Į Lietuvą grįžusiai partizanei įsitvirtinti nelengva: padeda gerų žmonių atkaklumas 
Įkelta:
2021-11-20
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Aprašymas

 Vanda Valiūtė, 2017 m.

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Centriniame Chazane Nina (laiko nuotrauką) ir Arvydas pastatė paminklą mirusių lietuvių atminimui, kuriame lietuvaičių pavardes užrašė lotyniškais rašmenimis, už tai jie yra persekiojami
margarita@taurageszinios.lt
A
A

Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.

Paskutinė tremtinė Centriniame Chazane

Vandos istoriją Arvydas ir Nina papasakojo antradienį surengtame susitikime Tremties ir rezistencijos muziejuje. 

Arvydas – po tremties Irkutske likęs lietuvis, Nina, jo žmona, rusė, abu savo gyvenimą paskyrė kraštotyrinei veiklai. Pora lankydavosi įvairiose lietuvių tremties vietose, atstatinėjo lietuvių buvimą svetimuose kraštuose įamžinančių kapų kryžius, bendradarbiaudami su Lietuvių genocido ir rezistencijos tyrimų centru rinko duomenis apie Sibire gyvenusius lietuvius, leido įvairius leidinius. 

Su V. Valiūte kraštotyrininkai susipažino mišku virstančiose kapinėse atstatinėdami medinius kryžius. Močiutė buvo paskutinė tremtinė toje gyvenvietėje (anksčiau gyvenvietėje gyveno apie 100 lietuvių šeimų). Devyniolikos metų į tremtį išvežtai Vandai likimas susiklostė taip, kad ši svetimoje žemėje liko vienui viena. Jos tėvai, broliai, sesuo jau buvo atgulę amžinojo poilsio, o kaimynai ir pažįstami progai pasitaikius grįžo į Lietuvą. 

Vanda nespėjo. O ir pinigų skurdžiai gyvenančiai partizanei užtekdavo tik maistui.

Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos

Gyveno be elektros

Moters, kadaise gynusios Lietuvos Nepriklausomybę, didvyriškumas mažai kam buvo įdomus. Išskyrus tuos du kraštotyrininkus, kurie, nerasdami duomenų apie vietinius išmirusius lietuvius, kažkada užsuko į senolės namus.

Kaip susitikimo metu pasakojo Arvydas, turėjo būti keletas priežasčių, kodėl močiutė anksčiau negrįžo iš tremties. Tam, kad grįžtum, nepakako turėti pinigų bei tapatybę įrodančius dokumentus – nutaręs į gimtinę grįžti tremtinys be kitų asmenų pagalbos to padaryti negalėjo: reikėjo konkretaus asmens iš Lietuvos kvietimo (tam, kad gautų vizą) bei pagalbos įsitvirtinti šalyje. O kur visą gyvenimą tremtyje leidęs asmuo grįžęs gyvens, kas padės susivokti per keletą dešimtmečių visiškai pasikeitusios savivaldos, socialinėse, medicinos įstaigų struktūrose?  

– Dirbdami Centriniame Chazane dažnai užsukdavome pas Vandą. Gyveno ji mažame namelyje, kartą per dieną jai socialinės priežiūros darbuotoja atnešdavo karšto valgio. Namelyje nebuvo elektros, arbatos senučiukė išsivirti negalėjo. Šildėsi malkomis, kurių nebuvo kam padėti prisinešti. Visą dieną ji leisdavo namuose, atsidaro „tušonkos“ ir valgo. Vaikščiojo ji sunkiai – Vandai nustatytas antrojo lygio neįgalumas, – pasakojo Arvydas. – Vieno apsilankymo pas ją metu (pora gyveno per 350 km nuo močiutės namų, Irkutske) pranešėme, kad mes išvykstame į Lietuvą ir daugiau nebegrįšime. Vanda kaip mat: „Ir aš važiuoju“.

