Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Paskutinė tremtinė Centriniame Chazane
Vandos istoriją Arvydas ir Nina papasakojo antradienį surengtame susitikime Tremties ir rezistencijos muziejuje.
Arvydas – po tremties Irkutske likęs lietuvis, Nina, jo žmona, rusė, abu savo gyvenimą paskyrė kraštotyrinei veiklai. Pora lankydavosi įvairiose lietuvių tremties vietose, atstatinėjo lietuvių buvimą svetimuose kraštuose įamžinančių kapų kryžius, bendradarbiaudami su Lietuvių genocido ir rezistencijos tyrimų centru rinko duomenis apie Sibire gyvenusius lietuvius, leido įvairius leidinius.
Su V. Valiūte kraštotyrininkai susipažino mišku virstančiose kapinėse atstatinėdami medinius kryžius. Močiutė buvo paskutinė tremtinė toje gyvenvietėje (anksčiau gyvenvietėje gyveno apie 100 lietuvių šeimų). Devyniolikos metų į tremtį išvežtai Vandai likimas susiklostė taip, kad ši svetimoje žemėje liko vienui viena. Jos tėvai, broliai, sesuo jau buvo atgulę amžinojo poilsio, o kaimynai ir pažįstami progai pasitaikius grįžo į Lietuvą.
Vanda nespėjo. O ir pinigų skurdžiai gyvenančiai partizanei užtekdavo tik maistui.
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Gyveno be elektros
Moters, kadaise gynusios Lietuvos Nepriklausomybę, didvyriškumas mažai kam buvo įdomus. Išskyrus tuos du kraštotyrininkus, kurie, nerasdami duomenų apie vietinius išmirusius lietuvius, kažkada užsuko į senolės namus.
Kaip susitikimo metu pasakojo Arvydas, turėjo būti keletas priežasčių, kodėl močiutė anksčiau negrįžo iš tremties. Tam, kad grįžtum, nepakako turėti pinigų bei tapatybę įrodančius dokumentus – nutaręs į gimtinę grįžti tremtinys be kitų asmenų pagalbos to padaryti negalėjo: reikėjo konkretaus asmens iš Lietuvos kvietimo (tam, kad gautų vizą) bei pagalbos įsitvirtinti šalyje. O kur visą gyvenimą tremtyje leidęs asmuo grįžęs gyvens, kas padės susivokti per keletą dešimtmečių visiškai pasikeitusios savivaldos, socialinėse, medicinos įstaigų struktūrose?
– Dirbdami Centriniame Chazane dažnai užsukdavome pas Vandą. Gyveno ji mažame namelyje, kartą per dieną jai socialinės priežiūros darbuotoja atnešdavo karšto valgio. Namelyje nebuvo elektros, arbatos senučiukė išsivirti negalėjo. Šildėsi malkomis, kurių nebuvo kam padėti prisinešti. Visą dieną ji leisdavo namuose, atsidaro „tušonkos“ ir valgo. Vaikščiojo ji sunkiai – Vandai nustatytas antrojo lygio neįgalumas, – pasakojo Arvydas. – Vieno apsilankymo pas ją metu (pora gyveno per 350 km nuo močiutės namų, Irkutske) pranešėme, kad mes išvykstame į Lietuvą ir daugiau nebegrįšime. Vanda kaip mat: „Ir aš važiuoju“.
Tapė
Moteris nuskubėjo prie savo stalo, atidarė stalčių su dokumentais ir prašė pažiūrėti, ar jai pakanka dokumentų, kad ji galėtų važiuoti su jais kartu. Buvusi Lietuvos partizanė turėjo tik rusišką pasą. Per porą mėnesių, padedant Lietuvos ambasadai Rusijoje, senolės dokumentai buvo paruošti kelionei į Lietuvą.
