Susitikimas po 40 metų: rankinio komandos treneris savo ugdytines vos pažino 
Įkelta:
2021-09-01
Nuotrauka
bronius
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Dalia Stašaitienė (pirma iš kairės, viršutinė eilė), Dalia (iš Joniškio), Violeta, Aušra, Loreta, Ingrida, Diana, Vida (sėdi, pirma iš kairės), Bronius, Danguolė

 

 

,
Nuotrauka
bronius
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Apsikabinimai atpažinus savo rankininkes

,
Nuotrauka
bronius
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Pirmosios susitikimo minutės, kai treneris mėgino prisiminti savo komandos narių vardus ir atpažinti jas 

,
Nuotrauka
bronius
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
,
Nuotrauka
bronius
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka

1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.

Vos pažino

Į įstoriją įsipainiojusi esu ir aš, šių eilučių autorė. Kadaise garsios rankininkių komandos treneris Bronius Rimkus – mano tėvas. Prieš savaitę pėdinančią Vasario 16-osios gatve mane sustabdė Dalia Stašaitienė, prisistatė esanti mano tėvo treniruotų rankininkių komandos vartininkė. Vos per minutę sutapo mudviejų noras surengti buvusių komandos narių susitikimą. Tokia mintis mano galvoje sukosi ne vieną mėnesį, tačiau trūko ryžto pradėti ieškoti moterų – liudininkių įvykių, nutikusių dar prieš mano gimimą.

Daliai suburti didžiąją komandos dalį pavyko per keletą dienų, ir štai praėjusį šeštadienį keturiais ekipažais moterys jau vyko nustebinti savo trenerio. 

Atostogaudamas kaime Bronius net nenutuokė apie jo laukiančią staigmeną. Man paraginus apsivilkti gražius baltinius, nes atvyksta svečių, tėvas numojo ranka: „Gal gali pabūti su tais svečiais pati – aš tingiu“. Kaip pasakojo man vėliau, jis vis dėlto svarstė, kas čia galėtų atvykti.

– Galvojau, gal kokie šachmatininkai (tėvas kasmet dalyvauja virtualiuose šachmatų turnyruose, pažįsta ir Lietuvos šachmatų meistrus)... Tauragės rajone turėjau septynis pažįstamus (dabar tėvas gyvena Vilniuje), bet jie visi jau išmirę. Tai kas čia ketina atvykti? – savo svarstymus po susitikimo pasakojo tėvas.

Moterys į sodybos kiemą atvyko tyliai, pasistačiusios automobilius išsirikiavo prie vasarnamio, kuriame įsikūrė treneris, durų. Pakviečiau tėvą į kiemą.

– Sveiki, treneri! – neva paaugliškais balseliais pasitiko devynios moterys.

Tėvas, kaip jam būdinga, santūriai šypsojosi, kasėsi pakaušį, trynė smakrą, lyg tai jam padėtų atgaivinti prisiminimus ir išsiaiškinti, kas yra šios prieš jį stovinčios 54–56 m. moterys.

– Treneri, gal kokį naują derinuką išmokime; treneri, nejau mūsų nepažįsti, – čiauškėjo moterys.

Kitos gi tildė, norėjo išvysti, ar jų vaikystės autoritetas jas prisimins.

Po poros minučių apmąstymų treneriui pavyko prisiminti vieną iš devynių moterų.

– Pažinau iš žandų, – išgirdęs patvirtinimą, jog Dalia ir yra Dalia, džiūgavo jis. – Esate 1965 m. gimusiųjų laidos mergaitės.

Visos juokėsi. Mergaitės! Kitos jau po du anūkus turi. Nors iš Joniškio atvykusiai Daliai išskirtiniai skruostai nepasirodė labiausiai didžiuotis verčiantis bruožas, tačiau ko gi tikėtis. Treneris paskutinį kartą savo „mergaites“ matė, kai šioms buvo 17–19 metų.

Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka

Sunkios treniruotės negąsdino

Moterys treneriui įteikė marškinėlius su rankininkių komandos nuotrauka. Prisiminimai išvydus nuotrauką kaip mat atgijo, tėvas vieną po kitos vardais ir pavardėmis vardijo komandos nares.

Prisėdus puodeliui kavos ėmė lietis prisiminimai. Labai įdomu buvo išgirsti apie įvykius iš savo paauglystę sportui paaukojusių moterų lūpų, nes iki šiol iš tėvo girdėdavau aibes faktų, datų, laimėjimų, įvairių miestų, kuriuose vykdavo varžybos, pavadinimų, garsių trenerių pavardes, tačiau labai mažai komandos gyvenimo detalių ir apskritai apie išgyvenimus.

– Buvome tarsi šeima. Treniruotės buvo šventas reikalas. Per savaitę treniruodavomės gal vienuolika kartų, kartais prieš pamokas. Merginos, besimokančios ketvirtoje vidurinėje (dabar Žalgirių gimnazija – aut. past.), prieš pamokas atbėgdavo į pirmoje vidurinėje (Martyno Mažvydo progimnazija – aut. past.) vykstančias treniruotes, paskui skubėdavo į savo mokyklą. Tėvams mūsų užsidegimas atrodė kažkoks kosmosas, – pasakojo viena rankininkių.

