Mokytoja Nanija Bekerienė: „Visad didžiuojuosi savo mokinių pasiekimais“
Įkelta:
2021-10-05
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka

Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.

– Įprasta manyti, kad tiksliųjų disciplinų mokytojai būna „sausi“, domisi tik savo dėstomu dalyku, tačiau jūs, kiek žinau, laužote stereotipus – esate visai kitoks žmogus. Kuo, be matematikos ir informatikos, domitės?

– Manau, kad bet koks stereotipinis mąstymas ar išankstinės nuostatos riboja paties žmogaus proto laisvę. Nė vienos profesijos žmogus nėra jos „vergas“, nes kiekvienas turime daugybę interesų ir savirealizacijos sričių. Mokytojo darbas man yra patrauklus savo įvairiapusiškumu. Juk čia niekad nėra monotonijos, kiekviena diena skirtinga, kupina bendravimo, įvairiausių situacijų, įvykių. Pomėgiai padeda man atsipalaiduoti ir viską apmąstyti. Patinka kūrybiniai darbai — modeliuoti ir siūti drabužius, kuriais siekiu atskleisti artimų moterų asmenybes, piešti. Mėgstu gamtą, buvimą ir ilgus pasivaikščiojimus joje. Nuo pat vaikystės, įkvėpta mamos ir tėčio, domiuosi augalais, sodininkauju, stebiu paukščius. Mėgstu ir knygas, biografinius filmus, keliones.   

– Kaip gimsta kūrybinės idėjos? Papasakokite, kurie jūsų darbai mieliausi jums pačiai, kas paskatino juos sukurti?

– Negalėčiau išskirti mieliausių kūrinių, pats kūrimo procesas mane „veža“, ar tai būtų mokomosios medžiagos kūrimas, ar užduoties mokiniams, ar drabužio modeliavimas. Visad motyvuoja grįžtamasis ryšys – mokinių susidomėjimas, jų kūrybiškumo sužadinimas, įdėtos pastangos. Smagu, kai galiu kurti savitą, netradicinį, išskirtinį modelį ir kai moteris yra drąsi tokį dėvėti arba kaip tik kai mano kūrinys padeda žmogui atsiskleisti ir pasijusti ypatingam. O idėjos dažniausiai gimsta bendraujant, geriau pažįstant žmones. 

– Kodėl, būdama tokios meniškos prigimties, pasirinkote tiksliuosius mokslus? O kas pastūmėjo į pedagogo kelią? Ar buvote kada suabejojusi savo pasirinkimu?

– Visą laiką mane domino daugybė dalykų, mokslai puikiai sekėsi, tad baigusi mokyklą niekaip negalėjau apsispręsti, kuo noriu tapti. Į tiksliuosius mokslus mane pastūmėjo mama, o aš jau pirmajame studijų kurse supratau – esu „savo vietoje“. Jau tada supratau, kad matematika sausas mokslas atrodo tiems, kurie su ja tik paviršutiniškai susipažinę ir, kaip sakė vienas mano dėstytojas, „poetu tampa tas, kam pritrūko fantazijos matematikai“. 

– Kiek metų dirbate „Šaltinyje“? Kuo gera būtent ši mokykla?

– „Šaltinyje“ dirbu 23 metus, tad čia „užaugau“ kaip mokytoja. Čia mane visada supo ir supa nuoširdūs, palaikantys, rūpestingi kolegos, su kuriais dalinamės idėjomis, patirtimi. „Šaltinis“ niekada neplaukia pasroviui, turi savo veidą, nuolat kuria vedančią pirmyn strategiją. Čia kiekvienas gali kelti sau profesinius tikslus ir sulaukti palaikymo. 

– Koks, jūsų manymu, turėtų būti mokytojas? Gal kažkada pati turėjote tokį mokytoją?

– Visi žmonės – tiek vaikai, tiek suaugusieji, yra skirtingi, tad manau, kad kiekvienam mokiniui yra svarbu sutikti bent vieną jam ypatingą Mokytoją. Dar ir dabar prisimenu charizmatiškus savo mokytojus, jų pamokas, tik jiems būdingus posakius, pokalbius po pamokų. Ačiū auklėtojai, lietuvių kalbos mokytojai Mortai Pocienei už skatinimą ir palaikymą kurti, matematikos mokytojai Reginai Gerčienei ir IT bei braižybos mokytojui Vytautui Turkui už tvirtas dalykines žinias, išmoktą kantrybės ir valios pamoką, rusų kalbos mokytojai Valerijai Girdžienei, asmeniniu pavyzdžiu atskleidusiai visapusę Mokytojo asmenybę. Manau, kad kiekvienas mano turėtas mokytojas turėjo įtakos tam tikrų savybių, gebėjimų formavimuisi.

– Kaip sekasi įtikinti mokinius, kad matematika – tai ne vien sausi skaičiai, bet įdomus ir įtraukiantis dalykas?

– Manau, kad turiu savitą mokymo stilių, ir man nereikia įtikinėti savo mokinių – aš juos tiesiog įtraukiu į mokymosi procesą, lyg į kokį žaidimą su tam tikromis taisyklėmis. O kam gi nepatinka žaisti ar laimėti?  

– Dažnai pasakoma, esą šiuolaikiniai vaikai ne tokie kaip anksčiau – jie nesuvaldomi, nenori mokytis. Ką jūs manote apie šiuolaikinius mokinius?

– Nestebiu to, mokiniai mokosi pagal savo galimybes, o ir savidrausmės, pagarbos aplinkai irgi išmokstama. Manau, kad dirbti mokytojui šiuolaikinėse klasėse yra sunkiau tik dėl didelių mokinių gebėjimų ir galimybių mokytis bei išmokti skirtumų. Svarbu ir galimybėms adekvatūs lūkesčiai, tikslo išsikėlimas bei siekimas, svarbus ir tėvelių pozityvus rūpinimasis.

– Turbūt esate turėjusi ar dabar turite mokinių, kuriais didžiuojatės? 

– Visad didžiuojuosi savo mokinių pasiekimais — tiek aukščiausiais, tiek ir mažutėliais, bet jiems labai svarbiais. Džiaugiuosi jų pastangomis, kantrybe, valia, aktyvumu, sumanumu, priimamais iššūkiais, kūrybiškumu ir daugybe kitų nuostabių savybių, kurias juose pastebiu.

– Mokytojo profesiją dabar renkasi nedažnas jaunas žmogus, mokytojų jau ir dabar trūksta. Kaip manote, ką reiktų padaryti, kad ši profesija taptų patraukli?

– Manau, kad apie mokytojo profesiją yra susiformavusių ir nuolat girdimų neteisingų stereotipų, išankstinių nuostatų, mitų, o tai neskatina jaunimo iš esmės domėtis šiuo darbu. O juk buvimas  Mokytoju – ne šiaip darbas, o ypatingas gyvenimo būdas, kupinas idėjų, naujovių, kaitos, santykių, nuotykių, grįžtamojo ryšio čia ir dabar. Mokytojas turi nuolatinę galimybę bendrauti bei įtakoti ateities kūrėjus. 

– Pandemija tapo iššūkiu visiems, o jums, ko gero, dar labiau nei kitiems, nes dirbti nuotoliu teko mokyti ne tik vaikus, bet ir kolegas. Kaip sekėsi susidoroti? 

– Nuotolinis mokymas man nebuvo visiškai naujas dalykas, su juo jau buvau susipažinusi prieš 5–6 metus dalyvaudama atviruose nuotoliniuose kursuose. Jaučiau, kad anksčiau ar vėliau ir mokykloje naudosimės šiuo būdu. Pandemija tiesiog tai paankstino. Nuotolinis mokymas padeda atrasti vis naujų mokymo metodų, įgalina kiekvieną mokytoją tapti savo virtualios pamokos kūrėju. Tai nėra lengva, bet aš džiaugiuosi mūsų visų noru mokytis ir tobulėti.

– Ar tikrai mokymasis nuotoliniu būdu kur kas mažiau vertingas už kontaktinį? Ar pastebite, kad ne tik mokinių žinios prastesnės, bet neigiamai juos veikia ir bendravimo trūkumas? 

– Mums visiems gyvas bendravimas yra nepakeičiamas. Manau, kad nuotolinis mokymas yra tinkamas vaikams tik trumpam laikui. Pastebėjau, kad dauguma mokinių neturi nuolatiniam nuotoliniam mokymuisi tinkamų įgūdžių, stokoja savikontrolės. Daliai mokinių trūksta savimonės. O ištisinis skaitmeninių įrenginių naudojimas kenkia tiek mokinių, tiek mokytojų sveikatai.  

– – Ką jums reiškia Mokytojo diena, kaip paprastai ją minite ir kaip ketinate paminėti šiemet? 

– Man Mokytojo diena yra viena iš pačių maloniausių metų švenčių. Myliu savo darbą ir net po 25 mokytojavimo metų manau, kad niekuo kitu būti nenorėčiau. O Mokytojo dieną išties smagu ne tik sulaukti mokinių sveikinimų, prisiminti savo buvusius mokytojus, bet ir pasidžiaugti šventine nuotaika savo mielų kolegų rate. Šiemet su kolegomis šventinę popietę lankysimės Zyplių dvare.

– Ko Mokytojo dienos proga palinkėtumėt savo kolegoms?

– Linkiu visiems sveikatos – jei jos turėsime, tai visko ir pasieksime.

 

Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.
Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-24
Kaip atrodytų žmogaus jaunystė? Mergina – ilgaplaukė, valiūkiška, vaikinas – linksmas, besišypsantis? Praėjusią savaitę, kai dar dienos buvo saulėtos ir sausos, Pilies aikštėje šių eilučių autorei teko sutikti, galima sakyti, jaunystės ikoną. Linksmą, nerūpestingą jaunuolį, nesureikšminantį pandemijos keliamų nepatogumų, nejaučiantį įtampos. Adakaviškis keliauja po pasaulį, pomėgius suderina su darbu ir mėgaujasi gyvenimu. Visai neseniai vaikinas grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dirbo aukštalipiu.
Nuotrauka
margo
Įkelta:
2021-08-21
Šios vasaros Genovaitė Bagdonienė labai laukė –  su žaliuojančia gamta, su gražiausiais darželio ir pievų žolynais senolei ji padovanojo ir šimtmečio jubiliejų. Šiuo metu Batakiuose pas dukrą gyvenanti senolė stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi, o atrodo taip, tarsi gyvenimo laikrodis būtų sustojęs ties aštuoniasdešimtmečiu. Ji iki šiol puikiai prisimena kiekvieną svarbesnį savo gyvenimo ir giminės įvykį, gali įdomiai papasakoti, kaip žmonės gyveno prieškariu, karo metais ar pokariu. Pora valandų besiklausant senolės pasakojimų ir pajuokavimų prabėgo akimirksniu. Sunkumų ir rūpesčių nestokojusios vienos šeimos gyvenimo istorija buvo tarsi Lietuvos istorijos pamoka.