– Traukiniu važiavome penkias (iš viso kelionė truko savaitę) dienas. Daug bendravome, ką Vanda pasakojo – užrašydavome. Kaip ji gyveno Džeskazgane (Kazachstanas), kaip sunkai dirbo lageryje. Nors Lietuvoje buvo baigusi tik keturias klases, Vanda mokėjo gražiai rašyti. Iš cemento maišų ji su kitomis lageryje gyvenusiomis merginomis darydavo albumus, kuriuose rašė. Rašė vertimus iš rusų kalbos į lietuvių. Rašė eilėraščius, turėjo dienoraštį. Šiuos sąsiuvinukus atidaviau į Genocido muziejų Vilniuje. Lageryje viena moteris merginą išmokė piešti. Vėliau, persikėlusi gyventi į Centrinį Chazaną (Irkutsko sritis), ji daug tapė. Tapydavo aliejiniais dažais. Vieniniai ją vadino dailininke. Paveikslus pasirašydavo ir padovanodavo pažįstamiems, – pasakojo Arvydas.
Vanda į tremtį išvežė paskutinių trėmimų metu. Išgabenta buvo visa šeima: broliai buvo partizanai, ji partizanų ryšininkė. Vandos tėvas buvo sušaudytas ir palaidotas (kaip ir motina, broliai bei sesuo) Centriniame Chazane.
Arvydas demonstruoja Vandos tapytų paveikslų nuotraukas
Padeda integruotis
Arvydo pasakojimu, parvežti Vandą atgal į Lietuvą, atgal į jos gimtąjį Tauragės kraštą, pora ryžosi nesitikėdama, kokie iššūkiai jų laukia.
Kaip susitikimo metu pasakojo Nina, didžiausia problema ta, kad Vandai išduota viza tik iki sausio pabaigos. Tam, kad iš Sibiro grįžusi moteris galėtų likti savo gimtojoje Lietuvoje, jai reikia atgauti pilietybę.
– Viza baigsis sausio 22 dieną. Reikia rasti Vandos buvimo Lietuvoje įrodymų, tačiau būtinų, iki 1940 m. turėtų, dokumentų neišliko, – sakė moteris.
Šiuo metu Vanda laikinai gyvena Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose, jos maitinimą apmoka verslininkas Antanas Stankus. Kraštotyrininkai su juo susipažino prieš trejetą metų lankydamiesi Tauragėje. Nutarus Vandą vežti į Lietuvą Antanas buvo vienas pirmųjų, su kuriuo pora susisiekė prašydama pagalbos.
A. Stankaus pasakojimu, nors močiutė jau parvyko į Tauragę, laukia ilgas kelias padedant jai integruotis
– Laimei, savarankiško gyvenimo namuose yra ir Vandą konsultuojanti gydytoja, tad dėl sveikatos galime būti ramūs. Dabar moteris jau atsigauna, jei kelionėje dar buvo gabenama ratukuose, tai dabar jau vaikšto su lazdomis. 94-erių senolė nemato viena akimi, sunkiai prigirdi. Susisiekėme su gydytoja dėl galimybės įsigyti klausos aparatą, tačiau kol kas moteris negali juo naudotis. Atvykusi į Lietuva Vanda turi prisitaikyti prie kitokio klimato, be to, laikas čia skiriasi šešiomis valandomis. Sprendžiame ir pilietybės klausimą. Norint ją gauti reikia įrodyti moters šeimos šaknis. Dėkojame Jonui Samoškai, kuris priėmė tremtinęį savarankiško gyvenimo namus. Tikimės, kad mums ne tik pavyks ją pastatyti ant kojų, bet ir suteikti galimybę jai ilgai ir laimingai gyventi savo gimtojoje šalyje, – sakė A. Stankus.
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl
Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų
Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su
Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio
Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd
Tauragėje paskutinį kartą lankęsis 2018 metais, Benas Norvilas savo viešnagės Lietuvoje metu aplankė Tauragės rajono savivaldybę, kur jam buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Tąkart išvykęs vienas, šįkart sugrįžo į gimtąjį kraštą su šeima. Spėjo sudalyvauti Pasaulio lietuvių žaidynėse ir šeimai apr