neturėjote leidimo gyventi JAV, lankėtės Baltuosiuose rūmuose. 

– Buvau pakviesta kaip organizacijos atstovė. Baimės pilnos kelnės... Skolinausi pinigų, kad nusipirkčiau oficialų kostiumą. Ir man įsiminė, kad patikra nebuvo tokia rimta. Buvau sąraše, ir mane praleido. Tai buvo 2004 metais. Puikiai pamenu tuos metus, nes vėliau ištekėjau. Lietuva tuo metu ruošėsi stoti į NATO. Aš buvau Baltijos regiono grupėje. Visas vizitas man prabėgo kaip sapnas. Dabar, kai pagalvoju, man kelia nuostabą, kad patekau į Baltuosius rūmus būdama nelegali migrantė. Juk kas galėtų dabar iš Lietuvos pasienyje esančių pabėgėlių patekti, pavyzdžiui, į Seimo rūmus?

Tik labai gaila, kad išeinant iš Baltųjų rūmų iš manęs paėmė tą leidimą. Galvojau, parodysiu savo anūkams. Bet nieko tokio. Po to keletą kartų buvau ir Baltųjų rūmų ovaliajame kabinete. Žinoma, tuo metu jau turėjau leidimą gyventi.

– Esate „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Kaip garsinate Lietuvą ir Tauragę?

– Pasaulio lietuvių bendruomenėje rezgame mintį, kad dažnai kalbėdami apie Lietuvą turime galvoje Vilnių, Kauną, Klaipėdą, bet mažai pagalvojame apie mažesnius miestus, kurie puošia Lietuvą. Taigi, galvojame, kad mes visi, viso Pasaulio lietuviai, turime puoselėti savo gimtą kraštą, pasakoti apie jį. Vykdydavau projektus, kurių metu rėmėme ir Lomių, ir Adakavo mokyklas. Pagal vieną programą JAV lietuvių vaikai atvažiavo atostogų į Tauragę, susipažino su šiuo kraštu.

– Kiek narių vienija Amerikos lietuvių bendruomenė? 

– Mes neskaičiuojame. Kartais į renginius susirenka 400, kartais – ir per 1 tūkst. žmonių. Žmonės čia savanoriauja, moka simbolinį 20 dolerių narystės mokestį už metus. Rinkdavome aukas Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios akcijoms. 

– Kokius kultūrinius skirtumus pastebite tarp JAV ir Lietuvos? 

– JAV gyvena įvairių tautybių žmonės. Be to, JAV vyrauja paprastumas, o Lietuvoje kartais ir studentės išsidažo nuo plaukų iki kojų. Manau, kad JAV žmonės praktiškesni, labiau rūpinasi sveikata, nevaikšto apsiavę aukštakulniais. Amerikoje mėgstama eiti į teatrus, kino festivalius. Žmonės renkasi, kultūrinis gyvenimas čia itin aktyvus, ypač – Niujorke, iki kurio man vos viena valanda kelio automobiliu. 

 

 

Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.
Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-24
Kaip atrodytų žmogaus jaunystė? Mergina – ilgaplaukė, valiūkiška, vaikinas – linksmas, besišypsantis? Praėjusią savaitę, kai dar dienos buvo saulėtos ir sausos, Pilies aikštėje šių eilučių autorei teko sutikti, galima sakyti, jaunystės ikoną. Linksmą, nerūpestingą jaunuolį, nesureikšminantį pandemijos keliamų nepatogumų, nejaučiantį įtampos. Adakaviškis keliauja po pasaulį, pomėgius suderina su darbu ir mėgaujasi gyvenimu. Visai neseniai vaikinas grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dirbo aukštalipiu.
Nuotrauka
margo
Įkelta:
2021-08-21
Šios vasaros Genovaitė Bagdonienė labai laukė –  su žaliuojančia gamta, su gražiausiais darželio ir pievų žolynais senolei ji padovanojo ir šimtmečio jubiliejų. Šiuo metu Batakiuose pas dukrą gyvenanti senolė stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi, o atrodo taip, tarsi gyvenimo laikrodis būtų sustojęs ties aštuoniasdešimtmečiu. Ji iki šiol puikiai prisimena kiekvieną svarbesnį savo gyvenimo ir giminės įvykį, gali įdomiai papasakoti, kaip žmonės gyveno prieškariu, karo metais ar pokariu. Pora valandų besiklausant senolės pasakojimų ir pajuokavimų prabėgo akimirksniu. Sunkumų ir rūpesčių nestokojusios vienos šeimos gyvenimo istorija buvo tarsi Lietuvos istorijos pamoka.
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-08-15
Nuo mažų dienų virtuvėje eksperimentuojantis dvidešimt vienerių tauragiškis Eimantas Venckus savo artimųjų ratą šiandien džiugina burnoje tirpstančiais kepiniais. Dieviško skonio pyragai verčia patikėti dažnai girdimu posakiu, kad vyrai – geriausi virtuvės šefai. Gali būti, kad kada nors įvertinti Eimanto kepamų pyragų skonį galės ir tauragiškiai – vaikinas, šiuo metu atliekantis  praktiką garsaus kulinaro Liutauro Čepracko restorane „Gastronomika“, neslepia, kad norėtų dirbti gimtajame mieste. 
Nuotrauka
Renata Karvelis
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2021-08-11
Poetės, muziejininkės-etnografės Renatos Karvelis komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“ ir buvo spausdintas portale LRT.LT
Nuotrauka
abiturientai
Asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-07-30
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje – pakilios nuotaikos. Net 5 šiais metais mokyklą baigę abiturientai iš lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų surinko šimtukus. „Tauragės žinioms“ vieni moksleiviai pasakojo jautęsi pasiruošę, todėl ne itin jaudinosi dėl egzaminų, o kiti teigė vos susitvarkę su stresu.
Nuotrauka
Latožienė
Įkelta:
2021-07-06
Į adakaviškės Jūratės Latožienės namus atkeliauja vaikai, kuriems nebėra saugu gyventi tėvų namuose. Budinčios globėjos durys atsiveria paaugliams, mažamečiams, patyrusiems nemenkų likimo išmėginimų. Moteris neslepia, kad būna atvejų, kai prireikia psichologinės konsultacijos ne tik nepilnamečiams, bet ir jai, nes nuolat ieškoma geriausių išeičių, patarimų, kaip elgtis sudėtingose situacijose. „Tapau kantresnė. Aš nuolat su savimi dirbu. Jeigu matau, kad labai stresuoju, jaučiuosi pavargusi, ieškau išeičių. Turiu imtis fizinės veiklos, jeigu galva pavargusi. Ieškau medžiagos, kursų. Aš labai daug sužinojau, išmokau nesmerkti, nekritikuoti, ypač kai kalbame apie dalykus, kurie liečia biologines vaikų šeimas“, – trečiadienį organizuotame Tauragės B. Baltrušaitytės bibliotekos susitikime kalbėjo pašnekovė.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-02
Rašytoja ir komunikacijos projektų vadovė Indrė Sekevičienė sako vis dar nedrįstanti savęs vadinti rašytoja. Kita vertus, ne vieną knygą išleidusi moteris – be galo kūrybinga. Ji ne tik rašo, bet ir fotografuoja. Apie kūrybą virtualiai ji pasakojo ir tauragiškiams.
Nuotrauka
virgina
Įkelta:
2021-07-02
21-erius metus Pagramančio miestelio bibliotekoje dirbusios Virginos Bartušienės šiandien ten jau nesutiktumėte – neseniai ji išėjo užtarnauto poilsio. Tačiau mylima ir gerbiama savo skaitytojų, pažinojusi kiekvieną bibliotekos lankytoją, žinojusi jų literatūrinį skonį, buvusi ir knygnešė – knygas nešdavusi skaitytojams į namus, ne kartą už darbą įvertinta įvairiais apdovanojimais, išskirtinius kraštotyros darbus rašiusi moteris ir dabar nesėdi rankų sudėjusi – tai ne jos charakteriui. Juokaudama, kad pensininkai – labiausiai užimti žmonės, ji nenuilsdama darbuojasi savo erdviame ir išpuoselėtame sode ir darže, ruošia dar nebaigtus kraštotyros darbus, dalyvauja šventėse su savo meniškais darbais, o nesibaigiančiu srautu plūstančius svečius stebina savo kulinarine išmone. Paragauti jos pagamintų gardumynų teko ir šių eilučių autorei.  
Nuotrauka
Laura
Įkelta:
2021-05-28
Šiemet vykusiame kasmetiniame Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) fotokonkurse „Metų kirpėjas 2021“ pasižymėjo kraštietė Laura Zaleckienė. Vyriško įvaizdžio kategorijoje maksimalų balų skaičių pelniusi tauragiškė buvo tituluota Metų kirpėja.
Nuotrauka
Biblioteka
Įkelta:
2021-05-18
Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje dirbančią Martyną Pikoraitienę (30 m.) dažnai galima išvysti bibliotekos feisbuko paskyroje virtualiai transliuojamuose susitikimuose su rašytojais ir kitais meno pasaulio atstovais. Bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja teigia, kad virtualūs pokalbiai pradėti rodyti dar praėjusiais metais prasidėjus karantinui. Iniciatyva sulaukė nemenko populiarumo. M. Pikoraitienė džiaugėsi, kad į bibliotekos organizuojamus renginius socialiniuose tinkluose įsitraukė ir jaunesni žmonės.
Nuotrauka
nomeda
Įkelta:
2021-05-04
„Lietuva yra nuostabi, mūsų potencialas – milžiniškas. Man labai smagu, kad esame maža šalis. Nes jeigu esi mažas, nereiškia, kad nesi vertingas“, – kalbėjo populiari laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos organizuotame virtualiame susitikime N. Marčėnaite bendravo su tauragiškiais ir kalbėjo apie kultūros svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, atskleidė ir darbo televizijoje užkulisius.