Nuotrauka
a
Močiutės trobelė Centriniame Chazane, kurioje ji gyveno be elektros

Tapė

Moteris nuskubėjo prie savo stalo, atidarė stalčių su dokumentais ir prašė pažiūrėti, ar jai pakanka dokumentų, kad ji galėtų važiuoti su jais kartu. Buvusi Lietuvos partizanė turėjo tik rusišką pasą. Per porą mėnesių, padedant Lietuvos ambasadai Rusijoje, senolės dokumentai buvo paruošti  kelionei į Lietuvą. 

– Traukiniu važiavome penkias (iš viso kelionė truko savaitę) dienas. Daug bendravome, ką Vanda pasakojo – užrašydavome. Kaip ji gyveno Džeskazgane (Kazachstanas), kaip sunkai dirbo lageryje. Nors Lietuvoje buvo baigusi tik keturias klases, Vanda mokėjo gražiai rašyti. Iš cemento maišų ji su kitomis lageryje gyvenusiomis merginomis darydavo albumus, kuriuose rašė. Rašė vertimus iš rusų kalbos į lietuvių. Rašė eilėraščius, turėjo dienoraštį. Šiuos sąsiuvinukus atidaviau į Genocido muziejų Vilniuje. Lageryje viena moteris merginą išmokė piešti. Vėliau, persikėlusi gyventi į Centrinį Chazaną (Irkutsko sritis), ji daug tapė. Tapydavo aliejiniais dažais. Vieniniai ją vadino dailininke. Paveikslus pasirašydavo ir padovanodavo pažįstamiems, – pasakojo Arvydas.

Vanda į tremtį išvežė paskutinių trėmimų metu. Išgabenta buvo visa šeima: broliai buvo partizanai, ji partizanų ryšininkė. Vandos tėvas buvo sušaudytas ir palaidotas (kaip ir motina, broliai bei sesuo) Centriniame Chazane.

Nuotrauka
a
Arvydas demonstruoja Vandos tapytų paveikslų nuotraukas

Padeda integruotis

Arvydo pasakojimu, parvežti Vandą atgal į Lietuvą, atgal į jos gimtąjį Tauragės kraštą, pora ryžosi nesitikėdama, kokie iššūkiai jų laukia. 

Kaip susitikimo metu pasakojo Nina, didžiausia problema ta, kad Vandai išduota viza tik iki sausio pabaigos. Tam, kad iš Sibiro grįžusi moteris galėtų likti savo gimtojoje Lietuvoje, jai reikia atgauti pilietybę. 

– Viza baigsis sausio 22 dieną. Reikia rasti Vandos buvimo Lietuvoje įrodymų, tačiau  būtinų, iki 1940 m. turėtų, dokumentų neišliko, – sakė moteris.

Nuotrauka
a
Centriniame Chazane Nina (laiko nuotrauką) ir Arvydas pastatė paminklą mirusių lietuvių atminimui, kuriame lietuvaičių pavardes užrašė lotyniškais rašmenimis, už tai jie yra persekiojami

Šiuo metu Vanda laikinai gyvena Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose, jos maitinimą apmoka verslininkas Antanas Stankus. Kraštotyrininkai su juo susipažino prieš trejetą metų lankydamiesi Tauragėje. Nutarus Vandą vežti į Lietuvą Antanas buvo vienas pirmųjų, su kuriuo pora susisiekė prašydama pagalbos.

A. Stankaus pasakojimu, nors močiutė jau parvyko į Tauragę, laukia ilgas kelias padedant jai integruotis

– Laimei, savarankiško gyvenimo namuose yra ir Vandą konsultuojanti gydytoja, tad dėl sveikatos galime būti ramūs. Dabar moteris jau atsigauna, jei kelionėje dar buvo gabenama ratukuose, tai dabar jau vaikšto su lazdomis. 94-erių senolė nemato viena akimi, sunkiai prigirdi. Susisiekėme su gydytoja dėl galimybės įsigyti klausos aparatą, tačiau kol kas moteris negali juo naudotis. Atvykusi į Lietuva Vanda turi prisitaikyti prie kitokio klimato, be to, laikas čia skiriasi šešiomis valandomis. Sprendžiame ir pilietybės klausimą. Norint ją gauti reikia įrodyti moters šeimos šaknis. Dėkojame Jonui Samoškai, kuris priėmė tremtinęį savarankiško gyvenimo namus. Tikimės, kad mums ne tik pavyks ją pastatyti ant kojų, bet ir suteikti galimybę jai ilgai ir laimingai gyventi savo gimtojoje šalyje, – sakė A. Stankus.

 

Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.
Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-24
Kaip atrodytų žmogaus jaunystė? Mergina – ilgaplaukė, valiūkiška, vaikinas – linksmas, besišypsantis? Praėjusią savaitę, kai dar dienos buvo saulėtos ir sausos, Pilies aikštėje šių eilučių autorei teko sutikti, galima sakyti, jaunystės ikoną. Linksmą, nerūpestingą jaunuolį, nesureikšminantį pandemijos keliamų nepatogumų, nejaučiantį įtampos. Adakaviškis keliauja po pasaulį, pomėgius suderina su darbu ir mėgaujasi gyvenimu. Visai neseniai vaikinas grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dirbo aukštalipiu.
Nuotrauka
margo
Įkelta:
2021-08-21
Šios vasaros Genovaitė Bagdonienė labai laukė –  su žaliuojančia gamta, su gražiausiais darželio ir pievų žolynais senolei ji padovanojo ir šimtmečio jubiliejų. Šiuo metu Batakiuose pas dukrą gyvenanti senolė stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi, o atrodo taip, tarsi gyvenimo laikrodis būtų sustojęs ties aštuoniasdešimtmečiu. Ji iki šiol puikiai prisimena kiekvieną svarbesnį savo gyvenimo ir giminės įvykį, gali įdomiai papasakoti, kaip žmonės gyveno prieškariu, karo metais ar pokariu. Pora valandų besiklausant senolės pasakojimų ir pajuokavimų prabėgo akimirksniu. Sunkumų ir rūpesčių nestokojusios vienos šeimos gyvenimo istorija buvo tarsi Lietuvos istorijos pamoka.
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-08-15
Nuo mažų dienų virtuvėje eksperimentuojantis dvidešimt vienerių tauragiškis Eimantas Venckus savo artimųjų ratą šiandien džiugina burnoje tirpstančiais kepiniais. Dieviško skonio pyragai verčia patikėti dažnai girdimu posakiu, kad vyrai – geriausi virtuvės šefai. Gali būti, kad kada nors įvertinti Eimanto kepamų pyragų skonį galės ir tauragiškiai – vaikinas, šiuo metu atliekantis  praktiką garsaus kulinaro Liutauro Čepracko restorane „Gastronomika“, neslepia, kad norėtų dirbti gimtajame mieste. 
Nuotrauka
Renata Karvelis
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2021-08-11
Poetės, muziejininkės-etnografės Renatos Karvelis komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“ ir buvo spausdintas portale LRT.LT
Nuotrauka
abiturientai
Asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-07-30
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje – pakilios nuotaikos. Net 5 šiais metais mokyklą baigę abiturientai iš lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų surinko šimtukus. „Tauragės žinioms“ vieni moksleiviai pasakojo jautęsi pasiruošę, todėl ne itin jaudinosi dėl egzaminų, o kiti teigė vos susitvarkę su stresu.
Nuotrauka
Latožienė
Įkelta:
2021-07-06
Į adakaviškės Jūratės Latožienės namus atkeliauja vaikai, kuriems nebėra saugu gyventi tėvų namuose. Budinčios globėjos durys atsiveria paaugliams, mažamečiams, patyrusiems nemenkų likimo išmėginimų. Moteris neslepia, kad būna atvejų, kai prireikia psichologinės konsultacijos ne tik nepilnamečiams, bet ir jai, nes nuolat ieškoma geriausių išeičių, patarimų, kaip elgtis sudėtingose situacijose. „Tapau kantresnė. Aš nuolat su savimi dirbu. Jeigu matau, kad labai stresuoju, jaučiuosi pavargusi, ieškau išeičių. Turiu imtis fizinės veiklos, jeigu galva pavargusi. Ieškau medžiagos, kursų. Aš labai daug sužinojau, išmokau nesmerkti, nekritikuoti, ypač kai kalbame apie dalykus, kurie liečia biologines vaikų šeimas“, – trečiadienį organizuotame Tauragės B. Baltrušaitytės bibliotekos susitikime kalbėjo pašnekovė.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-02
Rašytoja ir komunikacijos projektų vadovė Indrė Sekevičienė sako vis dar nedrįstanti savęs vadinti rašytoja. Kita vertus, ne vieną knygą išleidusi moteris – be galo kūrybinga. Ji ne tik rašo, bet ir fotografuoja. Apie kūrybą virtualiai ji pasakojo ir tauragiškiams.
Nuotrauka
virgina
Įkelta:
2021-07-02
21-erius metus Pagramančio miestelio bibliotekoje dirbusios Virginos Bartušienės šiandien ten jau nesutiktumėte – neseniai ji išėjo užtarnauto poilsio. Tačiau mylima ir gerbiama savo skaitytojų, pažinojusi kiekvieną bibliotekos lankytoją, žinojusi jų literatūrinį skonį, buvusi ir knygnešė – knygas nešdavusi skaitytojams į namus, ne kartą už darbą įvertinta įvairiais apdovanojimais, išskirtinius kraštotyros darbus rašiusi moteris ir dabar nesėdi rankų sudėjusi – tai ne jos charakteriui. Juokaudama, kad pensininkai – labiausiai užimti žmonės, ji nenuilsdama darbuojasi savo erdviame ir išpuoselėtame sode ir darže, ruošia dar nebaigtus kraštotyros darbus, dalyvauja šventėse su savo meniškais darbais, o nesibaigiančiu srautu plūstančius svečius stebina savo kulinarine išmone. Paragauti jos pagamintų gardumynų teko ir šių eilučių autorei.  
Nuotrauka
Laura
Įkelta:
2021-05-28
Šiemet vykusiame kasmetiniame Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) fotokonkurse „Metų kirpėjas 2021“ pasižymėjo kraštietė Laura Zaleckienė. Vyriško įvaizdžio kategorijoje maksimalų balų skaičių pelniusi tauragiškė buvo tituluota Metų kirpėja.
Nuotrauka
Biblioteka
Įkelta:
2021-05-18
Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje dirbančią Martyną Pikoraitienę (30 m.) dažnai galima išvysti bibliotekos feisbuko paskyroje virtualiai transliuojamuose susitikimuose su rašytojais ir kitais meno pasaulio atstovais. Bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja teigia, kad virtualūs pokalbiai pradėti rodyti dar praėjusiais metais prasidėjus karantinui. Iniciatyva sulaukė nemenko populiarumo. M. Pikoraitienė džiaugėsi, kad į bibliotekos organizuojamus renginius socialiniuose tinkluose įsitraukė ir jaunesni žmonės.
Nuotrauka
nomeda
Įkelta:
2021-05-04
„Lietuva yra nuostabi, mūsų potencialas – milžiniškas. Man labai smagu, kad esame maža šalis. Nes jeigu esi mažas, nereiškia, kad nesi vertingas“, – kalbėjo populiari laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos organizuotame virtualiame susitikime N. Marčėnaite bendravo su tauragiškiais ir kalbėjo apie kultūros svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, atskleidė ir darbo televizijoje užkulisius.