Moterų pasakojimu, griežto treniruočių grafiko laikytasi ne iš baimės nuvilti trenerį ar būti išbartoms tėvų, tačiau dėl vieno bendro tikslo.

– Mes norėjome būti geriausios. Norėjome laimėti, norėjome, kad atsirastų galimybė išvykti į kitus miestus, užsienį. Mums sekėsi. Lankėmės Terespolyje, Krasnodare, Tbilisyje, Kijeve, – vardijo moterys.

Ir stebėjosi, kokius nematytus „univermagus“ joms teko išvysti, kokių vaišių ragauti, kokios emocijos ir pokalbiai lydėdavo prieš varžybas. Moterys prisiminė viena kitos išskirtinumus, stipriąsias puses ir šypseną keliančius kaprizus. 

Štai šį susitikimą surengusi Dalia buvo viena emocionaliausių komandos narių. Suerzinta savo komandos draugių Dalia galėdavo nustoti saugoti vartus, atsikalbinėti prieš trenerį, tačiau pajutusi, jog yra vertinama, galėdavo taip užsispirti, kad nė vienas  priešininkų kamuolys neprasprūsdavo ir ji išsaugodavo savo komandos pranašumą.

Kita komandos narė, iš Šiaulių į susitikimą atvykusi Danguolė, buvo „linijos“ žaidėja, vieno iš trenerio sugalvotų žaidimo derinių metu jai po įmantraus šuolio tekdavo kristi šonu ant salės grindų. Moteris buvo nusėta mėlynių. Tačiau tokia būdavo sėkmingo žaidimo kaina.

– Kartą žaidėme Terespolyje. Pamenu, tada vos treneris duodavo signalą žaidimo metu panaudoti antrąjį derinį, aš kaskart pataikydavau į vartus. Tai matydamas, priešininkų komandos treneris tūžo: „Deržitie etovo čiortika!“ (liet. laikykite šitą velniūkštį) šaukė savo auklėtinėms, kol mes sėkmingai rinkome taškus, – pasakojo Danguolė.

Treneris papildė pasakojimą, kad šį derinuką jis vadino žemaitišku ir po pralaimėjimo priešininkų komandos treneris maldavo atskleisti šio derinio strategiją.

Nuotrauka
bronius
Asmeninio albumo nuotrauka

Kontrolė buvo griežta

Pergalių teikiama euforija merginas su reikliu treneriu vedė pirmyn. Tada rūpėjo pergalės. O dabar, po 40 metų viską apsvarsčius, atrodo, kad didžiausia šių iššūkių nauda buvo charakterio grūdinimas.

– Treniruočių metu išmokome disciplinos, siekti tikslo. Tėvus stebindavo mūsų užsidegimas. Tais laikais tėvams, tiesą pasakius, nelabai rūpėdavo vaikų laisvalaikis, nelabai buvo rūpinamasi, ką paaugliai veikia po pamokų. Jei ne treniruotės ir tikslo siekimas, gal mes būtume valkatavusios su bendraamžiais gatvėmis, kai kurių gal net būtų laukę liūdnesni likimai. Po vidurinės baigimo buvome labai vertinamos, šalies universitetai laukė išskėstomis rankomis, – pasakojo Dalia.

Pasak jos, tėvams keldavo nuostabą, kad jaunuolės vakarėlius iškeisdavo į gerą miegą prieš ankstyvą treniruotę. O trenerio kontrolė buvo griežta. Išgirdęs, kad kuri nors švenčia gimtadienį, atvykdavo pas tėvus ir prašydavo užtikrinti, kad paauglės nevartotų alkoholio.

– Treneris neleisdavo mūsų net į šokius. Penktadieniais, 19 val., vykdavo šokiai, tai jis kaip tyčia 18 val. surengdavo treniruotę. Pamenu, kartą kuprines su apranga šokiams slėpėme po sniegu. Pasitreniravusios skubėjome persirengti ir pasprukti pašokti. Negalėjome turėti vaikinų, kad šie „nepavogtų“ treniruotėms skirto mūsų laisvalaikio, – pasakojo merginos.

Susitikimo metu moterys pasakojo, kur likimas jas nuvedė po vidurinės baigimo, kokių specialybių jos siekė, kaip sekėsi sukurti šeimas, kiek vaikų ir anūkų jos turi.

Trenerio pėdomis pasekė dvi rankininkės, kūno kultūros mokytojomis dirba Vida (Tauragės „Versmės“ gimnazijoje) ir Danguolė (Šiaulių „Romuvos“ gimnazija). Viena susitikime nedalyvavusių rankininkių, Loreta Obručaitė, po studijų žaidė Tarybų Sąjungos rinktinėje, jos komandos pergalės atvedė iki pasaulio čempionės titulo. Šiuo metu ji gyvena Prancūzijoje.

Susitikimas baigėsi šiltais apsikabinimais. Dėkojant už surengtą staigmeną santūraus ir griežto trenerio akyse pasirodė ašaros, virpėjo rankos. Sujaudintos šiltų akimirkų ir atgaivinto vienybės jausmo susigraudino ir komandos narės.

Žadėta susitikti ir kitąmet.

 

Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku